Rudolfas Šulcas

Rudolfas Šulcas (vok. Rudolf Schulz, latv. Rūdolfs Šulcs; 1807 m. rugpjūčio 17 d. , Kuršo gubernija – 1866 m. kovo 8 d. Jelgavoje, Kuršo gubernija) – iš Baltijos vokiečių kilęs Latvijos evangelikų liuteronų kunigas, latvių literatas ir švietėjas.

Biografija

Gimė Lietuvos ir Latvijos evangelikų kunigo Lybegoto Otto Konrado Šulco šeimoje. 1823–1826 m. mokėsi Jelgavos gimnazijoje, 1827–1830 m. studijavo Dorpato universitete. Dirbo namų mokytoju, nuo 1833 m. tarnavo kunigo padėjėju pas tėvą Lindės–Birzgalės evangelikų parapijoje. 1840 m. paskirtas Lipaikų (dab. prie Kuldygos), o 1849 m. – latviškos Jelgavos Šv.Onos parapijos evangelikų kunigu.

Aktyviai dalyvavo latvių atgimimo sąjūdyje. 1849–1866 m. redagavo laikraštį „Latviešu Avīze“, 1851–1854 m. buvo Kuršo skyriaus direktoriumi, o 1854–1864 m. išrinktas šios draugijos pirmininku. Parašė keletą knygų, kuriomis siekė šviesti menkiau išsilavinusius. Laikraštyje „Latviešu Avīze“ latvių kalba paskelbė geografinius žemėlapius ir pasaulio dalių aprašymus. Išvertė „Krikščionių bažnyčios istoriją“ ir medicininių patarimų knygą „Namų gydytojas“.

Su žmona Evelina susilaukė 13 vaikų, iš kurių šeši mirė labai anksti.

Bibliografija

• „Panteniuss Vilhelms, Jelgavas latviešu draudzes rīta mācītājs“ (1850),
• „Pasaules stāstu grāmata“ (1861) ir kt.

Šaltiniai

• Rūdolfs Šulcs // Latviešu rakstniecība biogrāfijās. Rīga: Latvijas enciklopēdija, 1992 324. lpp.
• R. Briedis. Rūdolfs Šulcs // literatura.lv^{[neveikianti nuoroda]}
• Rūdolfs Šulcs // nekropole.info