Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Rinkimai Lietuvos Respublikoje būna keturių rūšių Lietuvos Respublikos LR Seimo Prezidento savivaldybių tarybų merų ir E
Rinkimai Lietuvoje
Rinkimai Lietuvos Respublikoje būna keturių rūšių: Lietuvos Respublikos (LR) Seimo, Prezidento, savivaldybių tarybų-merų ir Europos parlamento atstovų. Jų organizavimo procesą sudaro šie etapai:
- Rinkimų teisės nustatymas.
- Valstybės teritorijos padalijimas į rinkimų apygardas.
- Rinkėjų sąrašų sudarymas.
- Kandidatų iškėlimas ir registravimas.
- Rinkimų agitacija.
- Balsavimas.
- Balsų skaičiavimas ir rinkimų rezultatų nustatymas.
- Rinkimų rezultatų paskelbimas.
Seimo rinkimai
Eiliniai ir pirmalaikiai Seimo rinkimai
Lietuvos Respublikos Seimo nariai renkami ketveriems metams vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose mišrios sistemos rinkimuose.
Eiliniai Seimo rinkimai rengiami ne anksčiau kaip prieš du mėnesius ir ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pasibaigiant Seimo narių įgaliojimams.
Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma.
Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir Respublikos prezidentas:
- jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai;
- Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.
LR Prezidentas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, jeigu iki Respublikos prezidento kadencijos pabaigos liko mažiau kaip 6 mėnesiai, taip pat jeigu po pirmalaikių Seimo rinkimų nepraėjo 6 mėnesiai.
Seimo nutarime ar Respublikos prezidento akte dėl pirmalaikių Seimo rinkimų nurodoma naujo Seimo rinkimų diena. Naujo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo.
Rinkimų organizavimas
Seimo rinkimams organizuoti ir vykdyti LR teritorija dalijama į 71 vienmandatę rinkimų apygardą, atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir administracinį teritorinį padalijimą. Rinkimų apygarda sudaroma iš bendrą ribą turinčių rinkimų apylinkių. Rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.
Taip pat sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi turintys rinkimų teisę LR piliečiai. Šioje apygardoje pagal proporcinę rinkimų sistemą renkama 70 Seimo narių. Atsižvelgiant į patogumą rinkėjams, miestų, rajonų teritorijos mero teikimu dalijamos į rinkimų apylinkes, kurių kiekvienos teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5000 rinkėjų.
Kada rinkimai laikomi įvykusiais
Vienmandatėse rinkimų apygardose rinkimai laikomi įvykusiais, jei rinkimuose dalyvauja daugiau kaip 40 procentų rinkėjų, įrašytų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus. Išrinktu laikomas , už kurį balsavo daugiau kaip pusė rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Jeigu rinkimų apygardoje balotiravosi daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas iš jų nebuvo išrinktas Seimo nariu, ne vėliau kaip per dvi savaites po rinkimų rezultatų paskelbimo rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame dalyvauja du kandidatai, per pirmąjį balsavimą gavę daugiausia balsų. Po pakartotinio balsavimo išrinktu laikomas tas kandidatas, už kurį balsavo daugiau rinkėjų.
Jeigu abu kandidatai gavo vienodą balsų skaičių, Seimo nariu tampa tas , už kurį per pirmąjį rinkimų turą balsavo daugiau rinkėjų. Jeigu ir per pirmąjį rinkimų turą abu kandidatai buvo gavę vienodą balsų skaičių, Seimo nariu tampama burtais.
Jeigu rinkimų apygardoje balotiravosi ne daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas iš jų nebuvo išrinktas, rengiami pakartotiniai rinkimai.
Daugiamandatėje rinkimų apygardoje rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip vienas ketvirtadalis visų rinkėjų.
Mandatų skirstymas
Partijos, politinės organizacijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jeigu už sąrašus yra balsavę mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs sąrašas (sąrašai, jeigu už juos balsavo vienodas rinkėjų skaičius), už kurį balsavo daugiausia rinkėjų. Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas ir toliau, iki tokio jų skaičiaus, kada už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę ne mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Mandatai kandidatų sąrašams paskirstomi pagal tai, kiek balsų gavo kiekvienas jų, taikant kvotų ir liekanų metodą. Pirmiausia apskaičiuojama kvota - tai yra, kiek balsų reikia 1 mandatui gauti. Ji lygi rinkėjų balsų, kuriuos gavo sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai, padalytai iš 70. Jei dalijant gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu.
Už kiekvieną sąrašą paduotas balsų skaičius dalijamas iš kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra mandatų skaičius, tenkantis kiekvienam sąrašui pa gal kvotą, o šio dalijimo liekanos naudojamos likusiems mandatams paskirstyti pagal liekanas. Dėl to visų sąrašų pavadinimai yra surašomi iš eilės, kurioje po paskutiniojo toliau eina pirmasis, pagal jiems atitekusių dalijimo liekanų didumą pradedant nuo didžiausiosios. Jei dviejų sąrašų liekanos yra lygios, pirmiau yra įrašomas tas sąrašas, kuris gavo daugiau rinkėjų balsų, o jeigu ir šie skaičiai lygūs, pirmiau įrašomas tas, kuris yra gavęs daugiau mandatų visose vienmandatėse apygardose. Jeigu ir mandatų gauta po lygiai, pirmiau įrašomas sąrašas su mažesniu rinkimų numeriu. Nepadalyti, dalijant kvotų metodu. mandatai po vieną padalijami sąrašams pagal eilę, pradedant tuo sąrašu, kuris buvo įrašytas pirmasis.
Jeigu kuriam nors sąrašui tektų didesnis mandatų skaičius, nei sąraše yra kandidatų, tai šie mandatai padalijami kitiems sąrašams, tęsiant toliau jų dalijimą liekanų metodu.
Viename sąraše kandidatai gauna mandatus ta eilės tvarka, kurią nustato Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi kandidatų reitingą. Sąraše praleidžiami tie kandidatai, kurie buvo išrinkti vienmandatėse apygardose.
Jeigu partija, politinė organizacija, koalicija kartu su pareiškiniais dokumentais įteikia prašymą, kad jų kandidatų reitingas nebūtų nustatomas, apie tai iš anksto pranešama rinkėjams, nurodoma rinkimų biuletenyje ir kandidatų reitingas neskaičiuojamas, o įregistruota kandidatų eilė sąraše laikoma galutine.
Prezidento rinkimai
Kas gali rinkti
LR Prezidentą renka LR piliečiai penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.
Teisę rinkti Respublikos prezidentą turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, teismo pripažinti neveiksniais.
Bet kokie tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisių apribojimai dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų draudžiami.
Kas gali kandidatuoti
Respublikos prezidentu gali būti renkamas LR pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu. Tas pats asmuo Respublikos prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės.
Kandidato teisės ir pareigos
Kandidatai į Respublikos prezidentus gali iškelti save pavieniai asmenys, gali kelti, remti politinės partijos ir politinės organizacijos. Pretendentų būti kandidatais į Respublikos prezidentus iškėlimas pradedamas ne anksčiau kaip likus 80 dienų ir baigiamas ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų dienos.
Seimui paskelbus pirmalaikius LR prezidento rinkimus, prezidentas, pageidaujantis dalyvauti rinkimuose, iš karto įregistruojamas kandidatu.
Tokiuose rinkimuose pakartotinai išrinktas Respublikos prezidentas laikomas išrinktu antrajai kadencijai, jeigu iki rinkimų praėjo daugiau kaip treji metai jo pirmosios kadencijos laiko. Jeigu praėjo mažiau, renkamas tik likusiam pirmosios kadencijos laikui, kuris nelaikomas antrąja kadencija. Jeigu pirmalaikiai Respublikos prezidento rinkimai skelbiami jo antrosios kadencijos metu, tai esamas Respublikos prezidentas gali būti išrinktas tik likusiam antrosios kadencijos laikui.
Pretendentai kandidato į Respublikos prezidentus statusą įgyja tik įregistruoti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Likus iki rinkimų dienos ne mažiau kaip 30 dienų, Vyriausioji rinkimų komisija oficialiai skelbia jų sąrašą.
Asmuo, įregistruotas kandidatu į Respublikos prezidentus, turi teisę turėti patikėtinius, kurie jam atstovauja susitikimuose su rinkėjais, žiniasklaidoje, renka lėšas rinkimams finansuoti, atlieka kitus kandidato pavedimus.
Rezultatų skelbimas
Galutinius Respublikos prezidento rinkimų rezultatus Vyriausioji rinkimų komisija skelbia ne vėliau kaip per 5 dienas po rinkimų, o pakartotinių rinkimų - ne vėliau kaip per 5 dienas nuo pakartotinio balsavimo dienos.
Savivaldybių tarybų rinkimai
Istorija
1990 m. vasario 12 d. buvo priimtas LR vietos savivaldos pagrindų įstatymas, kuris suskirstė savivaldybes į dvi pakopas:
- žemesniąsias (apylinkės, gyvenvietės, rajono miestai);
- aukštesniąsias (rajonai, respublikos miestai).
1990 m. savivaldybių rinkimai vyko pagal mažoritarinę rinkimų sistemą.
LR savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas buvo priimtas 1994 m. liepos 7 d., o nauja redakcija – 1996 m. gruodžio 23 d. Buvo numatytos atitinkamai dvejų ir trejų metų tarybų kadencijos renkant deputatus pagal proporcinę rinkimų sistemą. Per 1995 m. rinkimus kelti kandidatus turėjo teisę politinės partijos, politinės ir visuomeninės organizacijos, o per 1997 m. rinkimus visuomeninės organizacijos tokios teisės neteko.
Pagal 1996 m. gruodžio 23 d. pakeistą įstatymą: „LR savivaldybių tarybų nariai renkami trejiems metams daugiamandatėse rinkimų apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal proporcinę rinkimų sistemą. Taryba iš savo narių renka merą ir jo siūlymu – mero pavaduotoją“.
2002 m. sausio 25 d. Seimas pritarė Konstitucijos 119 str. pataisai, kuria savivaldybių tarybų kadencija nuo 3 metų pratęsiama iki 4 metų.
Kas gali rinkti
Pagal pataisytą ir papildytą LR savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą teisę rinkti savivaldybės tarybos narius turi nuolatiniai šios savivaldybės gyventojai (rinkėjai), kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.
Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais.
Kas gali kandidatuoti
Tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuris rinkimų dieną yra nejaunesnis kaip 18 metų.
Kas negali kandidatuoti
Tarybos nariais negali būti renkami asmenys, kurie, likus 65 dienoms iki rinkimų, yra nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais arba nepakaltinamais.
Tarybos nariais negali būti renkami asmenys, rinkimų dieną atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėję (atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai.
Kiti tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisės apribojimai dėl kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, nacionalinės priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio draudžiami.
Rinkimų sistema
Rinkimams organizuoti ir vykdyti savivaldybės teritorijoje sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje pagal proporcinę rinkimų sistemą renka:
- daugiau kaip 500 000 gyventojų - 51 tarybos narį;
- nuo 300 000 iki 500 000 gyventojų - 41 tarybos narį;
- nuo 100 000 iki 300 000 gyventojų - 31 tarybos narį;
- nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų - 27 tarybos narius;
- nuo 20 000 iki 50 000 gyventojų - 25 tarybos narius;
- nuo 10 000 iki 20 000 gyventojų - 21 tarybos narį.
Rinkimų apygardas ir renkamų tarybos narių skaičių paskelbia Vyriausioji rinkimų komisija likus ne mažiau kaip 85 dienoms iki rinkimų.
Mandatų skirstymas
Kandidatus į tarybos narius gali kelti partija ar politinė organizacija ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų. Partija, politinė organizacija kandidatus į tarybos narius kelia pateikdama kandidatų sąrašą, kuriame kandidatai surašyti pagal jos nustatytą eilę. Kandidatų sąraše negali būti mažiau kaip 10 ir du kartus daugiau kaip toje apygardoje nustatytas mandatų skaičius.
Partijos, politinės organizacijos kandidatų sąrašas gali gauti tarybos narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 4 procentai, o koalicijos kandidatų sąrašas - jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 6 procentai visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jeigu už sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę mažiau kaip 60 procentų rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs sąrašas (sąrašai, jeigu užjuos balsavo vienodas rinkėjų skaičius), už kurį balsavo daugiausia rinkėjų. Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas iki tokio jų skaičiaus, kada už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę ne mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Mandatai kandidatų sąrašams paskirstomi pagal tai, kiek balsų gavo kiekvienas iš jų, taikant kvotų ir liekanų metodą.
Nuorodos
- Rinkimų archyvai (angl.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rinkimai Lietuvoje, Kas yra Rinkimai Lietuvoje? Ką reiškia Rinkimai Lietuvoje?
Rinkimai Lietuvos Respublikoje buna keturiu rusiu Lietuvos Respublikos LR Seimo Prezidento savivaldybiu tarybu meru ir Europos parlamento atstovu Ju organizavimo procesa sudaro sie etapai Rinkimu teises nustatymas Valstybes teritorijos padalijimas į rinkimu apygardas Rinkeju sarasu sudarymas Kandidatu iskelimas ir registravimas Rinkimu agitacija Balsavimas Balsu skaiciavimas ir rinkimu rezultatu nustatymas Rinkimu rezultatu paskelbimas Seimo rinkimaiIsrinkti Seimo nariai darbui renkasi Lietuvos Respublikos SeimePagrindinis straipsnis Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai Eiliniai ir pirmalaikiai Seimo rinkimai Lietuvos Respublikos Seimo nariai renkami ketveriems metams vienmandatese ir daugiamandateje rinkimu apygardose remiantis visuotine ir lygia rinkimu teise slaptu balsavimu tiesioginiuose misrios sistemos rinkimuose Eiliniai Seimo rinkimai rengiami ne anksciau kaip pries du menesius ir ne veliau kaip pries menesį iki pasibaigiant Seimo nariu įgaliojimams Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali buti rengiami Seimo nutarimu priimtu ne maziau kaip 3 5 visu Seimo nariu balsu dauguma Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir Respublikos prezidentas jeigu Seimas per 30 dienu nuo pateikimo neprieme sprendimo del naujos Vyriausybes programos arba nuo Vyriausybes programos pirmojo pateikimo per 60 dienu du kartus is eiles nepritare Vyriausybes programai Vyriausybes siulymu jeigu Seimas pareiskia tiesioginį nepasitikejima Vyriausybe LR Prezidentas negali skelbti pirmalaikiu Seimo rinkimu jeigu iki Respublikos prezidento kadencijos pabaigos liko maziau kaip 6 menesiai taip pat jeigu po pirmalaikiu Seimo rinkimu nepraejo 6 menesiai Seimo nutarime ar Respublikos prezidento akte del pirmalaikiu Seimo rinkimu nurodoma naujo Seimo rinkimu diena Naujo Seimo rinkimai turi buti surengti ne veliau kaip per 3 menesius nuo sprendimo del pirmalaikiu rinkimu priemimo Rinkimu organizavimas Seimo rinkimams organizuoti ir vykdyti LR teritorija dalijama į 71 vienmandate rinkimu apygarda atsizvelgiant į gyventoju skaiciu ir administracinį teritorinį padalijima Rinkimu apygarda sudaroma is bendra riba turinciu rinkimu apylinkiu Rinkeju skaicius apygardoje turi buti nuo 0 8 iki 1 2 vidutinio rinkeju visose vienmandatese rinkimu apygardose skaiciaus Taip pat sudaroma viena daugiamandate rinkimu apygarda kurioje balsuoja visi turintys rinkimu teise LR pilieciai Sioje apygardoje pagal proporcine rinkimu sistema renkama 70 Seimo nariu Atsizvelgiant į patoguma rinkejams miestu rajonu teritorijos mero teikimu dalijamos į rinkimu apylinkes kuriu kiekvienos teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5000 rinkeju Kada rinkimai laikomi įvykusiais Vienmandatese rinkimu apygardose rinkimai laikomi įvykusiais jei rinkimuose dalyvauja daugiau kaip 40 procentu rinkeju įrasytu į tos rinkimu apygardos rinkeju sarasus Isrinktu laikomas uz kurį balsavo daugiau kaip puse rinkimuose dalyvavusiu rinkeju Jeigu rinkimu apygardoje balotiravosi daugiau kaip du kandidatai ir ne vienas is ju nebuvo isrinktas Seimo nariu ne veliau kaip per dvi savaites po rinkimu rezultatu paskelbimo rengiamas pakartotinis balsavimas kuriame dalyvauja du kandidatai per pirmajį balsavima gave daugiausia balsu Po pakartotinio balsavimo isrinktu laikomas tas kandidatas uz kurį balsavo daugiau rinkeju Jeigu abu kandidatai gavo vienoda balsu skaiciu Seimo nariu tampa tas uz kurį per pirmajį rinkimu tura balsavo daugiau rinkeju Jeigu ir per pirmajį rinkimu tura abu kandidatai buvo gave vienoda balsu skaiciu Seimo nariu tampama burtais Jeigu rinkimu apygardoje balotiravosi ne daugiau kaip du kandidatai ir ne vienas is ju nebuvo isrinktas rengiami pakartotiniai rinkimai Daugiamandateje rinkimu apygardoje rinkimai laikomi įvykusiais jeigu juose dalyvavo daugiau kaip vienas ketvirtadalis visu rinkeju Mandatu skirstymas Partijos politines organizacijos kandidatu sarasas gali gauti Seimo nariu mandatu dalyvauja skirstant mandatus tik tuo atveju jei uz jį balsavo ne maziau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusiu rinkeju Jungtinis kandidatu sarasas gali gauti Seimo nariu mandatu dalyvauja skirstant mandatus tik tuo atveju jeigu uz jį balsavo ne maziau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusiu rinkeju Jeigu uz sarasus yra balsave maziau kaip 60 procentu visu rinkimuose dalyvavusiu rinkeju teise dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas lig siol skirstant mandatus nedalyvaves sarasas sarasai jeigu uz juos balsavo vienodas rinkeju skaicius uz kurį balsavo daugiausia rinkeju Tokiu pat budu kandidatu sarasu turinciu teise dalyvauti skirstant mandatus skaicius didinamas ir toliau iki tokio ju skaiciaus kada uz kandidatu sarasus dalyvaujancius skirstant mandatus yra balsave ne maziau kaip 60 procentu visu rinkimuose dalyvavusiu rinkeju Mandatai kandidatu sarasams paskirstomi pagal tai kiek balsu gavo kiekvienas ju taikant kvotu ir liekanu metoda Pirmiausia apskaiciuojama kvota tai yra kiek balsu reikia 1 mandatui gauti Ji lygi rinkeju balsu kuriuos gavo sarasai dalyvaujantys skirstant mandatus sumai padalytai is 70 Jei dalijant gaunama liekana dalmuo padidinamas vienetu Uz kiekviena sarasa paduotas balsu skaicius dalijamas is kvotos Gautas sveikasis dalmuo yra mandatu skaicius tenkantis kiekvienam sarasui pa gal kvota o sio dalijimo liekanos naudojamos likusiems mandatams paskirstyti pagal liekanas Del to visu sarasu pavadinimai yra surasomi is eiles kurioje po paskutiniojo toliau eina pirmasis pagal jiems atitekusiu dalijimo liekanu diduma pradedant nuo didziausiosios Jei dvieju sarasu liekanos yra lygios pirmiau yra įrasomas tas sarasas kuris gavo daugiau rinkeju balsu o jeigu ir sie skaiciai lygus pirmiau įrasomas tas kuris yra gaves daugiau mandatu visose vienmandatese apygardose Jeigu ir mandatu gauta po lygiai pirmiau įrasomas sarasas su mazesniu rinkimu numeriu Nepadalyti dalijant kvotu metodu mandatai po viena padalijami sarasams pagal eile pradedant tuo sarasu kuris buvo įrasytas pirmasis Jeigu kuriam nors sarasui tektu didesnis mandatu skaicius nei sarase yra kandidatu tai sie mandatai padalijami kitiems sarasams tesiant toliau ju dalijima liekanu metodu Viename sarase kandidatai gauna mandatus ta eiles tvarka kuria nustato Vyriausioji rinkimu komisija nustaciusi kandidatu reitinga Sarase praleidziami tie kandidatai kurie buvo isrinkti vienmandatese apygardose Jeigu partija politine organizacija koalicija kartu su pareiskiniais dokumentais įteikia prasyma kad ju kandidatu reitingas nebutu nustatomas apie tai is anksto pranesama rinkejams nurodoma rinkimu biuletenyje ir kandidatu reitingas neskaiciuojamas o įregistruota kandidatu eile sarase laikoma galutine Prezidento rinkimaiPagrindinis straipsnis Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai Kas gali rinkti LR Prezidenta renka LR pilieciai penkeriems metams remdamiesi visuotine lygia ir tiesiogine rinkimu teise slaptu balsavimu Teise rinkti Respublikos prezidenta turi Lietuvos Respublikos pilieciai kurie rinkimu diena yra ne jaunesni kaip 18 metu Rinkimuose nedalyvauja pilieciai teismo pripazinti neveiksniais Bet kokie tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos pilieciu rinkimu teisiu apribojimai del lyties rases tautybes kalbos kilmes socialines padeties tikejimo įsitikinimu ar paziuru draudziami Kas gali kandidatuoti Respublikos prezidentu gali buti renkamas LR pilietis pagal kilme ne maziau kaip trejus pastaruosius metus gyvenes Lietuvoje jeigu jam iki rinkimu dienos yra sueje ne maziau kaip keturiasdesimt metu ir jeigu jis gali buti renkamas Seimo nariu Tas pats asmuo Respublikos prezidentu gali buti renkamas ne daugiau kaip du kartus is eiles Kandidato teises ir pareigos Kandidatai į Respublikos prezidentus gali iskelti save pavieniai asmenys gali kelti remti politines partijos ir politines organizacijos Pretendentu buti kandidatais į Respublikos prezidentus iskelimas pradedamas ne anksciau kaip likus 80 dienu ir baigiamas ne veliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimu dienos Seimui paskelbus pirmalaikius LR prezidento rinkimus prezidentas pageidaujantis dalyvauti rinkimuose is karto įregistruojamas kandidatu Tokiuose rinkimuose pakartotinai isrinktas Respublikos prezidentas laikomas isrinktu antrajai kadencijai jeigu iki rinkimu praejo daugiau kaip treji metai jo pirmosios kadencijos laiko Jeigu praejo maziau renkamas tik likusiam pirmosios kadencijos laikui kuris nelaikomas antraja kadencija Jeigu pirmalaikiai Respublikos prezidento rinkimai skelbiami jo antrosios kadencijos metu tai esamas Respublikos prezidentas gali buti isrinktas tik likusiam antrosios kadencijos laikui Pretendentai kandidato į Respublikos prezidentus statusa įgyja tik įregistruoti Vyriausiojoje rinkimu komisijoje Likus iki rinkimu dienos ne maziau kaip 30 dienu Vyriausioji rinkimu komisija oficialiai skelbia ju sarasa Asmuo įregistruotas kandidatu į Respublikos prezidentus turi teise tureti patiketinius kurie jam atstovauja susitikimuose su rinkejais ziniasklaidoje renka lesas rinkimams finansuoti atlieka kitus kandidato pavedimus Rezultatu skelbimas Galutinius Respublikos prezidento rinkimu rezultatus Vyriausioji rinkimu komisija skelbia ne veliau kaip per 5 dienas po rinkimu o pakartotiniu rinkimu ne veliau kaip per 5 dienas nuo pakartotinio balsavimo dienos Savivaldybiu tarybu rinkimaiPagrindinis straipsnis Lietuvos savivaldybiu tarybu rinkimai Istorija 1990 m vasario 12 d buvo priimtas LR vietos savivaldos pagrindu įstatymas kuris suskirste savivaldybes į dvi pakopas zemesniasias apylinkes gyvenvietes rajono miestai aukstesniasias rajonai respublikos miestai 1990 m savivaldybiu rinkimai vyko pagal mazoritarine rinkimu sistema LR savivaldybiu tarybu rinkimu įstatymas buvo priimtas 1994 m liepos 7 d o nauja redakcija 1996 m gruodzio 23 d Buvo numatytos atitinkamai dveju ir treju metu tarybu kadencijos renkant deputatus pagal proporcine rinkimu sistema Per 1995 m rinkimus kelti kandidatus turejo teise politines partijos politines ir visuomenines organizacijos o per 1997 m rinkimus visuomenines organizacijos tokios teises neteko Pagal 1996 m gruodzio 23 d pakeista įstatyma LR savivaldybiu tarybu nariai renkami trejiems metams daugiamandatese rinkimu apygardose remiantis visuotine ir lygia rinkimu teise slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal proporcine rinkimu sistema Taryba is savo nariu renka mera ir jo siulymu mero pavaduotoja 2002 m sausio 25 d Seimas pritare Konstitucijos 119 str pataisai kuria savivaldybiu tarybu kadencija nuo 3 metu pratesiama iki 4 metu Kas gali rinkti Pagal pataisyta ir papildyta LR savivaldybiu tarybu rinkimu įstatyma teise rinkti savivaldybes tarybos narius turi nuolatiniai sios savivaldybes gyventojai rinkejai kuriems rinkimu diena yra sukake 18 metu Rinkimuose nedalyvauja pilieciai kurie teismo pripazinti neveiksniais Kas gali kandidatuoti Tarybos nariu gali buti renkamas nuolatinis sios savivaldybes gyventojas kuris rinkimu diena yra nejaunesnis kaip 18 metu Kas negali kandidatuoti Tarybos nariais negali buti renkami asmenys kurie likus 65 dienoms iki rinkimu yra nebaige atlikti bausmes pagal teismo paskirta nuosprendį taip pat asmenys teismo pripazinti neveiksniais arba nepakaltinamais Tarybos nariais negali buti renkami asmenys rinkimu diena atliekantys tikraja karo arba alternatyviaja krasto apsaugos tarnyba taip pat likus 65 dienoms iki rinkimu neiseje atsarga krasto apsaugos sistemos policijos ir vidaus tarnybos karininkai puskarininkiai ir liktiniai kitu sukarintu ir saugumo tarnybu apmokami pareigunai Kiti tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos pilieciu rinkimu teises apribojimai del kilmes politiniu paziuru socialines ir turtines padeties nacionalines priklausomybes lyties issilavinimo kalbos santykio su religija uzsiemimo rusies ir pobudzio draudziami Rinkimu sistema Rinkimams organizuoti ir vykdyti savivaldybes teritorijoje sudaroma viena daugiamandate rinkimu apygarda kurioje pagal proporcine rinkimu sistema renka daugiau kaip 500 000 gyventoju 51 tarybos narį nuo 300 000 iki 500 000 gyventoju 41 tarybos narį nuo 100 000 iki 300 000 gyventoju 31 tarybos narį nuo 50 000 iki 100 000 gyventoju 27 tarybos narius nuo 20 000 iki 50 000 gyventoju 25 tarybos narius nuo 10 000 iki 20 000 gyventoju 21 tarybos narį Rinkimu apygardas ir renkamu tarybos nariu skaiciu paskelbia Vyriausioji rinkimu komisija likus ne maziau kaip 85 dienoms iki rinkimu Mandatu skirstymas Kandidatus į tarybos narius gali kelti partija ar politine organizacija ne veliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimu Partija politine organizacija kandidatus į tarybos narius kelia pateikdama kandidatu sarasa kuriame kandidatai surasyti pagal jos nustatyta eile Kandidatu sarase negali buti maziau kaip 10 ir du kartus daugiau kaip toje apygardoje nustatytas mandatu skaicius Partijos politines organizacijos kandidatu sarasas gali gauti tarybos nariu mandatu dalyvauja skirstant mandatus tik tuo atveju jeigu uz jį balsavo ne maziau kaip 4 procentai o koalicijos kandidatu sarasas jeigu uz jį balsavo ne maziau kaip 6 procentai visu rinkimuose dalyvavusiu rinkeju Jeigu uz sarasus dalyvaujancius skirstant mandatus yra balsave maziau kaip 60 procentu rinkeju teise dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas lig siol skirstant mandatus nedalyvaves sarasas sarasai jeigu uzjuos balsavo vienodas rinkeju skaicius uz kurį balsavo daugiausia rinkeju Tokiu pat budu kandidatu sarasu turinciu teise dalyvauti skirstant mandatus skaicius didinamas iki tokio ju skaiciaus kada uz kandidatu sarasus dalyvaujancius skirstant mandatus yra balsave ne maziau kaip 60 procentu visu rinkimuose dalyvavusiu rinkeju Mandatai kandidatu sarasams paskirstomi pagal tai kiek balsu gavo kiekvienas is ju taikant kvotu ir liekanu metoda NuorodosRinkimu archyvai angl