Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Raudonpilvė kūmutė Bombina bombina beuodegių varliagyvių Anura būrio kūmučių Bombinatoridae šeimos varliagyvių rūšis Bom
Raudonpilvė kūmutė
Raudonpilvė kūmutė (Bombina bombina) – beuodegių varliagyvių (Anura) būrio, kūmučių (Bombinatoridae) šeimos varliagyvių rūšis.
| Bombina bombina Apsauga: 5(Rs) – Atkurta rūšis | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Raudonpilvė kūmutė | ||||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||||
Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||
| Bombina bombina Linnaeus, 1761 | ||||||||||||||||
| Paplitimas | ||||||||||||||||
Raudonpilvių kūmučių apytikslis paplitimo arealas Eurazijoje |
Paplitimas pasaulyje
Raudonpilvės kūmutės savaime paplitusios maždaug vidurio ir rytų Europoje, o ryčiausias arealas baigiasi Uralo kalnuose.
Paplitimas Lietuvoje
Maždaug 2012 m. duomenimis, Lietuvoje raudonpilvės kūmutės paplitusios netolygiai, pagrindinės jų radavietės yra Pietų, Vidurio, Rytų Lietuvos dalyse, kur joms tinkamose buveinėse aptinkamos dažnai, vietomis gausios, bet šiaurinėje Lietuvos dalyje retesnės, o vakarinėje dalyje tik pavienės radimvitės o vakarinėje šalies dalyje žinomos tik pavienės populiacijos. Daugiausia raudonpilvių kūmučių buveinių yra pietų ir rytų Lietuvoje. Manoma, kad Lietuvoje gali būti 300–500 radaviečių. Ši rūšis sparčiai nyksta visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Nyksta dėl tinkamų buveinių nykimo: mažų vandens telkinių užaugimo arba žuvų juose užveisimo.
Nuo 1989 m. rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, o 2021 m. išleistos atnaujintos knygos sąrašuose priskirta 5 (Rs) kategorijai.
Buveinės Lietuvoje
Aptinkama įvairaus dydžio kūdrose, tvenkiniuose, grioviuose, senvagėse, žolėmis apaugusiuose ežeruose, miškų balose, kur gausu vandens augmenijos ir nėra srovės, skaidriame vandenyje. Jos dažnai plūduriuoja ant vandens. Kūmutėms būtina pieva aplink vandens telkinį, kur jos medžioja. Labai mėgsta gyventi žolėtuose ir nendrių sąžalynais apaugusiuose apleistuose ir gerai saulės įšildomuose pamiškių kūdrose, žuvininkystės tvenkiniuose, buvusių ir išgautų durpynų įvairaus gylio griovius gausiai apaugusius žolėmis ir krūmais. Kadangi daug keliauja, tad jos greitai užima tinkamas buveines - taip jas galima aptikti apsigyvenusias kituose telkiniuose. Jos net yra buvusios aptiktos Rūdninkų girios viduryje, kur po gaisravietės buvo plynai iškirsta miško dalis. Per gaisrus gana giliai išdegus viršutiniams durpių paviršiams sluoksniams ir durpyno įdubose atsiradus nedideliems vandens telkinėliams kuriuos gerai įšildo saulės spindulių šiluma - raudonpilvėms kūmutėms tapo labai tinkama vieta veistis.
Mityba
Minta įvairiais bestuburiais, buožgalviai daugiausia maitinasi mikroorganizmais ir dumbliais.
Požymiai
Kūno svoris nuo 2 iki 13,9 g, kūno ilgis nuo 2,6 iki 6,0 cm, paprastai 4-5 cm ilgio, bet Lietuvoje jos neužauga didesnės nei 4 cm. Oda su smulkiomis karpelėmis, o odelės spalva gana įvairi - nuo rudos ar tamsiai rudos, iki šviesiai pilkos nugaros su neryškiomis juodomis ar žalsvomis dėmėmis ir baltais taškeliais. Pilvas raudonas arba oranžinis su melsvai juodomis dėmėmis. Plaukiojamosios plėvės yra tik ant užpakalinių kojų. Skleisdama balsą, jos pagurklyje išsipučia odelė.
Užpulta plėšrūno kūmutė atlošia galvą ir pakelia kojas – demonstruodama ryškų raštą ir perspėja, kad yra nuodinga ir ją pulti pavojinga. Jos odoje tarp gumburėlių yra poros, išskiriančios frinoliziną, kuris žinduolių kūne ardo kraują.
Dauginimasis ir vystymasis
Gyvenimo ciklas skirstomas į sausumos (nesiveisimo) ir vandens (veisimosi) periodus. Pavasarį, atšilus orui, iš žiemojimo vietų balandžio mėn. kūmutės traukia į vandens telkinius, kur vandeniui sušilus iki 13-14 °C prasideda nerštas. Tuoktuvių metu patinai skleidžia melodingus garsus – „kūmuoja“: kūmučių (balso maišai) yra vidiniai (kūmuojant išsipučia po oda). Apvaisinimas išorinis, buožgalviai iš kiaušinėlių išsivysto per 5-7 dienas. Per visą vasarą viena patelė gali padėti 35 – 1236 kiaušinių.
Metamorfozė paprastai baigiasi iki rugpjūčio. Sukaupusios atsargas žiemai, spalį kūmutės pradeda ieškoti žiemaviečių. Žiemoja po akmenimis, medžių šaknimis, graužikų urvuose ar vandens telkinyje įsiraususios į dumblą, kartais slepiasi ir žmonių rūsiuose.
- Raudonpilvės kūmutės ‘kūmavimas’ (video siužetas)
- Vandenyje ‘trimituojantis’ raudonpilvės kūmutės patinas
- Jauna raudonpilvė kūmutė
- Jauna raudonpilvė kūmutė apversta ant nugarėlės (pilvas)
Taip pat skaitykite
- Lietuvos varliagyvių sąrašas
Šaltiniai
- „IUCN Red List - Bombina bombina“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 14 December 2008.
- Varliagyviai ir ropliai: Raudonpilvė kūmutė (Bombina bombina), 30-34 psl. Pažintinė serija “gamta šalia tavęs“; Jonas Augustauskas | ISBN 978-9955-37-131-1, Leidykla „“, 2012
- delfi.lt/grynas / Metelių regioniniame parke į laisvę paleista pusšimtis retų vėžlių; 2018 m. birželio 22 d.
- raudonojiknyga.lt / Raudonpilvė kūmutė; Lietuvos raudonoji knyga
- amphibiaweb.org / Bombina bombina Fire-Bellied Toad
- „Lietuvos gamtos fondas - Varliagyviai“. glis.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2016-04-30.
- Balinių vėžlių ir retųjų varliagyvių: skiauterėtųjų tritonų ir raudonpilvių kūmučių apsauga, Lietuvos gamtos fondas, sudarytojas Nerijus Zableckis, 2008 m., ISBN 978-9986-25-039-5
Nuorodos
- youtube.com / Raudonpilvės kūmutės (Bombina bombina) - ‘trimitavimas’ ir išvaizda.
- youtube.com / Fire-Bellied Toad, Klokkefrø (Bombina bombina) - ‘trimitavimas’ ir išvaizda.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Raudonpilvė kūmutė, Kas yra Raudonpilvė kūmutė? Ką reiškia Raudonpilvė kūmutė?
Raudonpilve kumute Bombina bombina beuodegiu varliagyviu Anura burio kumuciu Bombinatoridae seimos varliagyviu rusis Bombina bombina Apsauga 5 Rs Atkurta rusisRaudonpilve kumute source source Raudonpilves kumutes kumavimas Apsaugos bukleNekeliantys susirupinimo IUCN 3 1 Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Klase Varliagyviai Amphibia Burys Beuodegiai varliagyviai Anura Poburis Archaeobatrachia Seima Kumutes Bombinatoridae Gentis Bombina Rusis Raudonpilve kumute Bombina bombina BinomasBombina bombina Linnaeus 1761PaplitimasRaudonpilviu kumuciu apytikslis paplitimo arealas Eurazijoje Trimituojanti raudonpilve kumute Brandenburgas Vokietija Paplitimas pasaulyjeRaudonpilves kumutes savaime paplitusios mazdaug vidurio ir rytu Europoje o ryciausias arealas baigiasi Uralo kalnuose Paplitimas LietuvojeMazdaug 2012 m duomenimis Lietuvoje raudonpilves kumutes paplitusios netolygiai pagrindines ju radavietes yra Pietu Vidurio Rytu Lietuvos dalyse kur joms tinkamose buveinese aptinkamos daznai vietomis gausios bet siaurineje Lietuvos dalyje retesnes o vakarineje dalyje tik pavienes radimvites o vakarineje salies dalyje zinomos tik pavienes populiacijos Daugiausia raudonpilviu kumuciu buveiniu yra pietu ir rytu Lietuvoje Manoma kad Lietuvoje gali buti 300 500 radavieciu Si rusis sparciai nyksta visoje Europoje taip pat ir Lietuvoje Nyksta del tinkamu buveiniu nykimo mazu vandens telkiniu uzaugimo arba zuvu juose uzveisimo Nuo 1989 m rusis įrasyta į Lietuvos raudonaja knyga o 2021 m isleistos atnaujintos knygos sarasuose priskirta 5 Rs kategorijai Buveines LietuvojeTipiska raudonpilviu kumuciu buveine vandens uzliejama pieva arba lanka prie Elbes upes siaurineje Vokietijoje Aptinkama įvairaus dydzio kudrose tvenkiniuose grioviuose senvagese zolemis apaugusiuose ezeruose misku balose kur gausu vandens augmenijos ir nera sroves skaidriame vandenyje Jos daznai pluduriuoja ant vandens Kumutems butina pieva aplink vandens telkinį kur jos medzioja Labai megsta gyventi zoletuose ir nendriu sazalynais apaugusiuose apleistuose ir gerai saules įsildomuose pamiskiu kudrose zuvininkystes tvenkiniuose buvusiu ir isgautu durpynu įvairaus gylio griovius gausiai apaugusius zolemis ir krumais Kadangi daug keliauja tad jos greitai uzima tinkamas buveines taip jas galima aptikti apsigyvenusias kituose telkiniuose Jos net yra buvusios aptiktos Rudninku girios viduryje kur po gaisravietes buvo plynai iskirsta misko dalis Per gaisrus gana giliai isdegus virsutiniams durpiu pavirsiams sluoksniams ir durpyno įdubose atsiradus nedideliems vandens telkineliams kuriuos gerai įsildo saules spinduliu siluma raudonpilvems kumutems tapo labai tinkama vieta veistis MitybaMinta įvairiais bestuburiais buozgalviai daugiausia maitinasi mikroorganizmais ir dumbliais PozymiaiKuno svoris nuo 2 iki 13 9 g kuno ilgis nuo 2 6 iki 6 0 cm paprastai 4 5 cm ilgio bet Lietuvoje jos neuzauga didesnes nei 4 cm Oda su smulkiomis karpelemis o odeles spalva gana įvairi nuo rudos ar tamsiai rudos iki sviesiai pilkos nugaros su neryskiomis juodomis ar zalsvomis dememis ir baltais taskeliais Pilvas raudonas arba oranzinis su melsvai juodomis dememis Plaukiojamosios pleves yra tik ant uzpakaliniu koju Skleisdama balsa jos pagurklyje issipucia odele Uzpulta plesruno kumute atlosia galva ir pakelia kojas demonstruodama rysku rasta ir perspeja kad yra nuodinga ir ja pulti pavojinga Jos odoje tarp gumbureliu yra poros isskiriancios frinolizina kuris zinduoliu kune ardo krauja Dauginimasis ir vystymasisGyvenimo ciklas skirstomas į sausumos nesiveisimo ir vandens veisimosi periodus Pavasarį atsilus orui is ziemojimo vietu balandzio men kumutes traukia į vandens telkinius kur vandeniui susilus iki 13 14 C prasideda nerstas Tuoktuviu metu patinai skleidzia melodingus garsus kumuoja kumuciu balso maisai yra vidiniai kumuojant issipucia po oda Apvaisinimas isorinis buozgalviai is kiausineliu issivysto per 5 7 dienas Per visa vasara viena patele gali padeti 35 1236 kiausiniu Metamorfoze paprastai baigiasi iki rugpjucio Sukaupusios atsargas ziemai spalį kumutes pradeda ieskoti ziemavieciu Ziemoja po akmenimis medziu saknimis grauziku urvuose ar vandens telkinyje įsiraususios į dumbla kartais slepiasi ir zmoniu rusiuose source source source source source source source Raudonpilves kumutes kumavimas video siuzetas Vandenyje trimituojantis raudonpilves kumutes patinas Jauna raudonpilve kumute Jauna raudonpilve kumute apversta ant nugareles pilvas Taip pat skaitykiteLietuvos varliagyviu sarasasSaltiniai IUCN Red List Bombina bombina IUCN Red list Nuoroda tikrinta 14 December 2008 Varliagyviai ir ropliai Raudonpilve kumute Bombina bombina 30 34 psl Pazintine serija gamta salia taves Jonas Augustauskas ISBN 978 9955 37 131 1 Leidykla 2012 delfi lt grynas Meteliu regioniniame parke į laisve paleista pussimtis retu vezliu 2018 m birzelio 22 d raudonojiknyga lt Raudonpilve kumute Lietuvos raudonoji knyga amphibiaweb org Bombina bombina Fire Bellied Toad Lietuvos gamtos fondas Varliagyviai glis lt Suarchyvuota is originalo 2016 03 05 Nuoroda tikrinta 2016 04 30 Baliniu vezliu ir retuju varliagyviu skiauteretuju tritonu ir raudonpilviu kumuciu apsauga Lietuvos gamtos fondas sudarytojas Nerijus Zableckis 2008 m ISBN 978 9986 25 039 5Nuorodosyoutube com Raudonpilves kumutes Bombina bombina trimitavimas ir isvaizda youtube com Fire Bellied Toad Klokkefro Bombina bombina trimitavimas ir isvaizda Vikiteka Raudonpilve kumute vaizdine ir garsine medziaga