Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Trifolium pratenseRaudonasis dobilas Trifolium pratense Mokslinė klasifikacijaKaralystė Augalai Plantae Skyrius Magnolij
Raudonasis dobilas
| Trifolium pratense | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Raudonasis dobilas (Trifolium pratense) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Raudonasis dobilas (Trifolium pratense) – pupinių (Fabaceae) šeimos, dobilų (Trifolium) genties augalas.
Daugiametis, 40−60 cm aukščio augalas su ilga, šakota šaknimi. Po 30−90 kvapių žiedų tankioje, gana didelėje galvutėje, apgaubtoje dviejų lapelių. Kartais galvutės porinės. Žiedynai stiebo šakelių viršūnėse ant neilgų kotelių; žiedai bekočiai. Taurelė šviesiai žalia, su 10 gyslų, plaukuota. Plaukelių priaugusios ir taurelės žiotys, apatinis jos dantelis ilgesnis už kitus. Vainikėlis raudonas, rečiau melsvai rausvas arba baltas, jo lapelių nageliai tarpusavyje suaugę. Vaisius − kiaušiniška, vienasėklė ankštis, skersai padalyta į 2 dalis: pusrutulišką, blizgančią, lygiu paviršiumi viršutinę ir taurišką, raukšlėtą, plonasienę apatinę. Sėklos kiaušiniškos arba tribriaunės piramidės pavidalo, geltonos, rudos ar violetinės. Stiebas pagulęs, rečiau status, vagotas, nelabai šakotas, viršutinė dalis plaukuota. Ilgakočiai pamatiniai lapai retoje skrotelėje. Stiebo lapai pražanginiai, trumpakočiai. Visi lapai su prielapiais, jų lakštai trilapiai; lapeliai pailgai kiaušiniški arba elipsiški, trumpais koteliais. Labai retai pasitaiko lapų su 4 ir daugiau lapelių.
Auga pievose, kirtimuose, pamiškėse ir miško aikštelėse, mažo rūgštingumo arba neutralios reakcijos dirvose (5,5-7 pH). Dažnai sėjamas. Žiedus apdulkina kamanės ir Kaukazo bitės. Sėklas išnešioja paukščiai, skruzdėlės, galvijai. Auginamas beveik visoje Europoje, laikomas geriausia pašarine žole. Naudojami žaliajam pašarui, šienainiui, silosui, žolės miltams, žolių mišiniams. Žalios žolės derlius 400 cnt/ha, šieno derlius 80 cnt/ha, sėklų derlius 4 cnt/ha. Kultūroje žinomas nuo XI a., ypač išplito nuo XVIII a. Lietuvoje raudonieji dobilai auginami labiau paplito XIX a. viduryje. Yra išveista veislių („Kamaniai“, „Liepsna“ ir kt.). Auginamas ir kituose žemynuose (Azijoje, Amerikoje, Australijoje).
Šaltiniai
- Raudonasis dobilas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 440
Literatūra
Rudenį žydintys augalai, Ramunėlė Jankevičienė, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1991, 52 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Raudonasis dobilas, Kas yra Raudonasis dobilas? Ką reiškia Raudonasis dobilas?
Trifolium pratenseRaudonasis dobilas Trifolium pratense Moksline klasifikacijaKaralyste Augalai Plantae Skyrius Magnolijunai Magnoliophyta Klase Magnolijainiai Magnoliopsida Eile Pupieciai Fabales Seima Pupiniai Fabaceae Gentis Dobilas Trifolium Rusis Raudonasis dobilas Trifolium pratense Raudonasis dobilas Trifolium pratense pupiniu Fabaceae seimos dobilu Trifolium genties augalas Daugiametis 40 60 cm aukscio augalas su ilga sakota saknimi Po 30 90 kvapiu ziedu tankioje gana dideleje galvuteje apgaubtoje dvieju lapeliu Kartais galvutes porines Ziedynai stiebo sakeliu virsunese ant neilgu koteliu ziedai bekociai Taurele sviesiai zalia su 10 gyslu plaukuota Plaukeliu priaugusios ir taureles ziotys apatinis jos dantelis ilgesnis uz kitus Vainikelis raudonas reciau melsvai rausvas arba baltas jo lapeliu nageliai tarpusavyje suauge Vaisius kiausiniska vienasekle ankstis skersai padalyta į 2 dalis pusrutuliska blizgancia lygiu pavirsiumi virsutine ir tauriska rauksleta plonasiene apatine Seklos kiausiniskos arba tribriaunes piramides pavidalo geltonos rudos ar violetines Stiebas pagules reciau status vagotas nelabai sakotas virsutine dalis plaukuota Ilgakociai pamatiniai lapai retoje skroteleje Stiebo lapai prazanginiai trumpakociai Visi lapai su prielapiais ju lakstai trilapiai lapeliai pailgai kiausiniski arba elipsiski trumpais koteliais Labai retai pasitaiko lapu su 4 ir daugiau lapeliu Auga pievose kirtimuose pamiskese ir misko aikstelese mazo rugstingumo arba neutralios reakcijos dirvose 5 5 7 pH Daznai sejamas Ziedus apdulkina kamanes ir Kaukazo bites Seklas isnesioja pauksciai skruzdeles galvijai Auginamas beveik visoje Europoje laikomas geriausia pasarine zole Naudojami zaliajam pasarui sienainiui silosui zoles miltams zoliu misiniams Zalios zoles derlius 400 cnt ha sieno derlius 80 cnt ha seklu derlius 4 cnt ha Kulturoje zinomas nuo XI a ypac isplito nuo XVIII a Lietuvoje raudonieji dobilai auginami labiau paplito XIX a viduryje Yra isveista veisliu Kamaniai Liepsna ir kt Auginamas ir kituose zemynuose Azijoje Amerikoje Australijoje SaltiniaiRaudonasis dobilas Tarybu Lietuvos enciklopedija T 1 A Grudas Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1985 psl 440LiteraturaRudenį zydintys augalai Ramunele Jankeviciene Zivile Lazdauskaite Vilnius Mokslas 1991 52 psl Vikiteka Raudonasis dobilas vaizdine ir garsine medziaga