| Šį puslapį ar jo dalį reikia suformatuoti pagal Vikipedijoje taikomus reikalavimus. Jei galite, sutvarkykite. |
Ramazanas (Romanas) Krinickas (1904 m. gegužės 1 d. Kaune – 1983 m. balandžio 16 d. ten pat, palaidotas Eigulių kapinėse) – Lietuvos scenografas, grafikas, tapytojas. Pirmasis Lietuvos totorių dailininkas. Žmona skulptorė Natalija Luščinaitė-Krinickienė (1905–1998 m.).
| Ramazanas Krinickas | |
|---|---|
| Gimė | 1904 m. gegužės 1 d. Kaunas, Lietuva |
| Mirė | 1983 m. gegužės 16 d. (79 metai) Kaunas, Lietuva |
| Palaidotas (-a) | Eigulių kapinėse |
| Tautybė | Totorius |
| Pilietybė | Lietuvis |
| Tėvai | Josifas ir Chalima Krinickai |
| Sutuoktinis (-ė) | Natalija Luščinaitė-Krinickienė (1905 m. - 1998 m.) |
| Vaikai | Georgijus (1936 m.), Aleksandra (1936 m) |
| Veikla | scenografas, grafikas, tapytojas |
| Organizacijos | Valstybės, Kauno operetės, Kauno valstybiniame muzikinės komedijos, Jaunojo žiūrovo teatrai |
| Pareigos | dailininkas |
Biografija
Gimė 1904 m. Kaune, totorių kilmės bajoro, caro armijos pulkininko Josifo Krinicko ir Chalimos Krivickienės šeimoje. Pirmojo pasaulinio karo metais (1915 m.) kartu su tėvais pasitraukė į Maskvą, kur baigė septynias gimnazijos klases. 1918 m. įstojo į Maskvos 46 darbo mokyklą. Išryškėjus polinkiui į dailę, 1922 m. išlaikė stojamuosius egzaminus į Aukštąsias meno ir technikos dirbtuves (VCHUTEMAS, buvusi Stroganovo mokykla), tačiau jau tų pačių metų rugsėjo mėnesį iš karo ir revoliucijos nualintos Rusijos grįžo į Kauną. 1926 m. įstojo į Kauno meno mokyklą kaip laisvasis klausytojas. 1929–1930 m. tęsė mokslą Specialiojo skyriaus dekoratyvinės tapybos studijoje, o 1930–1936 m. – privačioje prof. Mstislavo Dobužinskio dekoracijų studijoje.
Scenografinė veikla
1930–1959 m. dirbo dailininku Valstybės, Kauno operetės, Kauno valstybiniame muzikinės komedijos, Jaunojo žiūrovo teatruose, kur sukūrė dekoracijas spektakliams: V. Zonenbergo „Jaunieji daržininkai” (1936 m.), Boriso Aleksandrovo „Vestuvės Malinovkoje” (1941 m.) , Franso Leharo „Linksmoji našlė” (1941 m., 1945 m.), „Grafas Liuksemburgas” (1942 m., 1944 m.), Franso Supe (1942 m.) „Lengvoji kavalerija“, Čarlio Lekok (Charles Lecocq) „Širdis ir ranka“ (1944 m.), Florimondo Hervio (Florimond Herve) „Madmuazel Nituš” (1946 m.), Aleksandros (Jakovlevnos) Brunštein „Dėdės Tomo lūšnelė” (1949 m.), Pavelo (Grigorjevičiaus) Maliarevskio „Batuotas katinas” (1955 m.) ir kt. Ramazanas Krinickas sukūrė dekoracijas apie 20 spektaklių.
Kita kūrybinė veikla
Nuo 1935 m. dalyvavo Lietuvoje rengtose parodose. 1936 m. įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą, 1939 m. priklausė šios sąjungos realistų sekcijai. Ramazano Krinicko kūrybinė veikla plati ir įvairiapusė – menininkas yra kūręs plakatus, pašto ženklus, dalyvavo 1937 m., 1938 m. Plakato, Pašto ženklo konkursuose. Iliustravo P. Tarasenkos apysaką vaikams „Rambyno burtininkas” (1958 m., 1997 m.) ir kitas knygas, iš senos kartografinės medžiagos braižė žemėlapius.
Dailininko darbų turi Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Ramazanas Krinickas, Kas yra Ramazanas Krinickas? Ką reiškia Ramazanas Krinickas?