Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Pėlio sala
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Pėlio sala (vok. Poel, Insel Poel) – Vokietijos sala Baltijos jūroje, sudaranti šiaurinę ir rytinę Vismaro įlankos ribą. Šiaurinis salos krantas yra pietinė didelės Meklenburgo įlankos, į kurią pereina Vismaro įlanka, riba.
Administraciškai Pėlio sala yra municipalitetas, priklausantis apskričiai. Saloje yra Kirchdorfo ir Ertcenhofo (vok. Oertzenhof) miesteliai ir Timmendorf, Wangern, Hinterwangern, Weitendorf, Weitendorf-Hof, Brandenhusen, Neuhof, Seedorf, Niendorf, Schwarzer Busch, Kaltenhof, Fährdorf, Malchow, Vorwerk ir Gollwitz kaimai. Salos plotas yra 36,02 km², joje gyvena 2 873 žmonės.
Manoma, kad salos pavadinimas vok. Poel kilo iš slav. pole – „laukas“.
Pirmieji žinomi salos gyventojai istoriniai laikais buvo vakarų slavai . XIII a. pradžioje į salą buvo atgabenti pirmieji kolonistai vokiečiai, kurie 1210 m. ėmė statyti pirmąją bažnyčią.
1614 m. hercogas Johanas Albrechtas II Meklenburgietis ėmė saloje statyti tvirtovę. 1618 m. tvirtovė buvo užbaigta. Trisdešimties metų karo metu 1628 m. Meklenburgo hercogas buvo priverstas perleisti tvirtovę priešų ir Katalikų koalicijos kariuomenei. 1631 m. Švedijos karalius Gustavas II Adolfas padėjo Meklenburgo hercogui atgauti galią, ir į Pėlio salą grįžęs Johanas Albrechtas II pilį rado nuniokotą. 1635 m. Meklenburgas pasirašė paliaubas su Šv. Romos imperatoriumi Ferdinandu II, todėl saloje išsilaipino švedai ir užėmė Pelo pilį. 1638 m. imperatoriaus kariuomenė grįžo į salą ir atsiėmė pilį. Po 1648 m. pasirašytos Vestfalijos taikos du trečdaliai Pėlio salos ir Vismaras žemyno krante bei Noiklosterio miestelis atiteko Švedijos karaliui. Vakarinis salos trečdalis jau kelis šimtmečius priklausė Liubeko Šv. Dvasios ligoninei (vok. Heiligen-Geist-Hospital). Švedai pilį turėjo, tačiau jos netvarkė, nes visus pinigus išleido Vismare, versdami šį miestą kariniu centru Pietinėje Baltijos pakrantėje. Pilis greitai iro, ir 1740 m. ji tapo griuvėsiais.
Piečiau Pėlio salos yra Valfišo (vok. Walfisch) salelė, kuri anksčiau buvo įtvirtinta.
- Erozinis pietvakarinis Pėlio salos krantas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pėlio sala, Kas yra Pėlio sala? Ką reiškia Pėlio sala?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Pelio sala vok Poel Insel Poel Vokietijos sala Baltijos juroje sudaranti siaurine ir rytine Vismaro įlankos riba Siaurinis salos krantas yra pietine dideles Meklenburgo įlankos į kuria pereina Vismaro įlanka riba Raudonai pazymeta Pelio sala Pelio salos pakrante ziema Administraciskai Pelio sala yra municipalitetas priklausantis apskriciai Saloje yra Kirchdorfo ir Ertcenhofo vok Oertzenhof miesteliai ir Timmendorf Wangern Hinterwangern Weitendorf Weitendorf Hof Brandenhusen Neuhof Seedorf Niendorf Schwarzer Busch Kaltenhof Fahrdorf Malchow Vorwerk ir Gollwitz kaimai Salos plotas yra 36 02 km joje gyvena 2 873 zmones Manoma kad salos pavadinimas vok Poel kilo is slav pole laukas Pirmieji zinomi salos gyventojai istoriniai laikais buvo vakaru slavai XIII a pradzioje į sala buvo atgabenti pirmieji kolonistai vokieciai kurie 1210 m eme statyti pirmaja baznycia 1614 m hercogas Johanas Albrechtas II Meklenburgietis eme saloje statyti tvirtove 1618 m tvirtove buvo uzbaigta Trisdesimties metu karo metu 1628 m Meklenburgo hercogas buvo priverstas perleisti tvirtove priesu ir Kataliku koalicijos kariuomenei 1631 m Svedijos karalius Gustavas II Adolfas padejo Meklenburgo hercogui atgauti galia ir į Pelio sala grįzes Johanas Albrechtas II pilį rado nuniokota 1635 m Meklenburgas pasirase paliaubas su Sv Romos imperatoriumi Ferdinandu II todel saloje issilaipino svedai ir uzeme Pelo pilį 1638 m imperatoriaus kariuomene grįzo į sala ir atsieme pilį Po 1648 m pasirasytos Vestfalijos taikos du trecdaliai Pelio salos ir Vismaras zemyno krante bei Noiklosterio miestelis atiteko Svedijos karaliui Vakarinis salos trecdalis jau kelis simtmecius priklause Liubeko Sv Dvasios ligoninei vok Heiligen Geist Hospital Svedai pilį turejo taciau jos netvarke nes visus pinigus isleido Vismare versdami sį miesta kariniu centru Pietineje Baltijos pakranteje Pilis greitai iro ir 1740 m ji tapo griuvesiais Pieciau Pelio salos yra Valfiso vok Walfisch salele kuri anksciau buvo įtvirtinta Erozinis pietvakarinis Pelio salos krantas Vikiteka Pelio sala vaizdine ir garsine medziaga