Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Pėdos griaučiai lot ossa pedis kaulai sudarantys pėdą Pėdos griaučiai yra sudaryti iš Septynių čiurnos kaulų ossa tarsi
Pėdos griaučiai
Pėdos griaučiai (lot. ossa pedis) – kaulai, sudarantys pėdą. Pėdos griaučiai yra sudaryti iš:
- Septynių čiurnos kaulų (ossa tarsi): šokikaulio (talus), kulnakaulio (calcaneus), laivakaulio (os naviculare), vidinio pleištuko (os cuneiforme mediale), tarpinio pleištuko (os cuneiforme intermedium), šoninio pleištuko (os cuneiforme laterale) ir kubakaulio (os cuboideum);
- Penkių padikaulių (ossa metatarsi);
- Keturiolikos pirštakaulių (ossa digitorum pedis)
Čiurnos kaulai
Kulnakaulis
Kulnakaulis (lot. calcaneus) – pats didžiausias, žemyn ir atgal atsikišęs, netaisyklingo kubo pavidalo čiurnos kaulas. Jo išilginė ašis pakrypusi į priekį, į viršų ir šiek tiek į šoną.
Kaulo sandara
Kaulo viršutinis paviršius sudėtingiausias. Jame matyti trys sąnariniai laukai, sunerti su atitinkamais šokikaulio laukais: du jų – priekinis šokikaulinis sąnarinis paviršius ir vidurinis šokikaulinis sąnarinis paviršius – yra mažesni, o vienas – užpakalinis šokikaulinis sąnarinis paviršius – yra didelis. Prieš jį įstrižai driekiasi kulnakaulio vaga, kuri su tokia pačia šokikaulio vaga sudaro čiurnos antį. Kaulo apatinis paviršius įlinkęs ir gruoblėtas. Jo priekiniame gale, ties priekinio paviršiaus riba, yra neryškus kulnakaulio gumburėlis. Priekinis paviršius pažiausias, jį visą užima įdubęs kubakaulinis sąnarinis paviršius, kuris susineria su bendravardžiu kaulu.
Užpakalinį paviršių užima didelis kulno gumburas, kurio apačioje yra dvi ataugos: didesnė vidine kulno gumburo atauga ir mažesnė šoninė kulno gumburo atauga. Viršutinė kulno gumburo dalis kiek įdubusi. Čia įsistato tepalinis trigalvio blauzdos raumens maišelis. Žemiau įdubods yra šiurkštuma, prie kurios tvirtinasi šio raumens sausgyslė, paprastai vadinama Achilo sausgysle. Medialinis kaulo paviršius yra įdubęs. Jį galima apčiuopti po vidine kulkšnimi. Jo priekyje kyšo šokikaulio atrama. Atramos viršuje yra jau minėtas vidurinis šokikaulinis sąnarinis paviršius, o po ja driekiasi kojos nykšcio ilgojo lenkiamojo raumens sausgyslės vaga. Lateralinis (šoninis) kaulo paviršius lygus, apčiuopiamas po šonine kulkšnimi. Ties jo priekinio trečdalio pradžia esti neryškus šeivikaulinis skridinys. Kai jis būna ryškus, į apačią ir atgal nuo jo galima pastebėti ilgojo šeivinio raumens sausgyslės vagą.
Sudėtis ir padėtis
Kulnakaulio, kaip ir šokikaulio masyvą sudaro akytoji kaulinė medžiaga. Nustatant, ar kulnakaulis kairysis ar dešinysis, jį reikia laikyti taip, kad kilno gumburas būtų nykrypęs atgal, šokikauliniais paviršiai – į viršų, o šokikaulio atrama – į vidų. Kulnakaulio kaulėjimo centras atsiranda vaisiaus gyvenimo 4-7 mėnesį.
Šokikaulis
Šokikaulis (talus) – antras pagal dydį čiurnos kaulas. Šis kaulas yra svarbus, nes jungia blauzdos kaulus su pėdos kaulais. Šokikaulis pėdoje guli virš kulnakaulio, jo , kaip ir kulnakaulio, yra netaisyklingo kubo formos. Ypač ryškiai šokikaulyje matomas šokikaulio skridinys (trochlea tali), sudarantis net tris šokikaulio paviršius: viršutinį (facies superior), vidinį kulkšninį (facies malleolaris medialis) ir šoninį kulkšninį (facies malleolaris lateralis). Nuo skridinio šokikaulio kaklu yra atskirta šokikaulio galva (caput tali), kurios laivakauliniu sąnariniu paviršiumi (facies articularis navicularis), šokikaulis jungiasi su laivakauliu. Šokikaulio masyvą sudaro akytoji medžiaga, ją iš išorės dengia plonas standžiosios medžiagos sluoksnis. Šokikaulio kaulėjimo taškas užsimezga 7-8 vaisiaus raidos mėnesį.
Laivakaulis
Laivakaulis (os naviculare) tarytum užbaigia ne vietoje plokštumoje esančią proksimalinę čiurnos kaulų eilę. Jis yra visai prieš šokikaulį ir primena šonu gulintį laivą, kurio įdubęs proksimalinis paviršius susineria su šokikaulio galva, o išsigaubęs distalinis paviršius turi tris laukelius jungtis su pleištukais. Vidinis kaulo paviršius ištįsta į laivakaulio šiurkštumą (tuberositas ossis navicularis) prie kurios tvirtinasi priekinio blauzdos raumens sausgyslė. Viršutinis laivakaulio paviršius yra iškilas, o apatinis – įdubas. Laivakaulio kaulėjimo centras susiformuoja 3-4 intrauterininį mėnesį.
Kubakaulis
Kubakaulis (os cuboideum) iš šono užbaigia distalinę čiurnos kaulų eilę ir yra netaisyklingo kubo pavidalo. Jo viršutinis paviršius yra gruoblėtas, prie jo tvirtinasi gretimus čiurnos kaulus jungią raiščiai. Apatiniame, arba pado, paviršiuje yra ilgojo šeivinio raumens sausgyslės vaga (sulcus tendinis musculi fibularis longi, s. sulcus tendinis musculi peronei longi). Iš šono ir užpakalio ją riboja neryški kubakaulio šiurkštuma (tuberositas ossis cuboidei). Šoninis kaulo paviršius yra šiurkštus, o vidiniame matyti ovalo pavidalo sąnarinis paviršius susinerti su šoniniu pleištuku. Užpakalinis (proksimalinis) paviršius įdubęs, jungiasi su kulnakaulio kubakauliniu paviršiumi. Priekinis (distalinis) kaulo paviršius turi sąnarinį lauką, vertikalios skiauterės pervertą į du laukelius susinerti su ketvirtuoju ir penktuoju padikauliais. Kubakaulio kaulėjimo centras atsiranda visai prieš pat gimimą.
Pleištukai
Pleištukai (lot. ossa cuneiformia) – tai trys pleišto formos čiurnos kaulai, gulintys tarp laivakaulio ir padikaulių. Mažiausias iš jų- tarp dviejų kitų pleištukų esantis vidurinysis pleištukas (os cuneiforme intermedium). Su kubakauliu besijungiantis šoninis pleištukas (os cuneiforme laterale) yra antras pagal dydį, o vidinis pleištukas (os cuneiforme mediale) yra didžiausias.
Vidinis pleištukas
Vidinio pleištuko (os cuneiforme mediale) platesnioji dalis atsigręžusi žemyn, o siauresnioji ir aštresnioji – į viršų. Užpakaliniame jo paviršiuje yra laukelis susijungti su laivakauliu, priekiniame – sąnarinis laukas susinerti su pirmuoju padikauliu, o šoninėje pusėje – du laukeliai susinerti su viduriniu pleištuku ir antruoju padikauliu.
Vidurinis pleištukas
Vidurinio pleištuko (os cuneiforme intermedium) plačioji dalis nukrypusi į viršų, o siauroji – į apačią. Jis turi keturis sąnarinius paviršius: užpakalinis susinerti su laivakauliu, priekinis – su antruoju padikauliu, vidinis – su vidiniu pleištuku, šoninis – su šoniniu pleištuku.
Šoninis pleištukas
Šoninis pleištukas (os cuneiforme laterale) taip pat kaip ir vidurinis, storgaliu atsigręžęs į pėdos nugarą, o plongaliu – į padą. Užpakaline sąnarine fasete jis susineria su laivakauliu, o priekine – su trečiuoju padikauliu. Vidinis ir išorinis paviršiai turi po du laukelius: vidinis – susinerti su viduriniu pleištuku ir su antrojo padikaulio pamatu, o šoninis – su kubakauliu ir trečiojo padikaulio pamatu.
Vidinio pleištuko kaulėjimo centras atsiranda antrais-trečiais metais, vidurinio – trečiais metais, o šoninio – pirmais-antrais metais.
Padikauliai
Padikauliai priklauso ilgiesiems kaulams. Sudarydami pado kaulinį pamatą jie jungia čiurną su pirštais. Kiekvienas padikaulis turi tribriaunį kūną (corpus) ir galvą (caput ) su pamatu (basis). Tarpusavyje padikauliai jungiasi pamatais, o galvų sąnariniais paviršiais jie susineria su pirštakauliais. Pats stambiausias yra pirmasis padikaulis (os metatarsi primum), su dviem pirštakauliais sudarantis nykštį, o pats ilgiausias – penktasis padikaulis (os metatarsi quintum). Penktajame padikaulyje matoma jo šiurkštuma (tuberositas ossis metatatarsi quinti), kurią žmogus gali apčiuopti per odą. Padikaulių kūnai pradeda kaulėti antrą-trečią gemalo raidos mėnesį.
Kojos pirštakauliai
Kiekvienas kojos pirštas, išskyrus nykštį, sudarytas iš trijų pirštakaulių: artimojo, viduriniojo ir tolimojo. Kiekvienas pirštakaulis turi savo kūną (corpus phalangis) bei galvą (caput phalangis) ir pamatą (basis phalangis).
- Artimieji pirštakauliai savo pamatuose turi sąnarinius laukus, o jų galvos vadinamos pirštakaulių skridiniais (trochlea phalangis).
- Vidurinieji pleištakauliai turi dvigubus pamato laukus. Jų galvos, kaip ir artimųjų pirštakaulių, yra skridinio formos.
- Tolimieji pirštakauliai baigiasi distalinių pirštakaulių šiurkštumomis (tuberositas phalangis distalis). Kojų, kaip ir rankų, nykščiai neturi viduriniųjų pirštakaulių, juos sudaro tik padikauliai ir artimieji bei tolimieji pirštakauliai.
Kojos pirštakuliai kaulėja nuo proksimalinių epifizių panašiu laiku kaip padikauliai.
Taip pat skaitykite
Literatūra
- Česnys G. Žmogaus osteologija. Vilnius, 2002.
- Česnys G., Tutkuvienė J., Barkus A., Gedrimas V., Jankauskas R., Rizgelienė R., Žukienė J. Vilniaus universitetas, 2008.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pėdos griaučiai, Kas yra Pėdos griaučiai? Ką reiškia Pėdos griaučiai?
Pedos griauciai lot ossa pedis kaulai sudarantys peda Pedos griauciai yra sudaryti is Septyniu ciurnos kaulu ossa tarsi sokikaulio talus kulnakaulio calcaneus laivakaulio os naviculare vidinio pleistuko os cuneiforme mediale tarpinio pleistuko os cuneiforme intermedium soninio pleistuko os cuneiforme laterale ir kubakaulio os cuboideum Penkiu padikauliu ossa metatarsi Keturiolikos pirstakauliu ossa digitorum pedis Pedos griauciaiCiurnos kaulaiKulnakaulis Kulnakaulis lot calcaneus pats didziausias zemyn ir atgal atsikises netaisyklingo kubo pavidalo ciurnos kaulas Jo isilgine asis pakrypusi į priekį į virsu ir siek tiek į sona KulnakaulisKaulo sandara Kaulo virsutinis pavirsius sudetingiausias Jame matyti trys sanariniai laukai sunerti su atitinkamais sokikaulio laukais du ju priekinis sokikaulinis sanarinis pavirsius ir vidurinis sokikaulinis sanarinis pavirsius yra mazesni o vienas uzpakalinis sokikaulinis sanarinis pavirsius yra didelis Pries jį įstrizai driekiasi kulnakaulio vaga kuri su tokia pacia sokikaulio vaga sudaro ciurnos antį Kaulo apatinis pavirsius įlinkes ir gruobletas Jo priekiniame gale ties priekinio pavirsiaus riba yra neryskus kulnakaulio gumburelis Priekinis pavirsius paziausias jį visa uzima įdubes kubakaulinis sanarinis pavirsius kuris susineria su bendravardziu kaulu Uzpakalinį pavirsiu uzima didelis kulno gumburas kurio apacioje yra dvi ataugos didesne vidine kulno gumburo atauga ir mazesne sonine kulno gumburo atauga Virsutine kulno gumburo dalis kiek įdubusi Cia įsistato tepalinis trigalvio blauzdos raumens maiselis Zemiau įdubods yra siurkstuma prie kurios tvirtinasi sio raumens sausgysle paprastai vadinama Achilo sausgysle Medialinis kaulo pavirsius yra įdubes Jį galima apciuopti po vidine kulksnimi Jo priekyje kyso sokikaulio atrama Atramos virsuje yra jau minetas vidurinis sokikaulinis sanarinis pavirsius o po ja driekiasi kojos nykscio ilgojo lenkiamojo raumens sausgysles vaga Lateralinis soninis kaulo pavirsius lygus apciuopiamas po sonine kulksnimi Ties jo priekinio trecdalio pradzia esti neryskus seivikaulinis skridinys Kai jis buna ryskus į apacia ir atgal nuo jo galima pastebeti ilgojo seivinio raumens sausgysles vaga Sudetis ir padetis Kulnakaulio kaip ir sokikaulio masyva sudaro akytoji kauline medziaga Nustatant ar kulnakaulis kairysis ar desinysis jį reikia laikyti taip kad kilno gumburas butu nykrypes atgal sokikauliniais pavirsiai į virsu o sokikaulio atrama į vidu Kulnakaulio kaulejimo centras atsiranda vaisiaus gyvenimo 4 7 menesį Sokikaulis Sokikaulis talus antras pagal dydį ciurnos kaulas Sis kaulas yra svarbus nes jungia blauzdos kaulus su pedos kaulais Sokikaulis pedoje guli virs kulnakaulio jo kaip ir kulnakaulio yra netaisyklingo kubo formos Ypac ryskiai sokikaulyje matomas sokikaulio skridinys trochlea tali sudarantis net tris sokikaulio pavirsius virsutinį facies superior vidinį kulksninį facies malleolaris medialis ir soninį kulksninį facies malleolaris lateralis Nuo skridinio sokikaulio kaklu yra atskirta sokikaulio galva caput tali kurios laivakauliniu sanariniu pavirsiumi facies articularis navicularis sokikaulis jungiasi su laivakauliu Sokikaulio masyva sudaro akytoji medziaga ja is isores dengia plonas standziosios medziagos sluoksnis Sokikaulio kaulejimo taskas uzsimezga 7 8 vaisiaus raidos menesį Laivakaulis Laivakaulis os naviculare tarytum uzbaigia ne vietoje plokstumoje esancia proksimaline ciurnos kaulu eile Jis yra visai pries sokikaulį ir primena sonu gulintį laiva kurio įdubes proksimalinis pavirsius susineria su sokikaulio galva o issigaubes distalinis pavirsius turi tris laukelius jungtis su pleistukais Vidinis kaulo pavirsius istįsta į laivakaulio siurkstuma tuberositas ossis navicularis prie kurios tvirtinasi priekinio blauzdos raumens sausgysle Virsutinis laivakaulio pavirsius yra iskilas o apatinis įdubas Laivakaulio kaulejimo centras susiformuoja 3 4 intrauterininį menesį Kubakaulis Kubakaulis os cuboideum is sono uzbaigia distaline ciurnos kaulu eile ir yra netaisyklingo kubo pavidalo Jo virsutinis pavirsius yra gruobletas prie jo tvirtinasi gretimus ciurnos kaulus jungia raisciai Apatiniame arba pado pavirsiuje yra ilgojo seivinio raumens sausgysles vaga sulcus tendinis musculi fibularis longi s sulcus tendinis musculi peronei longi Is sono ir uzpakalio ja riboja neryski kubakaulio siurkstuma tuberositas ossis cuboidei Soninis kaulo pavirsius yra siurkstus o vidiniame matyti ovalo pavidalo sanarinis pavirsius susinerti su soniniu pleistuku Uzpakalinis proksimalinis pavirsius įdubes jungiasi su kulnakaulio kubakauliniu pavirsiumi Priekinis distalinis kaulo pavirsius turi sanarinį lauka vertikalios skiauteres perverta į du laukelius susinerti su ketvirtuoju ir penktuoju padikauliais Kubakaulio kaulejimo centras atsiranda visai pries pat gimima Pleistukai Pleistukai lot ossa cuneiformia tai trys pleisto formos ciurnos kaulai gulintys tarp laivakaulio ir padikauliu Maziausias is ju tarp dvieju kitu pleistuku esantis vidurinysis pleistukas os cuneiforme intermedium Su kubakauliu besijungiantis soninis pleistukas os cuneiforme laterale yra antras pagal dydį o vidinis pleistukas os cuneiforme mediale yra didziausias Vidinis pleistukas Vidinio pleistuko os cuneiforme mediale platesnioji dalis atsigrezusi zemyn o siauresnioji ir astresnioji į virsu Uzpakaliniame jo pavirsiuje yra laukelis susijungti su laivakauliu priekiniame sanarinis laukas susinerti su pirmuoju padikauliu o sonineje puseje du laukeliai susinerti su viduriniu pleistuku ir antruoju padikauliu Vidurinis pleistukas Vidurinio pleistuko os cuneiforme intermedium placioji dalis nukrypusi į virsu o siauroji į apacia Jis turi keturis sanarinius pavirsius uzpakalinis susinerti su laivakauliu priekinis su antruoju padikauliu vidinis su vidiniu pleistuku soninis su soniniu pleistuku Soninis pleistukas Soninis pleistukas os cuneiforme laterale taip pat kaip ir vidurinis storgaliu atsigrezes į pedos nugara o plongaliu į pada Uzpakaline sanarine fasete jis susineria su laivakauliu o priekine su treciuoju padikauliu Vidinis ir isorinis pavirsiai turi po du laukelius vidinis susinerti su viduriniu pleistuku ir su antrojo padikaulio pamatu o soninis su kubakauliu ir treciojo padikaulio pamatu Vidinio pleistuko kaulejimo centras atsiranda antrais treciais metais vidurinio treciais metais o soninio pirmais antrais metais PadikauliaiPadikauliai priklauso ilgiesiems kaulams Sudarydami pado kaulinį pamata jie jungia ciurna su pirstais Kiekvienas padikaulis turi tribriaunį kuna corpus ir galva caput su pamatu basis Tarpusavyje padikauliai jungiasi pamatais o galvu sanariniais pavirsiais jie susineria su pirstakauliais Pats stambiausias yra pirmasis padikaulis os metatarsi primum su dviem pirstakauliais sudarantis nykstį o pats ilgiausias penktasis padikaulis os metatarsi quintum Penktajame padikaulyje matoma jo siurkstuma tuberositas ossis metatatarsi quinti kuria zmogus gali apciuopti per oda Padikauliu kunai pradeda kauleti antra trecia gemalo raidos menesį Kojos pirstakauliaiKiekvienas kojos pirstas isskyrus nykstį sudarytas is triju pirstakauliu artimojo viduriniojo ir tolimojo Kiekvienas pirstakaulis turi savo kuna corpus phalangis bei galva caput phalangis ir pamata basis phalangis Artimieji pirstakauliai savo pamatuose turi sanarinius laukus o ju galvos vadinamos pirstakauliu skridiniais trochlea phalangis Vidurinieji pleistakauliai turi dvigubus pamato laukus Ju galvos kaip ir artimuju pirstakauliu yra skridinio formos Tolimieji pirstakauliai baigiasi distaliniu pirstakauliu siurkstumomis tuberositas phalangis distalis Koju kaip ir ranku nyksciai neturi viduriniuju pirstakauliu juos sudaro tik padikauliai ir artimieji bei tolimieji pirstakauliai Kojos pirstakuliai kauleja nuo proksimaliniu epifiziu panasiu laiku kaip padikauliai Taip pat skaitykiteApatines galunes Zmogaus organizmo kaulu sarasasLiteraturaCesnys G Zmogaus osteologija Vilnius 2002 Cesnys G Tutkuviene J Barkus A Gedrimas V Jankauskas R Rizgeliene R Zukiene J Vilniaus universitetas 2008 v rZmogaus organu sistemos Atramos judejimo sistema Apatines galunes Dubenkaulis Slaunikaulis Girnele Blauzdikaulis Seivikaulis Pedos griauciai