Pušies mediena mediena gaminama iš pušų Pinus genties medžių ir priskiriama spygliuočių medžių medienai kaip ir ar Europ
Pušies mediena

Pušies mediena – mediena gaminama iš pušų (Pinus) genties medžių ir priskiriama spygliuočių medžių medienai kaip ir , , ar . Europoje, praktiškai visa mediena šiuo pavadinimu gaunama iš paprastosios pušies (Pinus sylvestris). Taip pat yra ir kitų pušų rūšių, kurių mediena naudojama įvairiose srityse. Tarp tokių rūšių būtų kedrinė pušis (Pinus cembra), veimutinė pušis (Pinus strobus) ir vis dažniau, dėl atsparumo užterštam orui, auginama juodoji pušis (Pinus nigra).
Žymėjimas ir reikšmė
Pušies mediena į prekybą patenka labai skirtingais pavadinimais. Kai kurie iš jų sutampa su medžių pavadinimais, pvz., paprastoji pušis, miškinė pušis, smėlyninė pušis, baltoji pušis. Vokietijoje, Austrijoje ar Šveicarijoje parduodama mediena šiaurinė pušis, paprastai būna atvežta iš Skandinavijos ar Rusijos. Kiti pavadinimai nusakantys kilmę – lenkiška pušis ar prūsiška pušis.
Pušies mediena yra antroji pagal populiarumą (po eglės) Centrinėje Europoje. Lietuvoje pušynų užimami plotai sudaro 38 % visų miškų. Eglynai (20 %) yra tik trečioje vietoje po beržynų (22 %). Didžiausi pušynų masyvai driekiasi Dzūkijoje ir Aukštaitijoje. Europoje ir Šiaurės Azijoje pušis yra viena svarbiausių medžių rūšių miškininkystėje, dėl jos paplitimo ir plataus panaudojimo.
Savybės
Dauguma pušų išaugina tiesius, aukštus, cilindro formos kamienus, bet jų forma gali priklausyti nuo augavietės regiono ir ekologinės būklės. Priklausomai nuo regiono kamienai gali būti kreivi arba šakoti, mediena gali būti skersasluoksniuota. Kamieno ilgis be šakų, esant optimalioms sąlygoms siekia 20 m, kai bendras medžio aukštis iki 48 m, skersmuo 0,4−0,6 m, kartais siekia 1 metrą. Gana nereiklios pušų rūšys auga labai greitai ir per metus gali užauginti 7,8 m³/ha medienos per metus. Medžiai kertami sulaukę 100−120 metų, aukštos kokybės medienai gauti kertamos daugiau nei 160 metų sulaukę pušys.
Pušies branduolio mediena pagal spalvą aiškiai skiriasi nuo balanos, skirtingai nei eglės ir kėnio. Balanos storis – 2−10 cm, spalva – gelsva arba rausvai balta, tuo tarpu branduolio spalva šviežiame pjūvyje – rausvai geltona ir bėgant laikui tamsėja iki rausvai rudos ar raudonai rudos spalvos. Rievės lengvai atskiriamos viena nuo kitos, o jų plotis apie 3 mm, nors jų plotis gali svyruoti nuo 1 mm iki 1 cm, priklausomai nuo augavietės. Senesnė mediena raudonai ruda ir tamsesnė nei jauna. Dervų kanalai labiau išsiskiria nei eglės ar maumedžio ir matomi plika akimi.
Pušies mediena yra vidutinio tankio – 520 kg/m³ esant 12−15 % ir tai yra gana sunki mediena lyginant su kitais spygliuočiais. Mechaninės savybės, lyginant su egle, yra labai geros. Didėjant rievių pločiui didėja tankis, tuo tarpu mechaninės savybės mažėja. Tvirtumas ir nedidelis polinkis lenkiant taip pat yra teigiamos šios medienos savybės.
Pušies branduolio mediena pasižymi vidutiniu ar nežymiu atsparumu ardantiems medžio grybams. Tai reiškia, kad ji gali būti naudojama neapdirbta konstruojant laikančiąsias pastatų konstrukcijas kur galima drėgmė, tačiau be tiesioginio kontakto su žeme ar tiesioginių kritulių. Mediena yra gana atspari medgraužiams, tokiems kaip naminis ūsuotis ar . Balana, atvirkščiai, lengvai pažeidžiama medienos grybų ir vabzdžių, todėl naudojat išorėje reikia ją apdirbti specialiomis cheminės apsaugos medžiagomis. Drėgnai balanai, kurios drėgnis didesnis kaip 25 %, lengvai gali pakenkti , kuris nekeičia mechaninių medienos savybių, bet gadina išorinį vaizdą ir gali įtakoti imlumą drėgmei. Be to grybelis, dėl kurio atsiranda medienos mėlis, gali pakenkti medienos dangai, tokiu būdu keldamas medienos irimo grėsmę.
Pušies mediena yra lengvai pjaunama, obliuojama, frezuojama, suleidžiama ir kitaip apdirbama, nesunkiai sujungiama medvaržčiais, vinimis, lengvai klijuojama. Taip pat lengvai dažoma ir beicuojama, nors didelė dervų koncentracija gali neigiamai paveikti šiuos procesus.
- Paprastoji pušis (Pinus sylvestris)
- Kedrinė pušis (Pinus cembra)
- Veimutinė pušis (Pinus strobus)
Naudojimas
Statybinė medžiaga
Pušies mediena prekyboje gali būti rąstų, pjautinės medienos ar lukšto pavidalu, be to, ji naudojama gaminant dirbtines medžiagas iš medžio, tokias kaip fanera ir medžio drožlių plokštė su dideliu pušies kiekiu. Kita sfera, kurioje naudojama pušies ir kitų spygliuočių mediena – popieriaus ir celiuliozės gamyba. Dėl ilgesnių, nei lapuočių medienos plaušų, pušies plaušai lengviau persisuka, o tai didina popieriaus tvirtumą.
Kaip statybinė ir konstrukcijų medžiaga pušis naudojama tiek vidaus, tiek išorės statybos darbuose. Ji naudojama namų stogų konstrukcijoms, apdailai, turėklams, laiptams, sienų karkasams, grindims, luboms, langams, durims ir vartams. Impregnuota pušis naudojama fasadų apdailai, terasų dangai ir kitiems tikslams, tokiems kaip vaikų žaislams, tvoroms, pavėsinėms ir kitiems tikslams sodybų ir gamtovaizdžio formavime. Taip pat gaminami stiebai, poliai, stulpai ir kiti lauko statybos gaminiai, ypatingai kalamieji ir atraminiai poliai, naudojami užtvankų, uostų statyboje ir kalnakasyboje. Be to, pušis naudojama pabėgių gamyboje.
Pušis naudojama gaminant baldus; naudojama kaip vientisi medienos elementai arba dirbtinė medžiaga vidinėms baldų detalėms ir kaip pagrindinė mediena nesudėtiniems baldams, lukštas naudojamas išoriniam dizainui. Ši mediena naudojama dėžių, padėklų, konteinerių, statinių ir kitų talpyklių gamybai. taip pat gaminama iš pušies medienos.
Kuras
Pušies mediena, kurios šiluminė vertė 1700 kWh/m³, yra vidutinio kaitrumo malka, iš jos gamina ir granulių ar briketų pavidalo kurą. Miško kirtime ir gamyboje susidarę pušinės atliekos naudojamos šiluminėse elektrinėse, kurios energiją gauna kūrendamos biologines atliekas.
Šaltiniai
- Dauerhaftigkeitsklasse 3-4 nach DIN EN 350-2: Dauerhaftigkeit von Holz und Holzprodukten – Natürliche Dauerhaftigkeit von Vollholz – Teil 2: Leitfaden für die natürliche Dauerhaftigkeit und Tränkbarkeit von ausgewählten Holzarten von besonderer Bedeutung in Europa.
- nach DIN 68800 Teil 3
- Olaf Schmidt, Tobias Huckfeldt: Gebäudepilze. in: Johann Müller (Hrsg.): Holzschutz im Hochbau. Grundlagen – Holzschädlinge – Vorbeugung – Bekämpfung. Fraunhofer IRB Verlag, Stuttgart 2005, ISBN 3-8167-6647-1, S.64f.
Literatūra
- D. Grosser, W. Teetz Kiefer // Einheimische Nutzhölzer (Loseblattsammlung). − Bonn: Informationsdienst Holz, Holzabsatzfond − Absatzförderungfonds der deutschen Forstwirtschaft, 1998. − ISBN 0446-2114
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pušies mediena, Kas yra Pušies mediena? Ką reiškia Pušies mediena?
Pusies mediena mediena gaminama is pusu Pinus genties medziu ir priskiriama spygliuociu medziu medienai kaip ir ar Europoje praktiskai visa mediena siuo pavadinimu gaunama is paprastosios pusies Pinus sylvestris Taip pat yra ir kitu pusu rusiu kuriu mediena naudojama įvairiose srityse Tarp tokiu rusiu butu kedrine pusis Pinus cembra veimutine pusis Pinus strobus ir vis dazniau del atsparumo uzterstam orui auginama juodoji pusis Pinus nigra Paprastosios pusies medienaZymejimas ir reiksmePusies mediena į prekyba patenka labai skirtingais pavadinimais Kai kurie is ju sutampa su medziu pavadinimais pvz paprastoji pusis miskine pusis smelynine pusis baltoji pusis Vokietijoje Austrijoje ar Sveicarijoje parduodama mediena siaurine pusis paprastai buna atvezta is Skandinavijos ar Rusijos Kiti pavadinimai nusakantys kilme lenkiska pusis ar prusiska pusis Pusies mediena yra antroji pagal populiaruma po egles Centrineje Europoje Lietuvoje pusynu uzimami plotai sudaro 38 visu misku Eglynai 20 yra tik trecioje vietoje po berzynu 22 Didziausi pusynu masyvai driekiasi Dzukijoje ir Aukstaitijoje Europoje ir Siaures Azijoje pusis yra viena svarbiausiu medziu rusiu miskininkysteje del jos paplitimo ir plataus panaudojimo SavybesPaprastosios pusies skerspjuvis Dauguma pusu isaugina tiesius aukstus cilindro formos kamienus bet ju forma gali priklausyti nuo augavietes regiono ir ekologines bukles Priklausomai nuo regiono kamienai gali buti kreivi arba sakoti mediena gali buti skersasluoksniuota Kamieno ilgis be saku esant optimalioms salygoms siekia 20 m kai bendras medzio aukstis iki 48 m skersmuo 0 4 0 6 m kartais siekia 1 metra Gana nereiklios pusu rusys auga labai greitai ir per metus gali uzauginti 7 8 m ha medienos per metus Medziai kertami sulauke 100 120 metu aukstos kokybes medienai gauti kertamos daugiau nei 160 metu sulauke pusys Pusies branduolio mediena pagal spalva aiskiai skiriasi nuo balanos skirtingai nei egles ir kenio Balanos storis 2 10 cm spalva gelsva arba rausvai balta tuo tarpu branduolio spalva svieziame pjuvyje rausvai geltona ir begant laikui tamseja iki rausvai rudos ar raudonai rudos spalvos Rieves lengvai atskiriamos viena nuo kitos o ju plotis apie 3 mm nors ju plotis gali svyruoti nuo 1 mm iki 1 cm priklausomai nuo augavietes Senesne mediena raudonai ruda ir tamsesne nei jauna Dervu kanalai labiau issiskiria nei egles ar maumedzio ir matomi plika akimi Pusies mediena yra vidutinio tankio 520 kg m esant 12 15 ir tai yra gana sunki mediena lyginant su kitais spygliuociais Mechanines savybes lyginant su egle yra labai geros Didejant rieviu plociui dideja tankis tuo tarpu mechanines savybes mazeja Tvirtumas ir nedidelis polinkis lenkiant taip pat yra teigiamos sios medienos savybes Pusies branduolio mediena pasizymi vidutiniu ar nezymiu atsparumu ardantiems medzio grybams Tai reiskia kad ji gali buti naudojama neapdirbta konstruojant laikanciasias pastatu konstrukcijas kur galima dregme taciau be tiesioginio kontakto su zeme ar tiesioginiu krituliu Mediena yra gana atspari medgrauziams tokiems kaip naminis usuotis ar Balana atvirksciai lengvai pazeidziama medienos grybu ir vabzdziu todel naudojat isoreje reikia ja apdirbti specialiomis chemines apsaugos medziagomis Dregnai balanai kurios dregnis didesnis kaip 25 lengvai gali pakenkti kuris nekeicia mechaniniu medienos savybiu bet gadina isorinį vaizda ir gali įtakoti imluma dregmei Be to grybelis del kurio atsiranda medienos melis gali pakenkti medienos dangai tokiu budu keldamas medienos irimo gresme Pusies mediena yra lengvai pjaunama obliuojama frezuojama suleidziama ir kitaip apdirbama nesunkiai sujungiama medvarzciais vinimis lengvai klijuojama Taip pat lengvai dazoma ir beicuojama nors didele dervu koncentracija gali neigiamai paveikti siuos procesus Paprastoji pusis Pinus sylvestris Kedrine pusis Pinus cembra Veimutine pusis Pinus strobus NaudojimasStatybine medziaga Pusies mediena prekyboje gali buti rastu pjautines medienos ar luksto pavidalu be to ji naudojama gaminant dirbtines medziagas is medzio tokias kaip fanera ir medzio drozliu plokste su dideliu pusies kiekiu Kita sfera kurioje naudojama pusies ir kitu spygliuociu mediena popieriaus ir celiuliozes gamyba Del ilgesniu nei lapuociu medienos plausu pusies plausai lengviau persisuka o tai didina popieriaus tvirtuma Kaip statybine ir konstrukciju medziaga pusis naudojama tiek vidaus tiek isores statybos darbuose Ji naudojama namu stogu konstrukcijoms apdailai tureklams laiptams sienu karkasams grindims luboms langams durims ir vartams Impregnuota pusis naudojama fasadu apdailai terasu dangai ir kitiems tikslams tokiems kaip vaiku zaislams tvoroms pavesinems ir kitiems tikslams sodybu ir gamtovaizdzio formavime Taip pat gaminami stiebai poliai stulpai ir kiti lauko statybos gaminiai ypatingai kalamieji ir atraminiai poliai naudojami uztvanku uostu statyboje ir kalnakasyboje Be to pusis naudojama pabegiu gamyboje Pusis naudojama gaminant baldus naudojama kaip vientisi medienos elementai arba dirbtine medziaga vidinems baldu detalems ir kaip pagrindine mediena nesudetiniems baldams lukstas naudojamas isoriniam dizainui Si mediena naudojama deziu padeklu konteineriu statiniu ir kitu talpykliu gamybai taip pat gaminama is pusies medienos Kuras Pusies mediena kurios silumine verte 1700 kWh m yra vidutinio kaitrumo malka is jos gamina ir granuliu ar briketu pavidalo kura Misko kirtime ir gamyboje susidare pusines atliekos naudojamos siluminese elektrinese kurios energija gauna kurendamos biologines atliekas SaltiniaiDauerhaftigkeitsklasse 3 4 nach DIN EN 350 2 Dauerhaftigkeit von Holz und Holzprodukten Naturliche Dauerhaftigkeit von Vollholz Teil 2 Leitfaden fur die naturliche Dauerhaftigkeit und Trankbarkeit von ausgewahlten Holzarten von besonderer Bedeutung in Europa nach DIN 68800 Teil 3 Olaf Schmidt Tobias Huckfeldt Gebaudepilze in Johann Muller Hrsg Holzschutz im Hochbau Grundlagen Holzschadlinge Vorbeugung Bekampfung Fraunhofer IRB Verlag Stuttgart 2005 ISBN 3 8167 6647 1 S 64f LiteraturaD Grosser W Teetz Kiefer Einheimische Nutzholzer Loseblattsammlung Bonn Informationsdienst Holz Holzabsatzfond Absatzforderungfonds der deutschen Forstwirtschaft 1998 ISBN 0446 2114