Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Puslaidininkių fizikos katedra katedra Vilniaus universiteto Fizikos fakultete Įkurta 1960 m spalio 1 d vedėjas Gintauta
Puslaidininkių fizikos katedra
Puslaidininkių fizikos katedra – katedra Vilniaus universiteto Fizikos fakultete. Įkurta 1960 m. spalio 1 d., vedėjas – Gintautas Tamulaitis.
Istorija
Vilniaus universitete puslaidininkiai tyrinėti pradėti dar 1949 m. Povilo Brazdžiūno vadovaujamoj Eksperimentinės fizikos katedroje. Pirmieji į darbus įsitraukė ir V. Tolutis, vėliau prisijungė vis daugiau žmonių: Jurgis Viščakas, Juras Požela, , Algirdas Vladas Medeišis, , , Jonas Grigas, Juozas Vidmantis Vaitkus ir kt. Sparčiai plečiantis tyrimams, katedra 1960 m. buvo padalinta į Puslaidininkių fizikos (pirmuoju vedėju tapo Jurgis Viščakas) ir (ved. Povilas Brazdžiūnas) katedras.
Iš pradžių buvo auginami ploni netvarkūs puslaidininkiniai sluoksniai ir jų dariniai, tiriamos optinės ir elektrinės savybės, termiško apdorojimo joms įtaka. Reikia paminėti, jog puslaidininkių optikos tyrimai tapo viena svarbiausių katedros tyrimų kryptimi. Vėliau pradėti auginti kristaliniai puslaidininkiai, kurti stebėtų reiškinių fizikiniai modeliai. Prasidėjo taikomieji darbai, pradžioje – elektrografinių sluoksnių kūrimas ir tobulinimas.
Vilniuje įkūrus Elektrografijos mokslinio tyrimo institutą, katedros darbų tematika buvo derinama prie jos – kurta puslaidininkių parametrų matavimo metodika. 1961 m. įkurta Eksperimentinės fizikos probleminė laboratorija, kuri 1964 m. pervadinta į Puslaidininkių fizikos probleminę, į jos veiklą įsitraukė Gytis Juška, Aloyzas Sakalas, Edmundas Montrimas, Valentas Gaidelis ir kt. Katedros dėstytojų ir laborantų skaičius ėmė didėti Lietuvoje pradėjus plėtotis puslaidininkių elektronikos pramonei.
Katedroje sukurti daugiakanaliai fotoelektriniai į kompiuterį informaciją įvesti galėjo rekordiniu 2000 spausdintinių ženklų per minutę greičiu. Keitikliai diegti į Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos gamintus rankraštinių skaitmenų įvedimo kompiuterius „Rūta-701“ ir „“. 1968 m. už šį išradimą autoriai TSRS Liaudies pasiekimų parodoje buvo apdovanoti aukso, sidabro ir bronzos medaliais.
1966 m. katedroje pradėjo veikti pirmasis lazeris Lietuvoje, naudotas polikristalinių puslaidininkių sluoksnių kinetikos tyrimams. Už šiuos darbus 1970 m. J. Viščakas, V. Gaidelis, E. Montrimas, A. Smilga ir J. V. Vaitkus pelnė LTSR valstybinę premiją.
Plečiantis tyrimams šalia katedros 1973 m. įkurta , pirmuoju vedėju tapo Edmundas Montrimas. 1977 m. Jurgiui Viščakui išėjus vadovauti Fizikos institutui, katedros vedėju tapo Juozas Vidmantis Vaitkus. Tyrimų kryptys buvo išlaikytos: 1982 m. spektroskopijai ir netiesiniams optiniams reiškiniams tirti pradėtais taikyti pikosekundinis lazeris. Katedra ir toliau bendradarbiavo su įvairiais konstruktorių biurais ir gamybiniais kolektyvais („Elektronika“, „Mikroelektronika“, „Fotonika“, „Venta“, „Sigma“ ir kt.).
1987 m.Puslaidininkių fizikos katedros prof. Aloyzui Sakalui, doc. Stanislovui Sakalauskui, doc. Pranui Juozui Žilinskui buvo paskirta Lietuvos TSR Ministrų tarybos premija už mokslinį tiriamąjį darbą „Supergreitų galio arsenido puslaidininkių prietaisų kūrimas ir jų diegimas“, kuris buvo atliktas kartu su Kauno radijo matavimo technikos mokslinių tyrimų instituto moksliniais bendradarbiais.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, nutrūko ryšiai su pagrindiniais finansavimo šaltiniais, pradėjo mažėti darbuotojų, todėl J. V. Vaitkaus pastangomis 1992 m. buvo įkurtas Taikomųjų mokslų institutas (dabar – ).
Mokslinė veikla
Pagrindinės mokslinės veiklos kryptys: puslaidininkių ir jų nanodarinių optinių savybių tyrimai, medžiagų charakterizavimas naudojant netiesinės optikos metodus, trečios grupės nitridų, silicio karbido ir kt. perspektyvių ir didelės galios elektronikos medžiagų tyrimai, savybių tyrimai, ir kt.
Vedėjai
- 1960–1977 m. – Jurgis Viščakas,
- 1965–1968 m. – (laikinai),
- 1977–2003 m. – Juozas Vidmantis Vaitkus,
- 2003–dabar – Gintautas Tamulaitis.
Šaltiniai
- Trumpai apie Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto katedras // Fizikų žinios, 1992, Nr. 3.
- Puslaidininkių fizikos katedros istorija. Nuoroda tikrinta 2009-02-05.
- Puslaidininkių fizikos katedra: Svarbiausios mokslinių tyrimų kryptys. Nuoroda tikrinta 2009-02-05.
Nuorodos
- Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedros tinklalapis
- 40 metų Puslaidininkių fizikos katedrai: beveik visa, kas siejasi su PFK bei jos rolė
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Puslaidininkių fizikos katedra, Kas yra Puslaidininkių fizikos katedra? Ką reiškia Puslaidininkių fizikos katedra?
Puslaidininkiu fizikos katedra katedra Vilniaus universiteto Fizikos fakultete Įkurta 1960 m spalio 1 d vedejas Gintautas Tamulaitis Puslaidininkiu fizikos katedros logotipas IstorijaVilniaus universitete puslaidininkiai tyrineti pradeti dar 1949 m Povilo Brazdziuno vadovaujamoj Eksperimentines fizikos katedroje Pirmieji į darbus įsitrauke ir V Tolutis veliau prisijunge vis daugiau zmoniu Jurgis Viscakas Juras Pozela Algirdas Vladas Medeisis Jonas Grigas Juozas Vidmantis Vaitkus ir kt Sparciai pleciantis tyrimams katedra 1960 m buvo padalinta į Puslaidininkiu fizikos pirmuoju vedeju tapo Jurgis Viscakas ir ved Povilas Brazdziunas katedras Is pradziu buvo auginami ploni netvarkus puslaidininkiniai sluoksniai ir ju dariniai tiriamos optines ir elektrines savybes termisko apdorojimo joms įtaka Reikia pamineti jog puslaidininkiu optikos tyrimai tapo viena svarbiausiu katedros tyrimu kryptimi Veliau pradeti auginti kristaliniai puslaidininkiai kurti stebetu reiskiniu fizikiniai modeliai Prasidejo taikomieji darbai pradzioje elektrografiniu sluoksniu kurimas ir tobulinimas Vilniuje įkurus Elektrografijos mokslinio tyrimo instituta katedros darbu tematika buvo derinama prie jos kurta puslaidininkiu parametru matavimo metodika 1961 m įkurta Eksperimentines fizikos problemine laboratorija kuri 1964 m pervadinta į Puslaidininkiu fizikos problemine į jos veikla įsitrauke Gytis Juska Aloyzas Sakalas Edmundas Montrimas Valentas Gaidelis ir kt Katedros destytoju ir laborantu skaicius eme dideti Lietuvoje pradejus pletotis puslaidininkiu elektronikos pramonei Katedroje sukurti daugiakanaliai fotoelektriniai į kompiuterį informacija įvesti galejo rekordiniu 2000 spausdintiniu zenklu per minute greiciu Keitikliai diegti į Vilniaus skaiciavimo masinu gamyklos gamintus rankrastiniu skaitmenu įvedimo kompiuterius Ruta 701 ir 1968 m uz sį isradima autoriai TSRS Liaudies pasiekimu parodoje buvo apdovanoti aukso sidabro ir bronzos medaliais 1966 m katedroje pradejo veikti pirmasis lazeris Lietuvoje naudotas polikristaliniu puslaidininkiu sluoksniu kinetikos tyrimams Uz siuos darbus 1970 m J Viscakas V Gaidelis E Montrimas A Smilga ir J V Vaitkus pelne LTSR valstybine premija Pleciantis tyrimams salia katedros 1973 m įkurta pirmuoju vedeju tapo Edmundas Montrimas 1977 m Jurgiui Viscakui isejus vadovauti Fizikos institutui katedros vedeju tapo Juozas Vidmantis Vaitkus Tyrimu kryptys buvo islaikytos 1982 m spektroskopijai ir netiesiniams optiniams reiskiniams tirti pradetais taikyti pikosekundinis lazeris Katedra ir toliau bendradarbiavo su įvairiais konstruktoriu biurais ir gamybiniais kolektyvais Elektronika Mikroelektronika Fotonika Venta Sigma ir kt 1987 m Puslaidininkiu fizikos katedros prof Aloyzui Sakalui doc Stanislovui Sakalauskui doc Pranui Juozui Zilinskui buvo paskirta Lietuvos TSR Ministru tarybos premija uz mokslinį tiriamajį darba Supergreitu galio arsenido puslaidininkiu prietaisu kurimas ir ju diegimas kuris buvo atliktas kartu su Kauno radijo matavimo technikos moksliniu tyrimu instituto moksliniais bendradarbiais Atkurus Lietuvos nepriklausomybe nutruko rysiai su pagrindiniais finansavimo saltiniais pradejo mazeti darbuotoju todel J V Vaitkaus pastangomis 1992 m buvo įkurtas Taikomuju mokslu institutas dabar Moksline veiklaPagrindines mokslines veiklos kryptys puslaidininkiu ir ju nanodariniu optiniu savybiu tyrimai medziagu charakterizavimas naudojant netiesines optikos metodus trecios grupes nitridu silicio karbido ir kt perspektyviu ir dideles galios elektronikos medziagu tyrimai savybiu tyrimai ir kt Vedejai1960 1977 m Jurgis Viscakas 1965 1968 m laikinai 1977 2003 m Juozas Vidmantis Vaitkus 2003 dabar Gintautas Tamulaitis SaltiniaiTrumpai apie Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto katedras Fiziku zinios 1992 Nr 3 Puslaidininkiu fizikos katedros istorija Nuoroda tikrinta 2009 02 05 Puslaidininkiu fizikos katedra Svarbiausios moksliniu tyrimu kryptys Nuoroda tikrinta 2009 02 05 NuorodosVilniaus universiteto Fizikos fakulteto Puslaidininkiu fizikos katedros tinklalapis 40 metu Puslaidininkiu fizikos katedrai beveik visa kas siejasi su PFK bei jos role