Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Juozas Vidmantis VaitkusGimė 1941 m kovo 19 d 84 metai Kalnaberžė Kėdainių apskritisSutuoktinis ė AurelijaVaikai Vytauta
Juozas Vidmantis Vaitkus
| Juozas Vidmantis Vaitkus | |
|---|---|
| Gimė | 1941 m. kovo 19 d. Kalnaberžė, Kėdainių apskritis |
| Sutuoktinis (-ė) | Aurelija |
| Vaikai | Vytautas, Monika |
| Veikla | fizikas |
| Organizacijos | Vilniaus universitetas |
| Partija | 1971 m. SSKP |
| Išsilavinimas | Jurgis Viščakas |
| Alma mater | 1963 m. Vilniaus universitetas |
| Žymūs studentai | Remigijus Baltramiejūnas, Eugenijus Gaubas, Vladimiras Gavriušinas, Kęstutis Jarašiūnas, Artūras Žukauskas |
| Žinomas (-a) už | puslaidininkių fiziką |
| Žymūs apdovanojimai | |
| LTSR valstybinė premija (1981) | |
Juozas Vidmantis Vaitkus (g. 1941 m. kovo 19 d. Kalnaberžėje, Kėdainių apskritis) – Lietuvos fizikas, vienas iš puslaidininkių fizikos Lietuvoje plėtotojų, Vilniaus universiteto (VU) profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
Biografija
Vaikystė
1947 m. pradėjo lankyti Kalnaberžės pradinę mokyklą. 1948 m. persikėlus į Šiaulius, pradėjo lankyti 6-ąją pradinę mokyklą, kuri vėliau perorganizuota į 5-ają vidurinę. Mokyklos metais lankė įvairius būrelius: botanikos, aviamodeliavimo, automobilistų, radijo. Mokyklą baigė 1958 m. ir tais pačiais metais įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto Fizikos-matematikos fakulteto fizikos specialybę. Nuo pirmų metų pradėjo dirbti mokslinį darbą.
Studijos universitete
1959 m. priimtas laborantu Eksperimentinės fizikos katedroje, o po jos reorganizacijos 1960 m. priskirtas Puslaidininkių fizikos katedrai. Tais pačiais metais buvo pakeltas į vyr. laboranto pareigas. 1962 m. pradėjo dirbti Eksperimentinės fizikos probleminėje laboratorijoje (vėliau – Puslaidininkių fizikos probleminė laboratorija) ir netrukus paaukštintas vyr. moksliniu bendradarbiu, vėliau – vyr. inžinieriumi. Tais pačiais metais išrinktas fakulteto Studentų mokslinės draugijos pirmininku. Universitetą baigė 1963 m. su pagyrimu ir pradėjo studijas aspirantūroje.
Tolimesnė veikla
1964–1966 m. buvo Mokslinių tyrimų sektoriaus jaunesnysis darbuotojas, o 1966 m. – Puslaidininkių fizikos probleminės laboratorijos vyr. mokslinis darbuotojas.
1967 m. VVU apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją tema „Cd Se monokristalų ir sluoksnių fotolaidumo kinetikos tyrimas“ (vadovas Jurgis Viščakas). 1978 m. SSRS Aukščiausios atestacinės komisijos (VAK'as) Specializuotoje taryboje prie Ukrainos TSR Puslaidininkių instituto apgynė fizikos -matematikos mokslų daktaro disertaciją tema „Netiesinis fotolaidumas ir su juo susiję nepusiausvyrieji reiškiniai puslaidininkiuose, esant stipriam lazeriniam sužadinimui“,ir 1979 m. VAK'as suteikė fizikos -matematikos mokslų daktaro laipsnį (1993 m. Lietuvos Mokslo taryba jį nostrifikavo gamtos mokslų habilituoto daktaro laipsniu).
VU pradėjo dėstyti nuo 1967 m., 1968 m. – vyr. dėstytojas, nuo tų pačių metų – docentas. Profesorius nuo 1980 m.
Stažavo ir mokslinį darbą dirbo (Švedija, 1974–1975, 1992 m.), (Vokietija, 1991 m.), Ličopingo (Švedija, 1992 m.), Glazgo (1996)(nuo 1997 m. vizituojantis profesorius), Notre Dame (JAV, 1998 m.), Tokušimos (Japonija, 2001 m.) ir kt. universitetuose, CERN'e (Šveicarija, nuo 2002 m.).
1985 m. išrinktas LMA nariu korespondentu, nuo 2012 m. - LMA tikrasis narys.
Administracinės pareigybės
1977–2006 m. – VU Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedros vedėjas. Buvo Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir Puslaidininkių fizikos institutų mokslinių tarybų nariu. 1986–1991, 2002 -2007 m. – VU prorektorius mokslo reikalams. Nuo 1991 m. yra LMA Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus Fizikos sekcijos pirmininkas. 1992 m. išrinktas Taikomųjų mokslų instituto direktoriumi. TMI pertvarkius į , direktoriumi išbuvo iki 2002 m. 1997–2002 m. buvo šio instituto Medžiagotyros skyriaus, 2002 - 2012 m. – Naujų medžiagų tyrimo ir matavimo technologijų skyriaus vedėjas, nuo 2002 m. instituto tarybos narys. 1994-2007 m. buvo VU Senato narys.
Nuo 1976 m. yra žurnalo „Lithuanian Journal of Physics“, nuo 1998 m. – žurnalo „Medžiagotyra“ redaktorių kolegijų narys. 1995–1999 m. buvo Lietuvos fizikų draugijos pirmininko pavaduotojas, 2003–2007 m. – viceprezidentas studijoms, mokslo komisijos narys, nuo 2007 – prezidentas.
Mokslinė veikla
Svarbiausi darbai iš puslaidininkių fizikos, puslaidininkių fotolaidumo kinetikos, nepusiausvyrųjų elektrinių ir netiesinių optinių reiškinių tyrimų. Daugiau kaip 300 mokslinių publikacijų, 16 išradimų autorius ir bendraautoris.
Bibliografija
- Juozas Vidmantis Vaitkus, Jurgis Viščakas. Elektronų statistika ir šuoliai puslaidininkiuose. Vilnius: Vilniaus valstybinis universitetas, 1976. – 218 p.:iliustr.
- Juozas Vidmantis Vaitkus, G. Purvaneckienė. Fotolaidumas ir jo taikymas puslaidininkiams tirti. Vilnius 1989. – 162 p.:iliustr.
- Su kitais. Vilniaus universiteto puslaidininkių fizikos katedra, 40. Vilnius: Person. įm. „Lietuvos mokslas“ red., 2000. – 97 p.:iliustr.
- Gintautas Tamulaitis, Juozas Vidmantis Vaitkus. Gamtamokslinė pasaulio samprata. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2002. – 223 p.:iliustr. ISBN 9986-19-460-1
Įvertinimas
- 1981 m. – LTSR valstybinė premija už darbų ciklą „Defektų tyrimai puslaidininkiuose“ (kartu su Aloyzu Sakalu).
- 1988 m. – Lietuvos Ministrų Tarybos premija už darbą „Supergreitų didelės integracijos mikroschemų komplekso, skirto našiai radioelektroninei aparatūrai, sukūrimas ir serijinė gamyba“.
- 1988 m. – TSRS valstybinė premija už specialios kosminės technikos kūrimą (kartu su Maskvos ir Ukrainos mokslininkais).
- 1996 m. – Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Šviesa sužadintų elektronų dinamika puslaidininkiuose (1985–1995 m.)“ (kartu su Kęstučiu Jarašiūnu, Gyčiu Juška ir ).
- 2002 m. – Lietuvos mokslų akademijos vardinė Povilo Brazdžiūno premija už darbų ciklą „Medžiagotyros metodai puslaidininkių jonizuojančios radiacijos detektoriams charakterizuoti (1996–2002 m.)“.
- 2002 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius.
- 2005 m. – Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Puslaidininkių darinių tyrimai radiacijai atspariai elektronikai (1997–2004 m.)“ (kartu su Eugeniju Gaubu, Vaidotu Kažukausku, Juru Požela, Karoliu Požela, ).
Šaltiniai
- Juozas Vidmantis Vaitkus: per mokslo prizmę. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2006. – 213 p.:iliustr. ISBN 9986-19-856-9
- Lietuvos mokslininkų (registruojamų pagal išduotus mokslo laipsnių diplomus) sąrašas: fiziniai mokslai Archyvuota kopija 2015-06-10 iš Wayback Machine projekto.. Nuoroda tikrinta 2009-01-28.
- Lietuvos mokslų akademijos nariai korespondentai. Nuoroda tikrinta 2009-01-28.
- LFD valdyba iki 1999 09 17. Nuoroda tikrinta 2009-01-28.
- LFD valdyba, išrinkta 2003 m. birželio 14 d.. Nuoroda tikrinta 2009-01-28.
- LFD valdyba, išrinkta 2007 m. birželio 13 d.. Nuoroda tikrinta 2009-01-28.
- 40 metų Puslaidininkių fizikos katedrai: Šio laikotarpio reikšmingiausi rezultatai. Nuoroda tikrinta 2009-01-28.
- Lietuvos mokslų akademija: 1996 m. Lietuvos mokslo premijų laureatai[neveikianti nuoroda]. Nuoroda tikrinta 2009-01-28.
- Universitas Vilnensis: Įteiktos LMA akademijos vardinės premijos ir apdovanoti jaunieji mokslininkai. Nuoroda tikrinta 2009-01-28.
- Apdovanotų asmenų duomenų bazė[neveikianti nuoroda]. Nuoroda tikrinta 2009-01-28.
- Lietuvos mokslų akademija: 2005 m. Lietuvos mokslo premijų laureatai[neveikianti nuoroda]. Nuoroda tikrinta 2009-01-28.
Nuorodos
- Apie Juozą Vidmantį Vaitkų Lietuvos Medžiagų tyrinėtojų asociacijos tinklalapyje Archyvuota kopija 2009-02-28 iš Wayback Machine projekto. (angl.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Juozas Vidmantis Vaitkus, Kas yra Juozas Vidmantis Vaitkus? Ką reiškia Juozas Vidmantis Vaitkus?
Juozas Vidmantis VaitkusGime 1941 m kovo 19 d 84 metai Kalnaberze Kedainiu apskritisSutuoktinis e AurelijaVaikai Vytautas MonikaVeikla fizikasOrganizacijos Vilniaus universitetasPartija 1971 m SSKPIssilavinimas Jurgis ViscakasAlma mater 1963 m Vilniaus universitetasZymus studentai Remigijus Baltramiejunas Eugenijus Gaubas Vladimiras Gavriusinas Kestutis Jarasiunas Arturas ZukauskasZinomas a uz puslaidininkiu fizikaZymus apdovanojimaiLTSR valstybine premija 1981 TSRS valstybine premija 1988 Lietuvos mokslo premija 1996 ir 2005 Lietuvos didziojo kunigaikscio Gedimino ordino Karininko kryzius 2002 Juozas Vidmantis Vaitkus g 1941 m kovo 19 d Kalnaberzeje Kedainiu apskritis Lietuvos fizikas vienas is puslaidininkiu fizikos Lietuvoje pletotoju Vilniaus universiteto VU profesorius habilituotas fiziniu mokslu daktaras BiografijaVaikyste 1947 m pradejo lankyti Kalnaberzes pradine mokykla 1948 m persikelus į Siaulius pradejo lankyti 6 aja pradine mokykla kuri veliau perorganizuota į 5 aja vidurine Mokyklos metais lanke įvairius burelius botanikos aviamodeliavimo automobilistu radijo Mokykla baige 1958 m ir tais paciais metais įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto Fizikos matematikos fakulteto fizikos specialybe Nuo pirmu metu pradejo dirbti mokslinį darba Studijos universitete 1959 m priimtas laborantu Eksperimentines fizikos katedroje o po jos reorganizacijos 1960 m priskirtas Puslaidininkiu fizikos katedrai Tais paciais metais buvo pakeltas į vyr laboranto pareigas 1962 m pradejo dirbti Eksperimentines fizikos problemineje laboratorijoje veliau Puslaidininkiu fizikos problemine laboratorija ir netrukus paaukstintas vyr moksliniu bendradarbiu veliau vyr inzinieriumi Tais paciais metais isrinktas fakulteto Studentu mokslines draugijos pirmininku Universiteta baige 1963 m su pagyrimu ir pradejo studijas aspiranturoje Tolimesne veikla 1964 1966 m buvo Moksliniu tyrimu sektoriaus jaunesnysis darbuotojas o 1966 m Puslaidininkiu fizikos problemines laboratorijos vyr mokslinis darbuotojas 1967 m VVU apgyne fizikos ir matematikos mokslu kandidato dabar daktaro disertacija tema Cd Se monokristalu ir sluoksniu fotolaidumo kinetikos tyrimas vadovas Jurgis Viscakas 1978 m SSRS Auksciausios atestacines komisijos VAK as Specializuotoje taryboje prie Ukrainos TSR Puslaidininkiu instituto apgyne fizikos matematikos mokslu daktaro disertacija tema Netiesinis fotolaidumas ir su juo susije nepusiausvyrieji reiskiniai puslaidininkiuose esant stipriam lazeriniam suzadinimui ir 1979 m VAK as suteike fizikos matematikos mokslu daktaro laipsnį 1993 m Lietuvos Mokslo taryba jį nostrifikavo gamtos mokslu habilituoto daktaro laipsniu VU pradejo destyti nuo 1967 m 1968 m vyr destytojas nuo tu paciu metu docentas Profesorius nuo 1980 m Stazavo ir mokslinį darba dirbo Svedija 1974 1975 1992 m Vokietija 1991 m Licopingo Svedija 1992 m Glazgo 1996 nuo 1997 m vizituojantis profesorius Notre Dame JAV 1998 m Tokusimos Japonija 2001 m ir kt universitetuose CERN e Sveicarija nuo 2002 m 1985 m isrinktas LMA nariu korespondentu nuo 2012 m LMA tikrasis narys Administracines pareigybes 1977 2006 m VU Fizikos fakulteto Puslaidininkiu fizikos katedros vedejas Buvo Lietuvos mokslu akademijos Fizikos ir Puslaidininkiu fizikos institutu moksliniu tarybu nariu 1986 1991 2002 2007 m VU prorektorius mokslo reikalams Nuo 1991 m yra LMA Matematikos fizikos ir chemijos mokslu skyriaus Fizikos sekcijos pirmininkas 1992 m isrinktas Taikomuju mokslu instituto direktoriumi TMI pertvarkius į direktoriumi isbuvo iki 2002 m 1997 2002 m buvo sio instituto Medziagotyros skyriaus 2002 2012 m Nauju medziagu tyrimo ir matavimo technologiju skyriaus vedejas nuo 2002 m instituto tarybos narys 1994 2007 m buvo VU Senato narys Nuo 1976 m yra zurnalo Lithuanian Journal of Physics nuo 1998 m zurnalo Medziagotyra redaktoriu kolegiju narys 1995 1999 m buvo Lietuvos fiziku draugijos pirmininko pavaduotojas 2003 2007 m viceprezidentas studijoms mokslo komisijos narys nuo 2007 prezidentas Moksline veiklaSvarbiausi darbai is puslaidininkiu fizikos puslaidininkiu fotolaidumo kinetikos nepusiausvyruju elektriniu ir netiesiniu optiniu reiskiniu tyrimu Daugiau kaip 300 moksliniu publikaciju 16 isradimu autorius ir bendraautoris BibliografijaJuozas Vidmantis Vaitkus Jurgis Viscakas Elektronu statistika ir suoliai puslaidininkiuose Vilnius Vilniaus valstybinis universitetas 1976 218 p iliustr Juozas Vidmantis Vaitkus G Purvaneckiene Fotolaidumas ir jo taikymas puslaidininkiams tirti Vilnius 1989 162 p iliustr Su kitais Vilniaus universiteto puslaidininkiu fizikos katedra 40 Vilnius Person įm Lietuvos mokslas red 2000 97 p iliustr Gintautas Tamulaitis Juozas Vidmantis Vaitkus Gamtamoksline pasaulio samprata Vilnius Vilniaus universiteto leidykla 2002 223 p iliustr ISBN 9986 19 460 1Įvertinimas1981 m LTSR valstybine premija uz darbu cikla Defektu tyrimai puslaidininkiuose kartu su Aloyzu Sakalu 1988 m Lietuvos Ministru Tarybos premija uz darba Supergreitu dideles integracijos mikroschemu komplekso skirto nasiai radioelektroninei aparaturai sukurimas ir serijine gamyba 1988 m TSRS valstybine premija uz specialios kosmines technikos kurima kartu su Maskvos ir Ukrainos mokslininkais 1996 m Lietuvos mokslo premija uz darbu cikla Sviesa suzadintu elektronu dinamika puslaidininkiuose 1985 1995 m kartu su Kestuciu Jarasiunu Gyciu Juska ir 2002 m Lietuvos mokslu akademijos vardine Povilo Brazdziuno premija uz darbu cikla Medziagotyros metodai puslaidininkiu jonizuojancios radiacijos detektoriams charakterizuoti 1996 2002 m 2002 m Lietuvos didziojo kunigaikscio Gedimino ordino Karininko kryzius 2005 m Lietuvos mokslo premija uz darbu cikla Puslaidininkiu dariniu tyrimai radiacijai atspariai elektronikai 1997 2004 m kartu su Eugeniju Gaubu Vaidotu Kazukausku Juru Pozela Karoliu Pozela SaltiniaiJuozas Vidmantis Vaitkus per mokslo prizme Vilnius Vilniaus universiteto leidykla 2006 213 p iliustr ISBN 9986 19 856 9 Lietuvos mokslininku registruojamu pagal isduotus mokslo laipsniu diplomus sarasas fiziniai mokslai Archyvuota kopija 2015 06 10 is Wayback Machine projekto Nuoroda tikrinta 2009 01 28 Lietuvos mokslu akademijos nariai korespondentai Nuoroda tikrinta 2009 01 28 LFD valdyba iki 1999 09 17 Nuoroda tikrinta 2009 01 28 LFD valdyba isrinkta 2003 m birzelio 14 d Nuoroda tikrinta 2009 01 28 LFD valdyba isrinkta 2007 m birzelio 13 d Nuoroda tikrinta 2009 01 28 40 metu Puslaidininkiu fizikos katedrai Sio laikotarpio reiksmingiausi rezultatai Nuoroda tikrinta 2009 01 28 Lietuvos mokslu akademija 1996 m Lietuvos mokslo premiju laureatai neveikianti nuoroda Nuoroda tikrinta 2009 01 28 Universitas Vilnensis Įteiktos LMA akademijos vardines premijos ir apdovanoti jaunieji mokslininkai Nuoroda tikrinta 2009 01 28 Apdovanotu asmenu duomenu baze neveikianti nuoroda Nuoroda tikrinta 2009 01 28 Lietuvos mokslu akademija 2005 m Lietuvos mokslo premiju laureatai neveikianti nuoroda Nuoroda tikrinta 2009 01 28 NuorodosApie Juoza Vidmantį Vaitku Lietuvos Medziagu tyrinetoju asociacijos tinklalapyje Archyvuota kopija 2009 02 28 is Wayback Machine projekto angl