Predikatas (kalbotyra)

Predikatas (lot. praedicatum 'tai, kas pasakyta') kalbotyroje ir logikoje – samprotavimo tarinys, tai, kas pasakoma (teigiama arba neigiama) apie subjektą. Predikatas su subjektu sudaro predikatinius santykius ir rodo, kad daiktas turi kokį nors požymį arba jo neturi.

Vakarų Europos kalbotyros terminologijoje (pavyzdžiui, angl. predicate ir kt.) šis terminas vartojamas ne tik predikato, bet ir tarinio reikšme. Kitose kalbose, taip pat ir lietuvių, terminas praedicatum 'pasakyta, ištarta' buvo pakeistas vertiniu tarinys, tokiu būdu loginė ir gramatinė kategorijos buvo atskirtos. Vadinasi, „tarinys“ siejasi su formaliąja puse (sakinio dalis), o „predikatas“ – su turinio, semantine puse.

Kalbotyroje taip pat kalbama apie sintaksinius ir semantinius predikatus. Sintaksinis predikatas – tai paviršinės struktūros elementas, tarinys. Semantintinis predikatas – semantinės konstrukcijos (konfigūracijos) branduolys, t. y. jis atspindi nekalbinę situaciją, yra jos pagrindinė semema. Semantinis predikatas paviršinės struktūros lygmeniu gali būti išreikštas įvairiais būdais. Pavyzdžiui, Marija dovanoja seseriai knygą, Marija padovanojo seseriai knygą ar net Marijos seseriai dovanota knyga semantiškai atspindi vieną ir tą pačią situaciją. Vadinasi, semantinis ir sintaksinis predikatai vienas kito neatitinka.

Išnašos

1. „Предикат“. Лингвистический энциклопедический словарь. Nuoroda tikrinta 2025-03-15.
2. Кондаков Н. И. Логический словарь / Горский Д. П. – М.: Наука, 1971. – с. 413
3. „С. С. Буторин, О номинализации семантических предикатов в кетском языке, Сибирский лингвистический семинар, Новосибирск, 2002, № 1“. Suarchyvuotas originalas 2012-10-23. Nuoroda tikrinta 2025-03-15.
4. „Сусов И. П., «Введение в теоретическое языкознание», Пропозициональная структура предложения“. Suarchyvuotas originalas 2012-06-16. Nuoroda tikrinta 2025-03-15.