Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Pranciškus Dalevskis lenk Franciszek DalewskiPranciškus DalevskisGimė 1825 m sausio 26 d Rūdninkai Rusijos imperijaMirė
Pranciškus Dalevskis
| Pranciškus Dalevskis lenk. Franciszek Dalewski | |
|---|---|
| Pranciškus Dalevskis | |
| Gimė | 1825 m. sausio 26 d. Rūdninkai, Rusijos imperija |
| Mirė | 1904 m. balandžio 25 d. (79 metai) Varšuva, Lenkijos Kongreso karalystė |
| Tėvas | Dominykas Dalevskis |
| Motina | Dominyka Narkevičiūtė |
| Sutuoktinis (-ė) | Amelija Sokolovskytė |
| Veikla | rezistentas, visuomenės veikėjas, Lietuvos jaunimo brolybės sąjungos steigėjas ir vienas vadovų, 1863 m. sukilimo dalyvis |
Pranciškus Dalevskis (pilnas vardas - Pranas Salezijus) (lenk. Franciszek Dalewski; 1825 m. sausio 26 d. Rūdninkuose, Rusijos imperija – 1904 m. balandžio 24 d. Varšuvoje, Lenkijos Kongreso karalystė) – rezistentas, visuomenės veikėjas, Lietuvos jaunimo brolybės sąjungos steigėjas ir vienas vadovų, 1863 m. sukilimo dalyvis.
Dalevskių šeima
Dominykas Dalevskis ir Dominyka Narkevičiūtė Dalevskienė viso susilaukė 10 vaikų.
Pranciškus Dalevskis, gim. 1825 m., ir Aleksandras Dalevskis, gim. 1827 m., įkūrė Lietuvos jaunimo brolybės sąjungą, rezistentai, Pranciškus taip pat 1863 m. sukilimo dalyvis, Tekla Dalevskytė-Jenikienė, gim. 1829 m., 1863 m. sukilimo dalyvė, Julija Dalevskytė-Berkmanienė, gim. 1830 m., 1863 m. sukilimo dalyvė, , gim. 1832 m., 1863 m. sukilimo dalyvė, Konstantinas Dalevskis, gim. 1835 m., 1863 m. sukilimo dalyvis, 1871 m. Paryžiaus komunos dalyvis; jo dvynė sesuo , gim. 1835 m., 1863 m. sukilimo dalyvė, Apolonija Dalevskytė-Sierakauskienė, gim. 1838 m., 1863 m. sukilimo dalyvė; Titas Dalevskis, gim. 1840 m., 1863 m. sukilimo dalyvis; Ksavera Dalevskytė, gim. 1842 m., 1863 m. sukilimo dalyvė.
Ankstyvieji gyvenimo metai ir veikla Vilniuje
Pranciškus Dalevskis gimė 1825 m. sausio 26 d. Rūdninkuose, smulkiųjų bajorų šeimoje. Lenkų herbynuose rašoma, jog Dalevskių protėviai atvyko iš Liublino vaivadijos.
Ūgtelėjęs Pranciškus 1837 m. išvyko mokytis į Vilniaus bazilijonų mokyklą, kuri vėliau buvo reorganizuota į Vilniaus pirmąją gimnaziją. Baigęs pradžios mokslus minėtoje mokykloje, įstojo mokytis į Vilniaus pirmąją gubernijos gimnaziją. Gimnazijos metais Pranciškus Dalevskis buvo apkaltintas nelojalumu caro valdžiai, todėl 1846 m. gimnaziją turėjo palikti, praradęs teisę stoti į universitetą.
Kartu su broliu Aleksandru Dalevskiu įkūrė slaptą anticarinę organizaciją Lietuvos jaunimo brolybės sąjungą. Šios organizacijos šūkis: „Darbu, tiesa ir teisingumu siekti susivienijimo ir nepriklausomybės“. Sąjunga paplito po švietimo įstaigas tarp gimnazistų, mokinių. Dalevskiai organizaciją kūrė laikydamiesi griežtos konspiracijos, nariai buvo iškilmingai prisaikdinami. Įkūrus organizaciją, jos vadai ir nariai rūpinosi vidaus struktūros stiprinimu bei idėjine branda, plėtė narių skaičių, ketino sukelti sukilimą. Organizaciją išdavė vienas gimnazistas.
Pranciškus Dalevskis buvo suimtas 1849 m. balandžio 9 d. naktį. Vos prieš mėnesį, 1848 m. kovą buvo miręs jo tėvas ir motina su visais vaikais persikėlė gyventi į Vilnių. Broliai Pranciškus ir Aleksandras Dalevskiai buvo laikomi Dominikonų vienuolyno patalpose, paverstose kalėjimu. Per tardymą jie niekuo neprisipažino. Pranciškus Dalevskis buvo nuteistas mirties bausme, tačiau giminių pastangomis, nuosprendis buvo pakeistas 15 metų katorgos darbų Nerčinsko rūdynuose.
Pirmoji Sibiro tremtis
1850 m. lapkričio 26 d. abu Dalevskiai dengtu vežimaičiu buvo išvežti iš Vilniaus. Laukusi tremties dienos šeima vos spėjo pamatyti juos vežimaityje vežamus už Vilniaus. V.Merkys teigia, jog Rusijos teritorijoje ėjo pėsčiomis, sukaustyti retežiais. Kelionėje Pranciškus Dalevskis buvo susirgęs šiltine. Kelionė į Nerčinską truko vienerius metus. Atlikę katorgą abu broliai liko politiniais tremtiniais ir gyveno Sibire. Susiveikė namelį, į kurį priglaudė ir sąjungos narį Cezarį Mokržeckį, apsirgusį per tardymus psichikos liga bei panevėžietį Florijoną Danauską. 1860 m. Pranciškui Dalevskiui po amnestijos buvo leista grįžti į gimtinę. Sibire Pranciškus Dalevskis išbuvo 10 metų. Grįžęs į Vilnių, jis apsigyveno šeimos namuose.
Dalyvavimas 1863 m. sukilime ir antroji tremtis
Prasidėjus 1863 m. sukilimui, Pranciškus Dalevskis pradžioje abejojo sukilimo tikslingumu, bet vėliau prisijungė prie Lietuvos sukilimo vadovybės. Bendravo su Jokūbu Geištoru. Su juo sudarė veikimo planą. Buvo vienas iš baltųjų grupuotės vadovų, Lietuvos provincijų valdymo skyriaus narys. Atstovavo kairiajam baltųjų sparnui Lietuvoje. Buvo vienas iš tų sukilimo veikėjų, kurie nenorėjo nutraukti ryšių su raudonaisiais sukilėliais.
1863 m. liepos 10 d. Dalevskis buvo suimtas, namuose atlikta krata. Kol vyko bylos tyrimas, iškalėjo kalėjime dvejus metus. Laikinasis lauko auditoriatas Pranciškų Dalevskį nuteisė 12 metų katorgos, tačiau Michailas Muravjovas bausmę padidino iki 20 metų kaip recidyvistui.
Antrą kartą į Sibirą Pranciškus Dalevskis keliavo liūdnas ir palaužtas. Jo brolis Aleksandras tuo metu buvo miręs, Titas, į kurį dėjo daug vilčių, buvo sušaudytas, Konstantinas kovojo kažkur miškuose, seserys ir motina ištremtos, nežinojo, kur yra sesuo Apolonija Dalevskytė-Sierakauskienė.
1867 m. Dalevskis gavo leidimą apsigyventi Irkutske, 1875 m. - Novgorode. Novgorode vedė Ameliją Sokolovskytę. Su ja susilaukė vaikų, vieną dukterų pavadino Zigmante, Sierakausko garbei. 1875 m. trims mėnesiams Dalevskiui buvo leista apsigyventi pas šeimą Varšuvoje. Anot jo sesers Apolonijos Dalevskytės-Sierakauskienės, Pranciškų Dalevskį iš Sibiro paleido jo bičiulio, gydytojo Felikso Rimovičiaus pastangomis, kuriam Dalevskį „padovanojo" caro Aleksandro III apsaugos darbuotojas Čerevinas, minėto daktaro pacientas. Pranciškui Dalevskiui buvo leista galutinai grįžti iš tremties po caro Aleksandro III 1883 m. manifesto, kuriuo buvo pritaikyta amnestija visiems sukilėliams, tačiau ne į tėvynę, o į Lenkiją.
Paskutinieji gyvenimo metai
1883 m. Pranciškus Dalevskis apsigyveno Varšuvoje ir dirbo geležinkelių kontrolėje. Šią vietą išrūpino sesers Teklos vyras - Liudvikas Jenikė.
Pranciškus Dalevskis mirė 1904 m. balandžio 25 d. (pagal Grigaliaus kalendorių) Varšuvoje, palaidotas Povonzkų kapinėse šeimos kape.
Šaltiniai
- V.Merkys. Dalevskių šeima. Vilnius: Vaga, 1967.
- Sudarytojos Tamara Bairašauskaitė, Jolanta Sikorska Kulesza. Apolonija Dalevskytė – Sierakauskienė. Atsiminimai. Iš lenkų kalbos vertė Tamara Bairašauskaitė. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2019. ISBN 978-609-478-028-8.
- Sudarytoja Tamara Bairašauskaitė. 1863 -1864 m. sukilėlių kelias į mirtį ir atgimimą. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2019. ISBN 978-609-478-031-8.
- A.Boniecki. Herbarz Polski. T.4. Warszawa, 1901, p. 65-66.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pranciškus Dalevskis, Kas yra Pranciškus Dalevskis? Ką reiškia Pranciškus Dalevskis?
Pranciskus Dalevskis lenk Franciszek DalewskiPranciskus DalevskisGime 1825 m sausio 26 d Rudninkai Rusijos imperijaMire 1904 m balandzio 25 d 79 metai Varsuva Lenkijos Kongreso karalysteTevas Dominykas DalevskisMotina Dominyka NarkeviciuteSutuoktinis e Amelija SokolovskyteVeikla rezistentas visuomenes veikejas Lietuvos jaunimo brolybes sajungos steigejas ir vienas vadovu 1863 m sukilimo dalyvis Pranciskus Dalevskis pilnas vardas Pranas Salezijus lenk Franciszek Dalewski 1825 m sausio 26 d Rudninkuose Rusijos imperija 1904 m balandzio 24 d Varsuvoje Lenkijos Kongreso karalyste rezistentas visuomenes veikejas Lietuvos jaunimo brolybes sajungos steigejas ir vienas vadovu 1863 m sukilimo dalyvis Dalevskiu seimaDominykas Dalevskis ir Dominyka Narkeviciute Dalevskiene viso susilauke 10 vaiku Pranciskus Dalevskis gim 1825 m ir Aleksandras Dalevskis gim 1827 m įkure Lietuvos jaunimo brolybes sajunga rezistentai Pranciskus taip pat 1863 m sukilimo dalyvis Tekla Dalevskyte Jenikiene gim 1829 m 1863 m sukilimo dalyve Julija Dalevskyte Berkmaniene gim 1830 m 1863 m sukilimo dalyve gim 1832 m 1863 m sukilimo dalyve Konstantinas Dalevskis gim 1835 m 1863 m sukilimo dalyvis 1871 m Paryziaus komunos dalyvis jo dvyne sesuo gim 1835 m 1863 m sukilimo dalyve Apolonija Dalevskyte Sierakauskiene gim 1838 m 1863 m sukilimo dalyve Titas Dalevskis gim 1840 m 1863 m sukilimo dalyvis Ksavera Dalevskyte gim 1842 m 1863 m sukilimo dalyve Ankstyvieji gyvenimo metai ir veikla VilniujePranciskus Dalevskis gime 1825 m sausio 26 d Rudninkuose smulkiuju bajoru seimoje Lenku herbynuose rasoma jog Dalevskiu proteviai atvyko is Liublino vaivadijos ugtelejes Pranciskus 1837 m isvyko mokytis į Vilniaus bazilijonu mokykla kuri veliau buvo reorganizuota į Vilniaus pirmaja gimnazija Baiges pradzios mokslus minetoje mokykloje įstojo mokytis į Vilniaus pirmaja gubernijos gimnazija Gimnazijos metais Pranciskus Dalevskis buvo apkaltintas nelojalumu caro valdziai todel 1846 m gimnazija turejo palikti prarades teise stoti į universiteta Kartu su broliu Aleksandru Dalevskiu įkure slapta anticarine organizacija Lietuvos jaunimo brolybes sajunga Sios organizacijos sukis Darbu tiesa ir teisingumu siekti susivienijimo ir nepriklausomybes Sajunga paplito po svietimo įstaigas tarp gimnazistu mokiniu Dalevskiai organizacija kure laikydamiesi grieztos konspiracijos nariai buvo iskilmingai prisaikdinami Įkurus organizacija jos vadai ir nariai rupinosi vidaus strukturos stiprinimu bei idejine branda plete nariu skaiciu ketino sukelti sukilima Organizacija isdave vienas gimnazistas Pranciskus Dalevskis buvo suimtas 1849 m balandzio 9 d naktį Vos pries menesį 1848 m kova buvo mires jo tevas ir motina su visais vaikais persikele gyventi į Vilniu Broliai Pranciskus ir Aleksandras Dalevskiai buvo laikomi Dominikonu vienuolyno patalpose paverstose kalejimu Per tardyma jie niekuo neprisipazino Pranciskus Dalevskis buvo nuteistas mirties bausme taciau giminiu pastangomis nuosprendis buvo pakeistas 15 metu katorgos darbu Nercinsko rudynuose Pirmoji Sibiro tremtis1850 m lapkricio 26 d abu Dalevskiai dengtu vezimaiciu buvo isvezti is Vilniaus Laukusi tremties dienos seima vos spejo pamatyti juos vezimaityje vezamus uz Vilniaus V Merkys teigia jog Rusijos teritorijoje ejo pesciomis sukaustyti reteziais Kelioneje Pranciskus Dalevskis buvo susirges siltine Kelione į Nercinska truko vienerius metus Atlike katorga abu broliai liko politiniais tremtiniais ir gyveno Sibire Susiveike namelį į kurį priglaude ir sajungos narį Cezarį Mokrzeckį apsirgusį per tardymus psichikos liga bei panevezietį Florijona Danauska 1860 m Pranciskui Dalevskiui po amnestijos buvo leista grįzti į gimtine Sibire Pranciskus Dalevskis isbuvo 10 metu Grįzes į Vilniu jis apsigyveno seimos namuose Dalyvavimas 1863 m sukilime ir antroji tremtisPrasidejus 1863 m sukilimui Pranciskus Dalevskis pradzioje abejojo sukilimo tikslingumu bet veliau prisijunge prie Lietuvos sukilimo vadovybes Bendravo su Jokubu Geistoru Su juo sudare veikimo plana Buvo vienas is baltuju grupuotes vadovu Lietuvos provinciju valdymo skyriaus narys Atstovavo kairiajam baltuju sparnui Lietuvoje Buvo vienas is tu sukilimo veikeju kurie nenorejo nutraukti rysiu su raudonaisiais sukileliais Pranciskaus Dalevskio kapas 1863 m liepos 10 d Dalevskis buvo suimtas namuose atlikta krata Kol vyko bylos tyrimas iskalejo kalejime dvejus metus Laikinasis lauko auditoriatas Prancisku Dalevskį nuteise 12 metu katorgos taciau Michailas Muravjovas bausme padidino iki 20 metu kaip recidyvistui Antra karta į Sibira Pranciskus Dalevskis keliavo liudnas ir palauztas Jo brolis Aleksandras tuo metu buvo mires Titas į kurį dejo daug vilciu buvo susaudytas Konstantinas kovojo kazkur miskuose seserys ir motina istremtos nezinojo kur yra sesuo Apolonija Dalevskyte Sierakauskiene 1867 m Dalevskis gavo leidima apsigyventi Irkutske 1875 m Novgorode Novgorode vede Amelija Sokolovskyte Su ja susilauke vaiku viena dukteru pavadino Zigmante Sierakausko garbei 1875 m trims menesiams Dalevskiui buvo leista apsigyventi pas seima Varsuvoje Anot jo sesers Apolonijos Dalevskytes Sierakauskienes Prancisku Dalevskį is Sibiro paleido jo biciulio gydytojo Felikso Rimoviciaus pastangomis kuriam Dalevskį padovanojo caro Aleksandro III apsaugos darbuotojas Cerevinas mineto daktaro pacientas Pranciskui Dalevskiui buvo leista galutinai grįzti is tremties po caro Aleksandro III 1883 m manifesto kuriuo buvo pritaikyta amnestija visiems sukileliams taciau ne į tevyne o į Lenkija Paskutinieji gyvenimo metai1883 m Pranciskus Dalevskis apsigyveno Varsuvoje ir dirbo gelezinkeliu kontroleje Sia vieta isrupino sesers Teklos vyras Liudvikas Jenike Pranciskus Dalevskis mire 1904 m balandzio 25 d pagal Grigaliaus kalendoriu Varsuvoje palaidotas Povonzku kapinese seimos kape SaltiniaiV Merkys Dalevskiu seima Vilnius Vaga 1967 Sudarytojos Tamara Bairasauskaite Jolanta Sikorska Kulesza Apolonija Dalevskyte Sierakauskiene Atsiminimai Is lenku kalbos verte Tamara Bairasauskaite Vilnius Lietuvos nacionalinis muziejus 2019 ISBN 978 609 478 028 8 Sudarytoja Tamara Bairasauskaite 1863 1864 m sukileliu kelias į mirtį ir atgimima Vilnius Lietuvos nacionalinis muziejus 2019 ISBN 978 609 478 031 8 A Boniecki Herbarz Polski T 4 Warszawa 1901 p 65 66