Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Portugalijos geografija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Portugalijos geografija | |
| Žemynas | Europa |
| Regionas | Pietų Europa Iberijos pusiasalis |
| Koordinatės | 38°43'Š 8°5'V |
| Plotas | 92,391 km² (110) 99,52% žemės 0,48% vandens |
| Pakrantė | 1793 km |
| Sienos | Ispanija (1214 km) |
| Aukščiausias taškas | Pikas 2351 m |
| Žemiausias taškas | Atlanto vandenynas (0 m) |
| Ilgiausia upė | Težas (275 km Portugalijoje), iš jų 47 km valstybės riba su Ispanija) |
| Didžiausias ežeras | Alkevos užtvanka 250 km² |
Portugalija yra pietvakarių Europoje esanti valstybė, tai labiausiai nuo Lietuvos nutolusi Europos valstybė. Žemyninė Portugalijos dalis yra Iberijos pusiasalyje ir užima 1/6 jo dalį, kaimyninė Ispanija užima likusią dalį. Ispanija yra vienintelė Portugalijos kaimynė (siena tęsiasi 1214 km). Portugalija nepripažįsta sienos tarp Caia upės deltos ir Cuncos upės deltos, laikydama, kad Olivenca teritorija yra okupuota nuo 1801 m.
Iš pietų ir vakarų Portugalijos krantus skalauja Atlanto vandenynas (pakrantės ilgis – 1793 km), šiame vandenyne yra ir Portugalijai priklausančios Azorų salos, bei Madeiros salos.
Žemyninė dalis
Težo upė pagal gamtines geografijos sąlygas Portugaliją dalina į dvi sritis – šiaurinę ir pietinę. Šiaurės Portugalijai būdingi miškingi kalnai, o Pietų Portugalijai – žemumos ir plynaukštės su kalvomis. Pietinės Portugalijos klimatas šiltesnis ir sausesnis už šiaurinę šalies dalį.
Šiaurinėje dalyje vyrauja statūs uolėti krantai, tarp kurių kur ne kur įsiterpia siauros įlankėlės su smėlėtais paplūdimiais. Kuo toliau į pietus tuo krantai darosi lėkštesni, smėlingesni kol tampa kopomis. Pietuose yra lagūnų.
Pietinėje Portugalijoje tik kur ne kur kyla iš klinčių susidariusios kalvos. Joms būdingi karstiniai reiškiniai. Pačiuose pietuose iki 900 m pakyla vulkaninės kilmės kalnai. Šiaurėje vyrauja kristalinių uolienų kalnai, išraižyti upių slėnių. Šitame krašte yra aukščiausias Portugalijos taškas – Eštrelos viršukalnė (1991 m).
Seisminis aktyvumas
Portugalijos pakrantė ir Azorų salos yra seismiškai aktyvioje zonoje. 1755 m. Lisabonoje įvykęs žemės drebėjimas laikomas vienu stipriausiu per visą žmonijos istoriją. Žuvo per 70 tūkst. žmonių.
Dirvožemiai
Vyrauja sodrios rudos spalvos dirvožemiai. Kalnuose – kalnų jauriniai, o šalies centrinėje ir pietinėje dalyje paplitę rudieji ir tamsiai rudi dirvožemiai.
Iškasenos
Svarbiausia naudingoji iškasena Portugalijoje yra volframo rūda, kurios didžiausi telkiniai yra Siera da Eštrela kalnagūbryje. Ten pat yra urano rūdos telkiniai, kiek į rytus – alavo. Pietuose yra vario. Taip pat yra akmens anglių, asbesto, aukso.
Klimatas
Klimatas – subtropinis. Klimatui didelę įtaką daro šiltoji Šiaurės Atlanto bei šaltoji Kanarų srovė. Daugiausia kritulių per metus iškrinta aukščiausių kalnagūbrių vakariniuose šlaituose (1200-2500 mm), Ispanijos pasienyje daug mažiau (400-600 mm), pietuose 400-800 mm. Daugiausia jų iškrinta žiemos metu. Kalnuose pasninga, sniegas išsilaiko kelis mėnesius. Žiemos šiltos, prie jūros sausio mėnesį vidutinė metinė temperatūra 8-11, tarpukalnėse 3-5 laipsnių šilumos pagal Celsijų.
Vidiniai vandenys
Didžiosios Portugalijos upės išteka iš Ispanijos, tai yra Doras (Portugalijoje 320 km, bendras ilgis 895 km), Težas (Portugalijoje 280 km, bendras ilgis 1007 km). Maitinasi lietaus vandeniu. Patvinsta žiemą, nes tuomet prasideda lietingasis sezonas.
Augalija
Portugalijoje miškai užima tik 5 % viso šalies ploto. Praeityje jų buvo daugiau, tačiau labai daug iškirsta. Šiaurinėje šalies dalyje spygliuočių ir plačialapių miškai pakyla iki 1000-1200 m aukštį. Žemiau auga ąžuolai, kaštonai, bukai, akacijos, aukščiau – pinijos ir pajūrinės pušys. Dar aukščiau augantys krūmai laipsniškai pereina į alpines pievas. Krašto šiaurėje vyrauja visžaliai miškai, kurių vertingiausi augalai yra akmeninis ir kamštinis ąžuolas. Paplitę ir laukiniai alyvmedžiai.
Gyvūnija
Gyvūnija panaši į Vidurio Europos. Stambesni žinduoliai išnaikinti. Pietinėje dalyje gausu įvairių driežų, graužikų, gyvačių. Pakrantėse gausu vandens paukščių. Priekrantėje žvejojamos sardinės, gaudomi krabai, omarai, austrės. Krašto šiaurėje Žerešo nacionaliniame parke saugomas kalnų miškų kraštovaizdis.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Portugalijos geografija, Kas yra Portugalijos geografija? Ką reiškia Portugalijos geografija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Portugalijos geografijaZemynas EuropaRegionas Pietu Europa Iberijos pusiasalisKoordinates 38 43 S 8 5 VPlotas 92 391 km 110 99 52 zemes 0 48 vandensPakrante 1793 kmSienos Ispanija 1214 km Auksciausias taskas Pikas 2351 m Zemiausias taskas Atlanto vandenynas 0 m Ilgiausia upe Tezas 275 km Portugalijoje is ju 47 km valstybes riba su Ispanija Didziausias ezeras Alkevos uztvanka 250 km Portugalija yra pietvakariu Europoje esanti valstybe tai labiausiai nuo Lietuvos nutolusi Europos valstybe Zemynine Portugalijos dalis yra Iberijos pusiasalyje ir uzima 1 6 jo dalį kaimynine Ispanija uzima likusia dalį Ispanija yra vienintele Portugalijos kaimyne siena tesiasi 1214 km Portugalija nepripazįsta sienos tarp Caia upes deltos ir Cuncos upes deltos laikydama kad Olivenca teritorija yra okupuota nuo 1801 m Is pietu ir vakaru Portugalijos krantus skalauja Atlanto vandenynas pakrantes ilgis 1793 km siame vandenyne yra ir Portugalijai priklausancios Azoru salos bei Madeiros salos Zemynine dalisTezo upe pagal gamtines geografijos salygas Portugalija dalina į dvi sritis siaurine ir pietine Siaures Portugalijai budingi miskingi kalnai o Pietu Portugalijai zemumos ir plynaukstes su kalvomis Pietines Portugalijos klimatas siltesnis ir sausesnis uz siaurine salies dalį Siaurineje dalyje vyrauja status uoleti krantai tarp kuriu kur ne kur įsiterpia siauros įlankeles su smeletais papludimiais Kuo toliau į pietus tuo krantai darosi lekstesni smelingesni kol tampa kopomis Pietuose yra lagunu Pietineje Portugalijoje tik kur ne kur kyla is klinciu susidariusios kalvos Joms budingi karstiniai reiskiniai Paciuose pietuose iki 900 m pakyla vulkanines kilmes kalnai Siaureje vyrauja kristaliniu uolienu kalnai israizyti upiu sleniu Sitame kraste yra auksciausias Portugalijos taskas Estrelos virsukalne 1991 m Seisminis aktyvumasPortugalijos pakrante ir Azoru salos yra seismiskai aktyvioje zonoje 1755 m Lisabonoje įvykes zemes drebejimas laikomas vienu stipriausiu per visa zmonijos istorija Zuvo per 70 tukst zmoniu DirvozemiaiVyrauja sodrios rudos spalvos dirvozemiai Kalnuose kalnu jauriniai o salies centrineje ir pietineje dalyje paplite rudieji ir tamsiai rudi dirvozemiai IskasenosSvarbiausia naudingoji iskasena Portugalijoje yra volframo ruda kurios didziausi telkiniai yra Siera da Estrela kalnagubryje Ten pat yra urano rudos telkiniai kiek į rytus alavo Pietuose yra vario Taip pat yra akmens angliu asbesto aukso KlimatasKlimatas subtropinis Klimatui didele įtaka daro siltoji Siaures Atlanto bei saltoji Kanaru srove Daugiausia krituliu per metus iskrinta auksciausiu kalnagubriu vakariniuose slaituose 1200 2500 mm Ispanijos pasienyje daug maziau 400 600 mm pietuose 400 800 mm Daugiausia ju iskrinta ziemos metu Kalnuose pasninga sniegas issilaiko kelis menesius Ziemos siltos prie juros sausio menesį vidutine metine temperatura 8 11 tarpukalnese 3 5 laipsniu silumos pagal Celsiju Vidiniai vandenysDidziosios Portugalijos upes isteka is Ispanijos tai yra Doras Portugalijoje 320 km bendras ilgis 895 km Tezas Portugalijoje 280 km bendras ilgis 1007 km Maitinasi lietaus vandeniu Patvinsta ziema nes tuomet prasideda lietingasis sezonas AugalijaPortugalijoje miskai uzima tik 5 viso salies ploto Praeityje ju buvo daugiau taciau labai daug iskirsta Siaurineje salies dalyje spygliuociu ir placialapiu miskai pakyla iki 1000 1200 m aukstį Zemiau auga azuolai kastonai bukai akacijos auksciau pinijos ir pajurines pusys Dar auksciau augantys krumai laipsniskai pereina į alpines pievas Krasto siaureje vyrauja viszaliai miskai kuriu vertingiausi augalai yra akmeninis ir kamstinis azuolas Paplite ir laukiniai alyvmedziai GyvunijaGyvunija panasi į Vidurio Europos Stambesni zinduoliai isnaikinti Pietineje dalyje gausu įvairiu driezu grauziku gyvaciu Pakrantese gausu vandens pauksciu Priekranteje zvejojamos sardines gaudomi krabai omarai austres Krasto siaureje Zereso nacionaliniame parke saugomas kalnu misku krastovaizdis