Panašiu vardu vadinosi dabartinės Baltarusijos teritorijoje buvęs Sabackinės valsčius dd 54 02 š pl 23 22 r ilg 54 03 š
Pokrovsko valsčius

- Panašiu vardu vadinosi dabartinės Baltarusijos teritorijoje buvęs Sabackinės valsčius.
54°02′š. pl. 23°22′r. ilg. / 54.03°š. pl. 23.37°r. ilg.
Pakrausko valsčius | ||
---|---|---|
| ||
| ||
Administracinis centras | Gibai | |
1889–1915 m. | Seinų apskritis |
Pokrovsko valsčius (rus. гмина Покровскъ; lenk. gmina Pokrowsk) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas šiaurės rytų Lenkijoje, Suvalkų gubernijoje, Seinų apskrityje. Valsčiaus pavadinimas kilęs nuo netoli Pogoželeco kaimo esančio Pokrovsko kaimo, bet valsčiaus centras buvo Gibų kaimas. Po II pasaulinio karo 1945 m. dalis buvusio valsčiaus kaimų atiteko Lietuvai (Kuodžiai) ir Baltarusijai (Kalėtai ir Rinkaičiai). Dalis buvusio valsčiaus kaimų priklauso ir Krasnapolio valsčiui.
Istorija
Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų tauta – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. valsčius priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Lenkijos Kongreso karalystės laikais valsčiaus teritorija priklausė Suvalkų gubernijai, Seinų apskričiai.
Pagal 1889 m. surašymą valsčius dar egzistavo, tačiau jau 1921 m. Porkovsko valsčiaus teritorija buvo Gibų valsčiuje, dalis teritorijos priskirta Krasnapolio valsčiui. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai.
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1888 | 7408 |
Tautinė sudėtis
1888 m.:
- Lenkai – 70,0 %
- Rusai – 19,4 %
- Žydai – 10,1 %
- Baltarusiai – 0,4 %
- Lietuviai – 0,05 %
Gyvenvietės
Apie 1900 m. valsčiuje buvo:
- Adamowe-Łączki, Aleksiejówka, Białogóry, Białorzeczka, Białowiersnie, Budwiecie, Budzewizna, Chrystyanowo, Ciemny-Las, Daniłowce, Demianówka, Dworzysko, Frącki, Giby, Głębocki-Bród, Głuszczyn al. Gremzdy Ruskie, Gremzdówka, Hańcza, Iwanówka, Jeziorki Małe, Jeziorki Wielkie, Kalety, Kiecie, Kielmin, Kiryłszczyzna, Kodzie, Konstantynówka, Krasne, Lasanka-Danilewo, Lasanka-Orzechowo, Lejmelewizna, Lipiny, Macharcie, Masłowiste, Morgi, Muły Nikolskie, Olszanka, Orzechowo, Podpogorzelec, Pogorzelec, Pokrowsk, Pomorzanka, Pomorze-Małe, Pomorze-Wielkie, Posiejanka, Poworotnie, Przykalety, Rygol, Rynkowce, Siemietki, Sierski-Las, Sosnówka, Stanowisko, Strzelcowizna, Studzianka, Studzianny-Las, Świerguszki, Tartaczysko, Tartak, Tobołowo wieś i folwark, Wielki-Bórk, Wierchowina, Wierśnie, Wierśnianka, Wilkokuk, Wysoki-Most, Zelwa.
Šaltiniai
- Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej – Tom V – Województwo Białostockie, Główny Urząd Statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, Warszawa 1924.
- Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи, как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- Pokrowsk. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VIII (Perepiatycha — Pożajście). Warszawa, 1887, 544 psl. (lenk.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pokrovsko valsčius, Kas yra Pokrovsko valsčius? Ką reiškia Pokrovsko valsčius?
Panasiu vardu vadinosi dabartines Baltarusijos teritorijoje buves Sabackines valscius dd 54 02 s pl 23 22 r ilg 54 03 s pl 23 37 r ilg 54 03 23 37 Pakrausko valscius1889 1915Administracinis centras Gibai1889 1915 m Seinu apskritis Pokrovsko valscius rus gmina Pokrovsk lenk gmina Pokrowsk buves administracinis teritorinis vienetas siaures rytu Lenkijoje Suvalku gubernijoje Seinu apskrityje Valsciaus pavadinimas kiles nuo netoli Pogozeleco kaimo esancio Pokrovsko kaimo bet valsciaus centras buvo Gibu kaimas Po II pasaulinio karo 1945 m dalis buvusio valsciaus kaimu atiteko Lietuvai Kuodziai ir Baltarusijai Kaletai ir Rinkaiciai Dalis buvusio valsciaus kaimu priklauso ir Krasnapolio valsciui IstorijaNuo VIII a pr m e iki XIX a sioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltu tauta jotvingiai Nuo XIII XIV a iki 1795 m valscius priklause Lietuvos Didziajai Kunigaikstystei Lenkijos Kongreso karalystes laikais valsciaus teritorija priklause Suvalku gubernijai Seinu apskriciai Pagal 1889 m surasyma valscius dar egzistavo taciau jau 1921 m Porkovsko valsciaus teritorija buvo Gibu valsciuje dalis teritorijos priskirta Krasnapolio valsciui Pagal 1920 m liepos 12 d Lietuvos ir Tarybu Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai Valsciaus istorijaMetai Plotas km Gyventoju sk ukiu sk Suskirstymas Gyvenvietes1888 7408Tautine sudetis1888 m Lenkai 70 0 Rusai 19 4 Zydai 10 1 Baltarusiai 0 4 Lietuviai 0 05 GyvenvietesApie 1900 m valsciuje buvo Adamowe Laczki Aleksiejowka Bialogory Bialorzeczka Bialowiersnie Budwiecie Budzewizna Chrystyanowo Ciemny Las Danilowce Demianowka Dworzysko Fracki Giby Glebocki Brod Gluszczyn al Gremzdy Ruskie Gremzdowka Hancza Iwanowka Jeziorki Male Jeziorki Wielkie Kalety Kiecie Kielmin Kirylszczyzna Kodzie Konstantynowka Krasne Lasanka Danilewo Lasanka Orzechowo Lejmelewizna Lipiny Macharcie Maslowiste Morgi Muly Nikolskie Olszanka Orzechowo Podpogorzelec Pogorzelec Pokrowsk Pomorzanka Pomorze Male Pomorze Wielkie Posiejanka Poworotnie Przykalety Rygol Rynkowce Siemietki Sierski Las Sosnowka Stanowisko Strzelcowizna Studzianka Studzianny Las Swierguszki Tartaczysko Tartak Tobolowo wies i folwark Wielki Bork Wierchowina Wiersnie Wiersnianka Wilkokuk Wysoki Most Zelwa SaltiniaiSkorowidz miejscowosci Rzeczypospolitej Polskiej Tom V Wojewodztwo Bialostockie Glowny Urzad Statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej Warszawa 1924 Spiski naselennyh mѣst Suvalkskoj gubernii kak material dlya istoriko etnograficheskoj geografii kraya Sobral E A Volter Sanktpeterburg 1901 Archive org nuoroda Pokrowsk Slownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich T VIII Perepiatycha Pozajscie Warszawa 1887 544 psl lenk