Plungės dvaras kunigaikščio M K Oginskio nuo 1873 m valdytas ir puoselėtas dvaras Plungės dvaro sodybos kompleksui prikl
Plungės dvaras

Plungės dvaras – kunigaikščio M. K. Oginskio nuo 1873 m. valdytas ir puoselėtas dvaras. Plungės dvaro sodybos kompleksui priklauso ne tik neorenesansinio stiliaus rūmai, bet ir dvi oficinos, žirgynas, laikrodinė oranžerija, skalbėjos ir advokato namai, dvaro sodybos prižiūrėtojo (fazanų augintojo) namas bei vartai su sargo namu.
Istorija
Plungės dvaras minimas nuo 1565 metų. Dvaro valdytojai nuolat keitėsi: nuo 1570 m. Žygimantui Augustui Plungės seniūniją užrašius Mykolui Aleknavičiui, dvaro valdytojais buvo Valavičiai, Karpiai, Krispinai-Kiršenšteinai. XVIII a. pabaigoje dvaro ansamblį valdė Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis. Po vyskupo nužudymo 1794 m. visus jo dvarus paveldėjo jo brolio duktė Elena Apolonija Masalskytė-de Linjė ir jos antrasis vyras grafas Vincentas Potockis.. Galiausiai 1806 m. rūmus įsigijo grafas Platonas Zubovas, o 1873 m. jie buvo parduoti Mykolui Oginskiui.
Būtent Oginskiai 1879 m. pastatydino didingus, neorenesanso stiliaus (architektas Karlas Lorencas) rūmus. Jų vidus buvo įrengtas 1882–1885 m. Rūmus dekoravo Kazimiero Somerio stiuko dirbtuvių meistrai iš Varšuvos. Interjerą puošė lipdyba, tapybos pano, puošnios krosnys, kolekciniai baldai. Tai buvo Oginskių dvaro rezidenciniai rūmai. 1873–1902 m. dvare veikė muzikos mokykla. Joje mokėsi ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Dvare taip pat buvo įsteigtas žemaitukų žirgynas, 1899 m. surengta žemės ūkio ir amatų paroda..
Po M. Oginskio mirties 1902 m. rūmų kompleksą toliau prižiūrėjo jo žmona. 1905 m. ji įsteigė mokyklą dvaro tarnautojų vaikams, globojo senelių prieglaudą, ligoninį, išlaikė vaikų darželį. Tačiau po Pirmojo pasaulinio karo rūmuose nebebuvo gyvenama – juose 1922 m. įsikūrė „Saulės“ gimnazija, o vėliau – Žemės ūkio mokykla. 1934 m. rūmai atiteko Lietuvos kariuomenės artilerijos pulkui. Po gaisro 1941 m. iki 1953 m. rūmai stovėjo nenaudojami. 1953 m. buvo nuspręsta iš Rietavo į rūmus perkelti Žemės ūkio technikumą. 1961 m. buvo baigti rūmų atstatymo darbai ir juose įsikūrė Plungės vidurinė mokykla. 1965–1994 m. rūmuose veikė Plungės statybininkų mokykla.
1994 m. rūmuose įkurtas Žemaičių dailės muziejus, kuriame kaupiamos ir eksponuojamos muziejinės vertybės, atspindinčios Žemaitijos regiono kultūrinę, istorinę įvairovę, saugomos ir puoselėjamos Mykolo Oginskio dvaro tradicijos.
2012–2015 m. rūmai restauruoti. Šiuo metu dvaro ansamblį sudaro dešimt XIX a. pastatų ir statinių. Juos supa vienas didžiausių (58,3 ha) mišraus stiliaus parkų Lietuvoje.
Parkas
58,3 ha parko pasididžiavimas – Perkūno ąžuolas (gamtos paminklas).
Manoma, kad parkas įkurtas XVIII amžiaus viduryje. Panaudojant Babrungo upę bei šaltinius, parke buvo sukurta septynių tvenkinių sistema. Priešais rūmus buvo iškastas apvalios formos baseinas, jo viduryje sumontuota salelė, kurioje stovėjo skulptūra. Parke buvo pasodinta daug egzotinių medžių bei krūmų, liepų, uosių ir skroblų alėjų, poilsiui įrengta grybo ir kitokių formų pavėsinių, nemažai skulptūrų, vazų..
Parko centrinė dalis užima aukštą, lygią terasą, yra geometrinio plano. Kitą dalį užima peizažinis parkas, apimantis Babrungo upės vagą ir dvi lomas - rytinę ir vakarinę. Pastarojoje įrengti keturi tvenkiniai, o rytinėje - trys. Pagrindinė alėja prasideda nuo pietrytiniame pakraštyje esančių vartų ir baigiasi ties rūmais. Šalia rūmų yra erdvi terasa, nuo kurios atsiveria reginiai į parko gilumą ir į pačią upę. Šiuo metu parke vyrauja vietiniai medžiai ir krūmai: uosiai, klevai, mažalapės liepos ir kt..
Perkūno ąžuolas
Pasakojama, kad pagonybės laikais šalia medžio šventąją ugnį kūreno vaidilutė Galinda. Vieną dieną jos mylimasis išjojo ginti tėvynės nuo kryžiuočių ir negrįžo. Galinda vis raudodavo, todėl vaidila, matydama sielvarto apimtą vaidilutę, mokė ją nelieti ašarų ir sakė, kad tik šventoji ugnis gali užgesinti žemiškąją meilę. Kartą Galindai raudant po plačiašakiu ąžuolu, į jį trenkė perkūnas. Ąžuolas sudrebėjo, į jo kamieną prikrito žemių, iš kurių netrukus išaugo ypatingai graži gėlė. Nuo to laiko žmonės ąžuolą vadina Perkūno ąžuolu.
Nuorodos
- Oficiali Žemaičių dailės muziejaus svetainė
- Plungės turizmo informacijos centras
Šaltiniai
- Autorių kolektyvas. Lietuvos dvarai ir pilys. Vilnius: Terra Publica, 2014. P. 250
- Plungės dvaro sodyba // zdm.lt
- Autorių kolektyvas. Lietuvos dvarai ir pilys. Vilnius: Terra Publica, 2014. P. 250
- Plungės dvaro sodyba // zdm.lt
- Autorių kolektyvas. Lietuvos dvarai ir pilys. Vilnius: Terra Publica, 2014. P. 250
- MUKIENĖ, Danutė et al. Žemaičių dailės muziejus. Vilnius: Žemaičių kultūros draugija, 1997, p. 23-24
- Apie muziejų // zdm.lt Archyvuota kopija 2018-08-05 iš Wayback Machine projekto.
- Apie muziejų // zdm.lt Archyvuota kopija 2018-08-05 iš Wayback Machine projekto.
- Autorių kolektyvas. Lietuvos dvarai ir pilys. Vilnius: Terra Publica, 2014. P. 253
- Autorių kolektyvas. Lietuvos dvarai ir pilys. Vilnius: Terra Publica, 2014. P. 253
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Plungės dvaras, Kas yra Plungės dvaras? Ką reiškia Plungės dvaras?
Plunges dvaras kunigaikscio M K Oginskio nuo 1873 m valdytas ir puoseletas dvaras Plunges dvaro sodybos kompleksui priklauso ne tik neorenesansinio stiliaus rumai bet ir dvi oficinos zirgynas laikrodine oranzerija skalbejos ir advokato namai dvaro sodybos priziuretojo fazanu augintojo namas bei vartai su sargo namu Skulptura Venera su kupidonais Plunges dvaro parkeIstorijaRumu duru fragmentas Plunges dvaras minimas nuo 1565 metu Dvaro valdytojai nuolat keitesi nuo 1570 m Zygimantui Augustui Plunges seniunija uzrasius Mykolui Aleknaviciui dvaro valdytojais buvo Valaviciai Karpiai Krispinai Kirsensteinai XVIII a pabaigoje dvaro ansamblį valde Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis Po vyskupo nuzudymo 1794 m visus jo dvarus paveldejo jo brolio dukte Elena Apolonija Masalskyte de Linje ir jos antrasis vyras grafas Vincentas Potockis Galiausiai 1806 m rumus įsigijo grafas Platonas Zubovas o 1873 m jie buvo parduoti Mykolui Oginskiui Butent Oginskiai 1879 m pastatydino didingus neorenesanso stiliaus architektas Karlas Lorencas rumus Ju vidus buvo įrengtas 1882 1885 m Rumus dekoravo Kazimiero Somerio stiuko dirbtuviu meistrai is Varsuvos Interjera puose lipdyba tapybos pano puosnios krosnys kolekciniai baldai Tai buvo Oginskiu dvaro rezidenciniai rumai 1873 1902 m dvare veike muzikos mokykla Joje mokesi ir Mikalojus Konstantinas Ciurlionis Dvare taip pat buvo įsteigtas zemaituku zirgynas 1899 m surengta zemes ukio ir amatu paroda Po M Oginskio mirties 1902 m rumu kompleksa toliau priziurejo jo zmona 1905 m ji įsteige mokykla dvaro tarnautoju vaikams globojo seneliu prieglauda ligoninį islaike vaiku darzelį Taciau po Pirmojo pasaulinio karo rumuose nebebuvo gyvenama juose 1922 m įsikure Saules gimnazija o veliau Zemes ukio mokykla 1934 m rumai atiteko Lietuvos kariuomenes artilerijos pulkui Po gaisro 1941 m iki 1953 m rumai stovejo nenaudojami 1953 m buvo nuspresta is Rietavo į rumus perkelti Zemes ukio technikuma 1961 m buvo baigti rumu atstatymo darbai ir juose įsikure Plunges vidurine mokykla 1965 1994 m rumuose veike Plunges statybininku mokykla 1994 m rumuose įkurtas Zemaiciu dailes muziejus kuriame kaupiamos ir eksponuojamos muziejines vertybes atspindincios Zemaitijos regiono kulturine istorine įvairove saugomos ir puoselejamos Mykolo Oginskio dvaro tradicijos 2012 2015 m rumai restauruoti Siuo metu dvaro ansamblį sudaro desimt XIX a pastatu ir statiniu Juos supa vienas didziausiu 58 3 ha misraus stiliaus parku Lietuvoje Parkas1930 m Vytauto Didziojo azuolo sodinimas Plungeje 58 3 ha parko pasididziavimas Perkuno azuolas gamtos paminklas Manoma kad parkas įkurtas XVIII amziaus viduryje Panaudojant Babrungo upe bei saltinius parke buvo sukurta septyniu tvenkiniu sistema Priesais rumus buvo iskastas apvalios formos baseinas jo viduryje sumontuota salele kurioje stovejo skulptura Parke buvo pasodinta daug egzotiniu medziu bei krumu liepu uosiu ir skroblu aleju poilsiui įrengta grybo ir kitokiu formu pavesiniu nemazai skulpturu vazu Parko centrine dalis uzima auksta lygia terasa yra geometrinio plano Kita dalį uzima peizazinis parkas apimantis Babrungo upes vaga ir dvi lomas rytine ir vakarine Pastarojoje įrengti keturi tvenkiniai o rytineje trys Pagrindine aleja prasideda nuo pietrytiniame pakrastyje esanciu vartu ir baigiasi ties rumais Salia rumu yra erdvi terasa nuo kurios atsiveria reginiai į parko giluma ir į pacia upe Siuo metu parke vyrauja vietiniai medziai ir krumai uosiai klevai mazalapes liepos ir kt Perkuno azuolas Pasakojama kad pagonybes laikais salia medzio sventaja ugnį kureno vaidilute Galinda Viena diena jos mylimasis isjojo ginti tevynes nuo kryziuociu ir negrįzo Galinda vis raudodavo todel vaidila matydama sielvarto apimta vaidilute moke ja nelieti asaru ir sake kad tik sventoji ugnis gali uzgesinti zemiskaja meile Karta Galindai raudant po placiasakiu azuolu į jį trenke perkunas Azuolas sudrebejo į jo kamiena prikrito zemiu is kuriu netrukus isaugo ypatingai grazi gele Nuo to laiko zmones azuola vadina Perkuno azuolu NuorodosOficiali Zemaiciu dailes muziejaus svetaine Plunges turizmo informacijos centrasVikiteka Plunges dvaras vaizdine ir garsine medziagaSaltiniaiAutoriu kolektyvas Lietuvos dvarai ir pilys Vilnius Terra Publica 2014 P 250 Plunges dvaro sodyba zdm lt Autoriu kolektyvas Lietuvos dvarai ir pilys Vilnius Terra Publica 2014 P 250 Plunges dvaro sodyba zdm lt Autoriu kolektyvas Lietuvos dvarai ir pilys Vilnius Terra Publica 2014 P 250 MUKIENĖ Danute et al Zemaiciu dailes muziejus Vilnius Zemaiciu kulturos draugija 1997 p 23 24 Apie muzieju zdm lt Archyvuota kopija 2018 08 05 is Wayback Machine projekto Apie muzieju zdm lt Archyvuota kopija 2018 08 05 is Wayback Machine projekto Autoriu kolektyvas Lietuvos dvarai ir pilys Vilnius Terra Publica 2014 P 253 Autoriu kolektyvas Lietuvos dvarai ir pilys Vilnius Terra Publica 2014 P 253