Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Pleištakaulis lot os sphenoidale neporinis netaisyklingos formos kaulas tarytum pleištas įsiterpęs tarp kitų kaukolės pa
Pleištakaulis
Pleištakaulis (lot. os sphenoidale) – neporinis, netaisyklingos formos kaulas, tarytum pleištas įsiterpęs tarp kitų kaukolės pamato kaulų. Tam tikros jo dalys įeina į veido griaučius – akiduobės, nosies ertmės ir sparninės gomurio duobės sienas. Kai kam jis panašus į drugį arba šikšnosparnį.
| Šį puslapį ar jo dalį reikia suformatuoti pagal Vikipedijoje taikomus reikalavimus. Jei galite, sutvarkykite. |
Sandara
Kaulo centrinė dalis yra jo kūnas, corpus, nuo kurio į visas puses nutįsta trys ataugų poros: į viršų – mažasis sparnas, ala minor, į šonus – didysis sparnas, ala major, į apačią – sparninė atauga, processus pterygoideus.
Kūnas, corpus
Pleištakaulio kūnas yra beveik kubo formos, tuščiaviduris. Viduje – pleištakaulio antis, sinus sphenoidalis, pertvaros, septum sinuum sphenoidalium, perskirtas perpus. Viršutinis kūno paviršius matomas iš kaukolės ertmės pusės primena turkišką balnąir vadinamas vadinamas, sella turcica. Balno centre į posmegeninės liaukos duobę, fossa hypophysialis, įsistato posmegeninė liauka, arba hipofizė. Prieš duobę iškyla balno gumburėlis, tuberculum sellae, kuris šonuose baigiasi dviem vidurinėmis nuožulniosiomis ataugomis, processus clinoideus medius. Į priekį nuo jų skersai driekiasi prieškryžminė vaga, sulcus prechiasmaticus, į kurią įsistato regos nervų kryžmė, chiasma opticum. Vagos galai baigiasi regos kanalu, canalis opticus. Prieš vagą esanti plokštuma – pleištakaulio jungas, jugum sphenoidale, jungiantis mažuosius sparnus. Posmegeninės liaukos duobę iš užpakalio riboja balno nugara, dorsum sellae, kurios šoniniai kraštai iškyla kaip užpakalinės nuožulniosios ataugos, processus clinoideus posterior, o nugara leidžiasi į nuokalnę clivus, einančią link pakauškaulio pamatinės dalies. Užpakalinis, šiurkštus kūno paviršius jungiasi su pakauškaulio pamatine dalimi. Apatinis ir priekinis paviršiai pereina vienas į kitą ir yra nukrypę į nosies ertmę. Juose matomas ančių pertvaros, septum sinuum sphenoidalium, tęsinys – pleištakaulio skiauterė, crista sphenoidalis. Pastarosios smailiausia vieta vadinama pleištakaulio snapu, rostrum sphenoidale. Į abi puses nuo skiauterės porine pleištakaulio ančio atvara, apertura sinus sphenoidalis, antis susisiekia su nosies ertme. Atvaros plotą sumažina plona pleištakaulio kriauklė, concha sphenoidalis. Iš šoninių kūno paviršių išauga didieji sparnai, o jų pamate vertikalioje padėtyje įsirėžusi miego arterijos vaga, sulcus caroticus, kurią iš šono riboja pleištinis liežuvėlis, lingula sphenoidalis.
Mažasis sparnas, ala minor
Mažojo sparno viršutinis paviršius atsikreipęs į kaukolės ertmę, o apatinis įeina į akiduobės stogo užpakalinę atkarpą. Tarp mažojo ir didžiojo sparno lieka viršutinis akiduobės plyšys, fissura orbitalis superior, jungiantis ją su kaukolės ertme. Užpakaliniame sparno krašte iškyla dvi gana smailos priekinės nuožulniosios ataugos, processus clinoideus anterior (vns).
Didysis sparnas, ala major
Didysis sparnas yra sudėtingos struktūros. Užpakalinis, smegeninis, paviršius, facies cerebralis, atsikreipęs į kaukolės ertmę, į jį remiasi smegenų pusrutulio smilkininė skiltis ir palieka savo reljefo pėdsakus. Šoninis smilkininis paviršius, facies temporalis, įeina į smilkinio duobę, fossa temporalis, kuri yra smegeninės skliauto šone. Posmilkininė skiauterė, crista infratemporalis, atskiria smilkininį paviršių nuo posmilkinionio paviršiaus, facies infratemporalis, kuris yra žemiau. Priekinis, akiduobinis, paviršius, facies orbitalis, matomas iš akiduobės pusės. Apačioje šis paviršius pereina į mažą žandikaulinį paviršių, facies maxillaris, atsikreipusį į viršutinį žandikaulį. Sparno paviršius skiria kraštai, vadinami pagal tai, su kuo jie jungiasi. Sparno viršuje – kaktinis kraštas, margo frontalis, už jo – mažesnis momeninis kraštas, margo parietalis. Šio krašto nebūna tada, kai kaktikaulio žvynas tiesiogiai liečiasi su smilkinkaulio žvynine dalimi. Kartais didžiojo sparno viršutinė atkarpa atsiskiria. Tada ji sudaro atskirą sparno kaulą, os pterii. Priekinė vertikali sparno briauna jungiasi su skruostakauliu, todėl vadinama skruostiniu kraštu, margo zygomaticus. Didžiausias, įlinkęs atgal ir į apačią, žvyninis sparno kraštas, margo squamosus, jungiasi su smilkinkaulio žvynu. Didžiajame sparne yra trys angos nervams ir kraujagyslėms: apskritoji anga, foramen rotundum, trišakio nervo antrajai šakai, nervus maxillaris, ovalioji anga, foramen ovale, trišakio nervo trečiajai šakai, nervus mandibularis, ir dyglinė anga, foramen spinosum, vidurinei arterijai, arteria meningea media. Pastarųjų angų kraštai gali nesuaugti, tada jos lieka neužsibaigusios. Dyglinė anga perveria užpakalinį smailų didžiojo sparno kampą, vadinamą pleištakaulio dygliu, spina ossis sphenoidalis. Jame įsispaudžia nežymi ausies ortakio vaga, sulcus tubae auditivae, s. auditoriae.
Sparninė atauga, processus pterygoideus
Sparninė atauga matyti apatiniame vaizde. Ji prigludusi prie viršutinio žandikaulio ir sudėta iš kampu susijungusių plokštelių – vidinės, lamina medialis, ir šoninės, lamina lateralis. Jų pradžią strėline arba sagitaline kryptimi perveria sparninis kanalas, canalis pterygoideus, o apačia prasiskečia taip sudarydama sparninę įlanką, incisura pterygoidea. Išilgai šių plokštelių susidūrimo iš priekio leidžiasi sparninė gomurio vaga, sulcus pterygopalatinus, kuri sudarys užpakalinę bendravardžio kanalo sieną. Užpakalinėje pusėje abi plokštelės apriboja sparninę duobę, fossa pterygoidea, o aukščiau yra neryški valtinė duobė, fossa scaphoidea. Vidinė plokštelė ilgesnė ir jos užlinkęs smaigalys vadinamas sparniniu kabliu, hamulus pterygoideus.
Literatūra
- Žmogaus Anatomija. I tomas / G. Česnys, J. Tutkuvienė, A. Barkus, V. L. Gedrimas, R. Jankauskas, R. Rizgelienė, J. Žukienė. Vilniaus universiteto leidykla, 2008 m.
Viršutinis žandikaulis- Apatinis žandikaulis- Noragas- Nosikaulis- Ašarikaulis- Skruostikaulis- Akytkaulis- Gomurikaulis- Poliežuvinis kaulas- Momenkaulis- Smilkinkaulis- Kaktikaulis- Pakauškaulis- Pleištakaulis
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pleištakaulis, Kas yra Pleištakaulis? Ką reiškia Pleištakaulis?
Pleistakaulis lot os sphenoidale neporinis netaisyklingos formos kaulas tarytum pleistas įsiterpes tarp kitu kaukoles pamato kaulu Tam tikros jo dalys įeina į veido griaucius akiduobes nosies ertmes ir sparnines gomurio duobes sienas Kai kam jis panasus į drugį arba siksnosparnį Galvos griauciai Pleistakaulio erdvine padetis kaukoleje os sphenoidale Sį puslapį ar jo dalį reikia suformatuoti pagal Vikipedijoje taikomus reikalavimus Jei galite sutvarkykite SandaraKaulo centrine dalis yra jo kunas corpus nuo kurio į visas puses nutįsta trys ataugu poros į virsu mazasis sparnas ala minor į sonus didysis sparnas ala major į apacia sparnine atauga processus pterygoideus Galvos griauciai Pleistakaulis is virsaus nugaros os sphenoidale Kunas corpus Pleistakaulio kunas yra beveik kubo formos tusciaviduris Viduje pleistakaulio antis sinus sphenoidalis pertvaros septum sinuum sphenoidalium perskirtas perpus Virsutinis kuno pavirsius matomas is kaukoles ertmes puses primena turkiska balnair vadinamas vadinamas sella turcica Balno centre į posmegenines liaukos duobe fossa hypophysialis įsistato posmegenine liauka arba hipofize Pries duobe iskyla balno gumburelis tuberculum sellae kuris sonuose baigiasi dviem vidurinemis nuozulniosiomis ataugomis processus clinoideus medius Į priekį nuo ju skersai driekiasi prieskryzmine vaga sulcus prechiasmaticus į kuria įsistato regos nervu kryzme chiasma opticum Vagos galai baigiasi regos kanalu canalis opticus Pries vaga esanti plokstuma pleistakaulio jungas jugum sphenoidale jungiantis mazuosius sparnus Posmegenines liaukos duobe is uzpakalio riboja balno nugara dorsum sellae kurios soniniai krastai iskyla kaip uzpakalines nuozulniosios ataugos processus clinoideus posterior o nugara leidziasi į nuokalne clivus einancia link pakauskaulio pamatines dalies Uzpakalinis siurkstus kuno pavirsius jungiasi su pakauskaulio pamatine dalimi Apatinis ir priekinis pavirsiai pereina vienas į kita ir yra nukrype į nosies ertme Juose matomas anciu pertvaros septum sinuum sphenoidalium tesinys pleistakaulio skiautere crista sphenoidalis Pastarosios smailiausia vieta vadinama pleistakaulio snapu rostrum sphenoidale Į abi puses nuo skiauteres porine pleistakaulio ancio atvara apertura sinus sphenoidalis antis susisiekia su nosies ertme Atvaros plota sumazina plona pleistakaulio kriaukle concha sphenoidalis Is soniniu kuno pavirsiu isauga didieji sparnai o ju pamate vertikalioje padetyje įsirezusi miego arterijos vaga sulcus caroticus kuria is sono riboja pleistinis liezuvelis lingula sphenoidalis Mazasis sparnas ala minor Mazojo sparno virsutinis pavirsius atsikreipes į kaukoles ertme o apatinis įeina į akiduobes stogo uzpakaline atkarpa Tarp mazojo ir didziojo sparno lieka virsutinis akiduobes plysys fissura orbitalis superior jungiantis ja su kaukoles ertme Uzpakaliniame sparno kraste iskyla dvi gana smailos priekines nuozulniosios ataugos processus clinoideus anterior vns Galvos griauciai Pleistakaulis is priekio apacios os sphenoidale Didysis sparnas ala major Didysis sparnas yra sudetingos strukturos Uzpakalinis smegeninis pavirsius facies cerebralis atsikreipes į kaukoles ertme į jį remiasi smegenu pusrutulio smilkinine skiltis ir palieka savo reljefo pedsakus Soninis smilkininis pavirsius facies temporalis įeina į smilkinio duobe fossa temporalis kuri yra smegenines skliauto sone Posmilkinine skiautere crista infratemporalis atskiria smilkininį pavirsiu nuo posmilkinionio pavirsiaus facies infratemporalis kuris yra zemiau Priekinis akiduobinis pavirsius facies orbitalis matomas is akiduobes puses Apacioje sis pavirsius pereina į maza zandikaulinį pavirsiu facies maxillaris atsikreipusį į virsutinį zandikaulį Sparno pavirsius skiria krastai vadinami pagal tai su kuo jie jungiasi Sparno virsuje kaktinis krastas margo frontalis uz jo mazesnis momeninis krastas margo parietalis Sio krasto nebuna tada kai kaktikaulio zvynas tiesiogiai lieciasi su smilkinkaulio zvynine dalimi Kartais didziojo sparno virsutine atkarpa atsiskiria Tada ji sudaro atskira sparno kaula os pterii Priekine vertikali sparno briauna jungiasi su skruostakauliu todel vadinama skruostiniu krastu margo zygomaticus Didziausias įlinkes atgal ir į apacia zvyninis sparno krastas margo squamosus jungiasi su smilkinkaulio zvynu Didziajame sparne yra trys angos nervams ir kraujagyslems apskritoji anga foramen rotundum trisakio nervo antrajai sakai nervus maxillaris ovalioji anga foramen ovale trisakio nervo treciajai sakai nervus mandibularis ir dygline anga foramen spinosum vidurinei arterijai arteria meningea media Pastaruju angu krastai gali nesuaugti tada jos lieka neuzsibaigusios Dygline anga perveria uzpakalinį smailu didziojo sparno kampa vadinama pleistakaulio dygliu spina ossis sphenoidalis Jame įsispaudzia nezymi ausies ortakio vaga sulcus tubae auditivae s auditoriae Sparnine atauga processus pterygoideus Sparnine atauga matyti apatiniame vaizde Ji prigludusi prie virsutinio zandikaulio ir sudeta is kampu susijungusiu ploksteliu vidines lamina medialis ir sonines lamina lateralis Ju pradzia streline arba sagitaline kryptimi perveria sparninis kanalas canalis pterygoideus o apacia prasiskecia taip sudarydama sparnine įlanka incisura pterygoidea Isilgai siu ploksteliu susidurimo is priekio leidziasi sparnine gomurio vaga sulcus pterygopalatinus kuri sudarys uzpakaline bendravardzio kanalo siena Uzpakalineje puseje abi ploksteles apriboja sparnine duobe fossa pterygoidea o auksciau yra neryski valtine duobe fossa scaphoidea Vidine plokstele ilgesne ir jos uzlinkes smaigalys vadinamas sparniniu kabliu hamulus pterygoideus LiteraturaZmogaus Anatomija I tomas G Cesnys J Tutkuviene A Barkus V L Gedrimas R Jankauskas R Rizgeliene J Zukiene Vilniaus universiteto leidykla 2008 m v rZmogaus organu sistemos Griauciai Galvos griauciai Virsutinis zandikaulis Apatinis zandikaulis Noragas Nosikaulis Asarikaulis Skruostikaulis Akytkaulis Gomurikaulis Poliezuvinis kaulas Momenkaulis Smilkinkaulis Kaktikaulis Pakauskaulis Pleistakaulis