Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Plaukimas krauliu angl crawl ropoti paprastai laikomas greičiausiu iš keturių sportinių plaukimo stilių Kraulio plaukimo
Plaukimas krauliu
Plaukimas krauliu (angl. crawl – ropoti) paprastai laikomas greičiausiu iš keturių sportinių plaukimo stilių. Kraulio plaukimo stilius yra beveik visada naudojamas laisvo stiliaus plaukimo varžybų metu, todėl kalbant apie laisvą plaukimo stilių paprastai turima omeny kraulį. Šis stilius yra vienas iš dviejų plaukimo stilių naudojančių ilgus grybšnius, kitas yra plaukimas nugara. Skirtingai nei plaukimą nugara, peteliške ir krūtine, plaukimo krauliu FINA nereglamentuoja.
Technika
Plaukiant krauliu plaukiama krūtine ir atliekami pakaitiniai nepertraukiami rankų grybšniai ir kojų judesiai aukštyn žemyn. Kūno padėtis beveik horizontali.
Veidas panardintas į vandenį iki antakių linijos. Žvilgsnis nukreiptas žemyn ir šiek tiek pirmyn.
Ranka įdedama į vandenį plaštaka, arti išilginės kūno ašies, tada palengva lenkiama per alkūnę, traukiama į apačią atgal ir ištiesiama paliečiant nykščiu šlaunį.
Iš vandens pirmiausia išnyra alkūnė, paskui ir visa ranka.
Sulenkta per alkūnę ranka keliama virš vandens atpalaiduota, plaštaka praeina arti kūno. Kai viena ranka baigia, kita pradeda grybšnį.
Kvėpavimas derinamas su rankų judesiais. Įkvepiama pro burną pasukus galvą į rankos, atliekančios grybšnį, pusę. Įkvepiant vienas skruostas ir ausis turi būti vandenyje. Iškvepiama nuo galvos pasukimo į pradinę padėtį iki kito įkvėpimo. Kitas įkvėpimas gali būti atliktas po 2–3 arba daugiau grybšnių. Vienam rankų grybšniui tenka nuo 2 iki 6 kojų smūgių.
Plaukimo krauliu judesių biomechanika
Judesiai rankomis
Užgriebimo fazė
Užgriebio fazė prasideda įdėjus ranką į vandenį. Pirštai suglausti, vanduo ne spaudžiamas, o užgriebiamas. Plaštaka leidžiama į vandenį, alkūnė laikoma aukštai, fiksuojama. šioje fazėje dažnai sumažėja traukos jėga. Tai atsitinka todėl, kad užgriebio fazė tęsiasi per ilgai, todėl šioje fazėje užgriebį plaštaka būtina trumpinti. Tai siūloma padaryti įdedant ranką į vandenį ne horizontaliai, bet tam tikru kampu. Atrama į vandenį sumažės ir judesys ranka bus atliekamas greičiau.
Užgriebio pradžia esant 20° kampui efektyvesnė nei esant 10° kampui, nes tolygiau išsilaiko greitis tarp atskirų ciklų. Plaštakos įdėjimo į vandenį kampas taip pat lemia grybšnių tempą kuo kampas didesnis, tuo tempas dažnesnis. Tačiau reikia pastebėti, kad pradinės grybšnio fazės greitis, palyginus su kitomis fazėmis, yra mažesnis, todėl nenaudinga per daug pagreitinti grybšnių tempą, nes plaštaka neužsikabins už vandens, bet praslys.
Pagrindinė grybšnio fazė
Pagrindinė grybšnio fazė susideda iš dviejų dalių: pritraukimo ir atstūmimo.
Pritraukimas
Pritraukimas pradedamas, kai žemyn lenkiama plaštaka, o toliau ir dilbis. Pritraukimo fazės pradžioje plaštaka nukreipiama į vandens paviršių 45° kampu, o fazės pabaigoje 90° kampu. Plaštaka po vandeniu juda atgal ir į vidurį, o alkūnės sąnarys trumpam lieka toje pačioje padėtyje kaip fazės pradžioje. Kada plaštaka bus nukreipta į vandens paviršių 90° kampu, prasidės atstūmimo fazė. Tai pati energingiausia grybšnio dalis. Plaštaka, aplenkdama alkūnę, greitai stumia vandenį iš priekio atgal, ranka per alkūnę palaipsniui ištiesiama. Grybšnis užbaigiamas, kai plaštaka pasiekia šlaunį. Žiūrint iš apačios plaštakos trajektorija primena raidę S.
Grybšnio, atliekamo tiesia ranka, efektyvumas 25,8% mažesnis nei sulenkta ranka. Dilbio-žąsto padėtis vandenyje taip pat turi didelės įtakos grybšnio galingumui. Stebint didelio meistriškumo plaukikų rankos padėtį vandenyje nustatyta, kad plaštakos-dilbio-žasto linija ne tiesi, bet panaši į vėjo išlenktą burę.
Didelę įtaką grybšnio ilgiui ir galingumui turi peties sąnario paslankumas. Galima skirti tris sąnarių paslankumo tipus: laisvą, aktyvų ir pasyvų. Būtent laisvo paslankumo dydis leidžia plaukikui atlikti ekonomiškus judesius, kurių metu raumenys aktyviai dirba ne visą judesio ciklą, o tik kai kuriose vietose, kitose judesys atliekamas iš inercijos. Tokie ekonomiški judesiai pastebimi atliekant parengiamuosius rankų judesius. Svarbūs yra du peties sąnario paslankumo rodikliai: 1) peties sąnario paslankumas žąsto-mentės atžvilgiu; 2) peties sąnario sukamasis paslankumas.
Atstūmimas
Atstūmimo fazės pabaigoje ranka juda maksimaliu greičiu. Iš vandens iškeliama sulenkta per alkūnės sąnarį. Rankos padėtis ir sulenkimo kampas per alkūnę priklauso nuo sportininko fiziologinių ypatumų, grybšnio tempo, technikos varianto. Pagal šešiasmūgio plaukimo krauliu technikos variantą atliekant ilgą ir galingą grybšnį, ranka nešama energingiau, mažiau sulenkta per alkūnę, fiksuota, plaštakos trajektorija arčiau vandens. Pagal dvismūgio ir ketursmūgio kraulio techniką geriau tinka aukšta rankos padėtis virš vandens, dilbis atpalaiduotas kabo, alkūnė iškelta aukštai.
Judesiai kojomis
Judesiai kojomis yra svarbūs palaikant kūną horizontalioje padėtyje, stabilizuojant pusiausvyrą plaukimo metu. Judesiai atliekami pakaitomis iš viršaus žemyn, ir atvirkščiai. Palyginus su rankomis, kojų darbo nauda plaukimo metu maža ir priklauso nuo sportininko kojų sąnarių paslankumo, judesio koja pradžios ir pabaigos kokybės, kampo tarp viršutinės ir apatinės kojų bei sulenkimo per kelio sąnarį kampo. Tyrimais nustatyta, kad tinkama atskirų kojos dalių padėtis judesyje iš viršaus žemyn, ir atvirkščiai, gali sukurti stumiančiąją jėgą.
Judesio pradžioje, kai kojos padėtis yra 20° virš horizonto linijos, stumiančioji jėga yra didžiausia, kojai leidžiantis žemyn nuo 0° stumiančioji jėga mažėja. Judesys koja žemyn turi prasidėti iš dubens. Impulsas perduodamas keliui ir pėdai. Taip atsiranda banguojantys judesiai kojomis. Judesio žemyn metu kampas tarp šlaunies ir blauzdos sudaro 150 160°. Judesių metu pėda truputį pasukta į vidų, visiškai atpalaiduota. Judesių kojomis metu susidaro dvi jėgos: viena nukreipta vertikaliai žemyn keliamoji, kita nukreipta horizontaliai stumiančioji. Pastaroji plaukimo metu naudingesnė. Didėjant plaukimo greičiui stumiančioji jėga mažėja, todėl būtina atlikti dažnesnius judesius kojomis. Atliekant kojos judesį iš apačios aukštyn stumianti jėga atsiranda tik dėl tinkamo pėdos padėties kampo, nes per kelio sąnarį koja, judėdama aukštyn, gali tik išsitiesti. Kojai pakilus virš 0° padėties, stumiančios jėgos sumažėja.
Judesių ir kvėpavimo derinimas
Atsižvelgiant į smūgių skaičių kojomis per vieną rankų ciklą, skiriami dviejų, keturių ir šešių smūgių variantai. Plaukiant trumpus nuotolius judesiai kojomis ir rankomis atliekami maksimaliai intensyviai. Kojos juda didele amplitude, maksimaliu greičiu, stengiamasi išgauti kuo didesnes varančiąsias jėgas, neatsižvelgiant į darbo ekonomiškumą. Ilgų nuotolių plaukikai judesius kojomis atlieka ne taip intensyviai, todėl mažesnis judesių tempas, amplitudė ir varančiosios jėgos. Dauguma plaukikų, gerai mokančių įvairius kojų ir rankų derinimo variantus, juos naudoja pagal taktines aplinkybes. Pvz: ilgų nuotolių plaukikai, plaukiantys dvismūgiu arba ketursmūgiu krauliu, finišuodami arba atlikdami posūkį gali panaudoti šešiasmūgį judesių derinimo variantą.
Plaukimo metu įkvepiama galvą pasukant į šoną, o ranka toje pusėje iškeliama iš vandens. Pradėjus ranką nešti oru, plaukiko burna yra vandens paviršiuje. Oras įkvepiamas pro burną šiek tiek pasukus galvą, nes plaukiko burna yra vandens paviršiuje už priekinės bangos susidariusioje duobutėje. Tuo metu liemens pasukimas pagal išilginę ašį pats didžiausias ir siekia iki 45°. Staigiai įkvėpus galva pasukama žemyn, oras iškvepiamas pro nosį ir burną. Dažniausiai vieną kartą įkvepiama ir iškvepiama vienam rankų ir kojų judesių ciklui. Didesnio meistriškumo sportininkai įkvėpimą taiko kas trečiam rankos grybšniui ir įkvepia pasukdami galvą į bet kurią pusę. Pasukus galvą, kartu truputį pasisuka ir kūnas, padidindamas vandens pasipriešinimo jėgą. Tuo metu mažėja greitis, todėl trumpų nuotolių plaukikai (50, 100 m) po starto 25 m ir daugiau plaukia be įkvėpimo. Atstumas, nuplauktas užlaikant kvėpavimą, priklauso nuo sportininko treniruotumo.
Šaltiniai
- Valentina Skyrienė, Salvinija Tarūtienė MOKOME PLAUKTI IR SAUGIAI ELGTIS VANDENYJE p. 26 Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- Algimantas Kepežėnas. SPORTO BIOMECHANIKA. VPU, 2006 Archyvuota kopija 2015-09-23 iš Wayback Machine projekto.
Kitos nuorodos
- 3D plaukimo animacijos.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Plaukimas krauliu, Kas yra Plaukimas krauliu? Ką reiškia Plaukimas krauliu?
Plaukimas krauliu angl crawl ropoti paprastai laikomas greiciausiu is keturiu sportiniu plaukimo stiliu Kraulio plaukimo stilius yra beveik visada naudojamas laisvo stiliaus plaukimo varzybu metu todel kalbant apie laisva plaukimo stiliu paprastai turima omeny kraulį Sis stilius yra vienas is dvieju plaukimo stiliu naudojanciu ilgus grybsnius kitas yra plaukimas nugara Skirtingai nei plaukima nugara peteliske irkrutine plaukimo krauliu FINA nereglamentuoja Plaukikas įkvepia plaukiant krauliuTechnikaPlaukiant krauliu plaukiama krutine ir atliekami pakaitiniai nepertraukiami ranku grybsniai ir koju judesiai aukstyn zemyn Kuno padetis beveik horizontali Veidas panardintas į vandenį iki antakiu linijos Zvilgsnis nukreiptas zemyn ir siek tiek pirmyn Ranka įdedama į vandenį plastaka arti isilgines kuno asies tada palengva lenkiama per alkune traukiama į apacia atgal ir istiesiama palieciant nyksciu slaunį Is vandens pirmiausia isnyra alkune paskui ir visa ranka Sulenkta per alkune ranka keliama virs vandens atpalaiduota plastaka praeina arti kuno Kai viena ranka baigia kita pradeda grybsnį Kvepavimas derinamas su ranku judesiais Įkvepiama pro burna pasukus galva į rankos atliekancios grybsnį puse Įkvepiant vienas skruostas ir ausis turi buti vandenyje Iskvepiama nuo galvos pasukimo į pradine padetį iki kito įkvepimo Kitas įkvepimas gali buti atliktas po 2 3 arba daugiau grybsniu Vienam ranku grybsniui tenka nuo 2 iki 6 koju smugiu Plaukimo krauliu judesiu biomechanika Judesiai rankomis Uzgriebimo faze Uzgriebio faze prasideda įdejus ranka į vandenį Pirstai suglausti vanduo ne spaudziamas o uzgriebiamas Plastaka leidziama į vandenį alkune laikoma aukstai fiksuojama sioje fazeje daznai sumazeja traukos jega Tai atsitinka todel kad uzgriebio faze tesiasi per ilgai todel sioje fazeje uzgriebį plastaka butina trumpinti Tai siuloma padaryti įdedant ranka į vandenį ne horizontaliai bet tam tikru kampu Atrama į vandenį sumazes ir judesys ranka bus atliekamas greiciau Uzgriebio pradzia esant 20 kampui efektyvesne nei esant 10 kampui nes tolygiau issilaiko greitis tarp atskiru ciklu Plastakos įdejimo į vandenį kampas taip pat lemia grybsniu tempa kuo kampas didesnis tuo tempas daznesnis Taciau reikia pastebeti kad pradines grybsnio fazes greitis palyginus su kitomis fazemis yra mazesnis todel nenaudinga per daug pagreitinti grybsniu tempa nes plastaka neuzsikabins uz vandens bet praslys Pagrindine grybsnio faze Pagrindine grybsnio faze susideda is dvieju daliu pritraukimo ir atstumimo Pritraukimas Pritraukimas pradedamas kai zemyn lenkiama plastaka o toliau ir dilbis Pritraukimo fazes pradzioje plastaka nukreipiama į vandens pavirsiu 45 kampu o fazes pabaigoje 90 kampu Plastaka po vandeniu juda atgal ir į vidurį o alkunes sanarys trumpam lieka toje pacioje padetyje kaip fazes pradzioje Kada plastaka bus nukreipta į vandens pavirsiu 90 kampu prasides atstumimo faze Tai pati energingiausia grybsnio dalis Plastaka aplenkdama alkune greitai stumia vandenį is priekio atgal ranka per alkune palaipsniui istiesiama Grybsnis uzbaigiamas kai plastaka pasiekia slaunį Ziurint is apacios plastakos trajektorija primena raide S Grybsnio atliekamo tiesia ranka efektyvumas 25 8 mazesnis nei sulenkta ranka Dilbio zasto padetis vandenyje taip pat turi dideles įtakos grybsnio galingumui Stebint didelio meistriskumo plaukiku rankos padetį vandenyje nustatyta kad plastakos dilbio zasto linija ne tiesi bet panasi į vejo islenkta bure Didele įtaka grybsnio ilgiui ir galingumui turi peties sanario paslankumas Galima skirti tris sanariu paslankumo tipus laisva aktyvu ir pasyvu Butent laisvo paslankumo dydis leidzia plaukikui atlikti ekonomiskus judesius kuriu metu raumenys aktyviai dirba ne visa judesio cikla o tik kai kuriose vietose kitose judesys atliekamas is inercijos Tokie ekonomiski judesiai pastebimi atliekant parengiamuosius ranku judesius Svarbus yra du peties sanario paslankumo rodikliai 1 peties sanario paslankumas zasto mentes atzvilgiu 2 peties sanario sukamasis paslankumas Atstumimas Atstumimo fazes pabaigoje ranka juda maksimaliu greiciu Is vandens iskeliama sulenkta per alkunes sanarį Rankos padetis ir sulenkimo kampas per alkune priklauso nuo sportininko fiziologiniu ypatumu grybsnio tempo technikos varianto Pagal sesiasmugio plaukimo krauliu technikos varianta atliekant ilga ir galinga grybsnį ranka nesama energingiau maziau sulenkta per alkune fiksuota plastakos trajektorija arciau vandens Pagal dvismugio ir ketursmugio kraulio technika geriau tinka auksta rankos padetis virs vandens dilbis atpalaiduotas kabo alkune iskelta aukstai Judesiai kojomis Judesiai kojomis yra svarbus palaikant kuna horizontalioje padetyje stabilizuojant pusiausvyra plaukimo metu Judesiai atliekami pakaitomis is virsaus zemyn ir atvirksciai Palyginus su rankomis koju darbo nauda plaukimo metu maza ir priklauso nuo sportininko koju sanariu paslankumo judesio koja pradzios ir pabaigos kokybes kampo tarp virsutines ir apatines koju bei sulenkimo per kelio sanarį kampo Tyrimais nustatyta kad tinkama atskiru kojos daliu padetis judesyje is virsaus zemyn ir atvirksciai gali sukurti stumianciaja jega Judesio pradzioje kai kojos padetis yra 20 virs horizonto linijos stumiancioji jega yra didziausia kojai leidziantis zemyn nuo 0 stumiancioji jega mazeja Judesys koja zemyn turi prasideti is dubens Impulsas perduodamas keliui ir pedai Taip atsiranda banguojantys judesiai kojomis Judesio zemyn metu kampas tarp slaunies ir blauzdos sudaro 150 160 Judesiu metu peda truputį pasukta į vidu visiskai atpalaiduota Judesiu kojomis metu susidaro dvi jegos viena nukreipta vertikaliai zemyn keliamoji kita nukreipta horizontaliai stumiancioji Pastaroji plaukimo metu naudingesne Didejant plaukimo greiciui stumiancioji jega mazeja todel butina atlikti daznesnius judesius kojomis Atliekant kojos judesį is apacios aukstyn stumianti jega atsiranda tik del tinkamo pedos padeties kampo nes per kelio sanarį koja judedama aukstyn gali tik issitiesti Kojai pakilus virs 0 padeties stumiancios jegos sumazeja Judesiu ir kvepavimo derinimas Atsizvelgiant į smugiu skaiciu kojomis per viena ranku cikla skiriami dvieju keturiu ir sesiu smugiu variantai Plaukiant trumpus nuotolius judesiai kojomis ir rankomis atliekami maksimaliai intensyviai Kojos juda didele amplitude maksimaliu greiciu stengiamasi isgauti kuo didesnes varanciasias jegas neatsizvelgiant į darbo ekonomiskuma Ilgu nuotoliu plaukikai judesius kojomis atlieka ne taip intensyviai todel mazesnis judesiu tempas amplitude ir varanciosios jegos Dauguma plaukiku gerai mokanciu įvairius koju ir ranku derinimo variantus juos naudoja pagal taktines aplinkybes Pvz ilgu nuotoliu plaukikai plaukiantys dvismugiu arba ketursmugiu krauliu finisuodami arba atlikdami posukį gali panaudoti sesiasmugį judesiu derinimo varianta Plaukimo metu įkvepiama galva pasukant į sona o ranka toje puseje iskeliama is vandens Pradejus ranka nesti oru plaukiko burna yra vandens pavirsiuje Oras įkvepiamas pro burna siek tiek pasukus galva nes plaukiko burna yra vandens pavirsiuje uz priekines bangos susidariusioje duobuteje Tuo metu liemens pasukimas pagal isilgine asį pats didziausias ir siekia iki 45 Staigiai įkvepus galva pasukama zemyn oras iskvepiamas pro nosį ir burna Dazniausiai viena karta įkvepiama ir iskvepiama vienam ranku ir koju judesiu ciklui Didesnio meistriskumo sportininkai įkvepima taiko kas treciam rankos grybsniui ir įkvepia pasukdami galva į bet kuria puse Pasukus galva kartu truputį pasisuka ir kunas padidindamas vandens pasipriesinimo jega Tuo metu mazeja greitis todel trumpu nuotoliu plaukikai 50 100 m po starto 25 m ir daugiau plaukia be įkvepimo Atstumas nuplauktas uzlaikant kvepavima priklauso nuo sportininko treniruotumo SaltiniaiValentina Skyriene Salvinija Tarutiene MOKOME PLAUKTI IR SAUGIAI ELGTIS VANDENYJE p 26 Archyvuota kopija 2016 03 05 is Wayback Machine projekto Algimantas Kepezenas SPORTO BIOMECHANIKA VPU 2006 Archyvuota kopija 2015 09 23 is Wayback Machine projekto Kitos nuorodos3D plaukimo animacijos