Pivašiūnų Pakalnės koplyčia

54°27′39″š. pl. 24°22′27″r. ilg. / 54.460855°š. pl. 24.374262°r. ilg. / 54.460855; 24.374262

Pivašiūnų Pakalnės koplyčia
Vyskupija Kaišiadorių
Dekanatas Alytaus
Savivaldybė Alytaus rajonas
Gyvenvietė Pivašiūnai
Adresas Trakų g. 27
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta (įrengta) 1853 m.
Stilius klasicizmas

Pivašiūnų Pakalnės koplyčiaŠvč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios statinių komplekso koplyčia, esanti Alytaus rajone, Pivašiūnų kaime, 9 km į pietryčius nuo Butrimonių. Koplyčia stovi pakalnėje šalia kaimo kapinių, 100 m į rytus nuo Pivašiūnų bažnyčios, priešingoje gatvės pusėje. Ankstesniais metais pagal paskirtį koplyčia nebuvo naudojama, nes pamaldos nevyko, joje buvo saugomi religinių apeigų drabužiai, bažnytinis inventorius.

Klasicizmo elementų turinti koplyčia nuo 1993 m. yra nekilnojamojo kultūros paveldo objektas, regioninės reikšmės architektūros, dailės ir sakralinis paminklas (unik. kodas 15870). Pivašiūnų bažnyčios statinių kompleksui, be koplyčios, dar priklauso senoji klebonija, svirnas, ūkiniai pastatai.

Istorija

Senosios bažnyčios, sudegusios 1825 m., vietoje XIX a. viduryje buvo pastatyta Odinių (Odinčių) giminės koplyčia-mauzoliejus. Tuomet ją supo senosios kapinės, kurios dabar jau užstatytos namais.

Architektūra

Stačiakampė koplyčia su keturių kolonų portiku pastatyta ant akmeninių pamatų iš tašytų rąstų, kampuose sujungtų į sąsparas. Statinys su dvišlaičiu stogu, trikampiu frontonu, vienanavis, salinis, užsibaigiantis trisiene apside, su kvadratiniu bokšteliu. Fasadų ir vidaus langų bei durų angos stačiakampės, bokštelio - arkinės. Fasado bokštelį ir apsidę vainikuoja geležiniai, kalvio darbo ornamentuoti kryžiai.

Koplyčios viduje, 2013 m. duomenimis, yra išlikę vertingų skulptūrų, tapytų paveikslų. Išsiskiria didelė Nukryžiuotojo skulptūra, taip pat Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios skulptūra. Įrengtas nedidelis altorius, sienas puošia bažnyčios fundatoriaus Jono Klockio portretas, datuojamas 1648 m., ant drobės aliejumi tapyti šventųjų paveikslai. Altoriaus Nukryžiuotojo skulptūra priskirtina liaudies dailei. Senosios liaudies plastikos kūrinys datuojamas XIX a. I puse, yra išskirtinio, 170 cm dydžio. Juo sekama tuo laikotarpiu Pietų Lietuvoje paplitusiomis kompozicijomis. Jėzaus figūra atletiška, apibendrintų formų, gana taisyklingų proporcijų, nors detalės ir veido bruožai neišlaiko reikiamų proporcijų – šie nukrypimai būdingi liaudies dailei. Dešinio peties link pasvirusi galva, lengva asimetrija ir ramaus ritmo linijos pagyvina kūrinį ir atitinka elegišką nuotaiką.

Koplyčioje kabo du 1859–1861 m. vienodo dydžio paveikslai „Jėzus prieš Poncijų Pilotą“ ir „Šv. Petras išsigina Jėzaus“, pagal turinį derėdami su Nukryžiuotojo altoriumi. Akivaizdu, kad jų autorius buvo pasimokęs tapybos, tapiniams pasitelkęs grafinius pavyzdžius. Šis dailininkas galėjo būti nutapęs ir tuo pačiu metu atsiradusius procesijų vėliavos Viešpaties (ar Nukryžiuotojo?) paveikslą ir su šiuo siužetu susijusį šv. Marijos Magdalenos atvaizdą. Į porą šventųjų paveikslus sieja ir Kristaus kančios tema. Manoma, kad šie kūriniai per liturginio kalendoriaus Didžiąją savaitę būdavo statomi prie bažnyčios Kristaus karsto, o kitu metu kabodavo koplyčioje. Paveikslai su ryškiais kontūrais, raiškoje atsispindi žanriškas siužetų traktavimas, ekspresyvus, vietomis groteskiškas piešinys, kiek negrabi atlikimo maniera.

Paminėtina koplyčioje saugoma XVIII a. pabaiga datuojama drobė „Šv. Antano Paduviečio regėjimas“, tikėtina, išlikusi iš senosios bažnyčios. Laiko ir taisymų paveiktas išraiškingas aliejinės tapybos kūrinys priskiriamas provincialaus dailininko teptukui pereinamuoju iš baroko į klasicizmą laikotarpiu. Iš sudėtingos paveikslo erdvės sąrangos galima spręsti, kad remtasi meistriškesniu pavyzdžiu.

Koplyčios atnaujinimas

Pivašiūnai – viena labiausiai maldininkų lankomų vietų ne tik atlaidų metu, bet ir ištisus metus, be to, bažnyčia yra įtraukta į Jono Pauliaus II piligrimų kelią Lietuvoje. VšĮ „Pivašiūnų piligrimų centro“, kurio dalininkais yra Alytaus rajono savivaldybė ir Pivašiūnų Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapija, buvo planuojama pagal paskirtį neveikiančią koplyčią atnaujinti – apšiltinti, pakeisti lubas, grindis, langus. Buvo ruošiamasi prieš koplyčią pastatyti paminklą popiežiui Jonui Pauliui II. Komplekso statinius jungiančią erdvę siekiama pritaikyti renginiams, jaunimo stovykloms organizuoti.

2020 m. per Žolinę koplyčia atlaidų proga atverta po renovacijos. Ji skirta į Švč. Sakramento adoraciją atvykstantiems piligrimams. Tylioji Švč. Sakramento adoracija koplyčioje vyksta kiekvieną aštuondienio dieną nuo 11 val.

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Pivašiūnų Pakalnės koplyčia, Kas yra Pivašiūnų Pakalnės koplyčia? Ką reiškia Pivašiūnų Pakalnės koplyčia?