Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
6 13 š pl 160 42 r ilg 6 217 š pl 160 700 r ilg 6 217 160 700 PingelapValstybė Mikronezijos Federacinės ValstijosValstij
Pingelapas
6°13′ š. pl. 160°42′ r. ilg. / 6.217°š. pl. 160.700°r. ilg.
| Pingelap | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| | |||||||
| Valstybė | Mikronezijos Federacinės Valstijos | ||||||
| Valstija | Ponpėja (valstija) | ||||||
| Gyventojų | 250 | ||||||
| Plotas | 1,8 km² | ||||||
| Tankumas | 139 žm./km² | ||||||
| Vikiteka | PingelapVikiteka | ||||||
Pingelapas (angl. Pingelap, : Pikelap) – atolas (ir savivaldybė) Ramiajame vandenyne, Karolinų salose, priklauso Mikronezijos Federacinių Valstijų Ponpėjos valstijai.
Sausumos plotas 1,8 km². Atolą sudaro trys salelės – Pingelapas, Sukoru ir Daekaė – sujungtos koralinio rifo žiedu bei lagūna viduryje.
Pingelapiečiai
Atole gyvena ~250 gyventojų, kurių dauguma kalba ir yra vadinami pingelpiečiais.
Būdamas tarp Ponpėjos ir Kosraės salų, Pingelapas per savo istoriją patyrė abiejų kultūrinę įtaką. Pingelapo tradiciniai vadai gali būti tituluojami vietiniu terminu ‘Aewa (Ouwa) arba Kosraės kalbos terminu Doahkaesa. Jų dinastijos įkūrėju laikomas legendinis Iengir sang Eir.
Pingelapas kelis tūkstantmečius buvo maža bendruomenė izoliuota Ramiajame vandenyne. Jos augimą natūraliai ribojo žemės ir išteklių trūkumas. Kelis kartus atolo populiaciją beveik visiškai išnauikino taifūnas. Vėliau populiacija atsikurdavo, bet dėl dažnos kraujomaišos nemažai daliai gyventojų būdinga – visiškas negebėjimas skirti spalvų.
Pirmą kartą atolą europiečiai pamatė 1793 m., kuomet pro šalį plaukė britų laivas Sugar Cane. Vėliau Pingelapas tapo Vokietijos imperijos dalimi.
Nuo XIX a. pingelapiečiai ėmė vis dažniau kurtis didesnėse Mikronezijos salose, pirmiausia Ponpėjoje, su kurios gyventojais sieja kalbiniai ir kultūriniai panašumai. Vienas didžiausių persikėlimų įvyko XX a. pradžioje, po , kuomet iš Sokeso salelės ištrėmus vietos gyventojus, į jų vietą atkelti po taifūno nukentėję pingelapiečiai. Jie ir dabar sudaro šios salelės gyventojų daugumą.
Antrojo karo pradžioje atolo gyventojų skaičius siekė apie 1000. Tačiau čia bazavęsi Japonijos imperijos kariniai daliniai atnešė tokias ligas, kaip gonorėja, dizenterija. Tai stipriai sumažino gyventojų skaičių atole. Po karo įdiegus modernias medicinos priemones, gyventojų vėl ėmė sparčiai augti, dėl ko pingelapiečiai masiškai migravo iš salos. Šiuo metu didžioji dalis pingelapiečių gyvena nebe savo tėvynėje.
Šaltiniai
- Traditional Polities of Federated States of Micronesia
- Damas, David (1994). Bountiful Island: A Study of Land Tenure on a Micronesian Atoll. Wilfrid Laurier University Press. ISBN 0-88920-239-7.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pingelapas, Kas yra Pingelapas? Ką reiškia Pingelapas?
6 13 s pl 160 42 r ilg 6 217 s pl 160 700 r ilg 6 217 160 700 PingelapValstybe Mikronezijos Federacines ValstijosValstija Ponpeja valstija Gyventoju 2007 250Plotas 1 8 km Tankumas 2007 139 zm km Vikiteka PingelapVikiteka Pingelapas angl Pingelap Pikelap atolas ir savivaldybe Ramiajame vandenyne Karolinu salose priklauso Mikronezijos Federaciniu Valstiju Ponpejos valstijai Sausumos plotas 1 8 km Atola sudaro trys saleles Pingelapas Sukoru ir Daekae sujungtos koralinio rifo ziedu bei laguna viduryje PingelapieciaiAtole gyvena 250 gyventoju kuriu dauguma kalba ir yra vadinami pingelpieciais Budamas tarp Ponpejos ir Kosraes salu Pingelapas per savo istorija patyre abieju kulturine įtaka Pingelapo tradiciniai vadai gali buti tituluojami vietiniu terminu Aewa Ouwa arba Kosraes kalbos terminu Doahkaesa Ju dinastijos įkureju laikomas legendinis Iengir sang Eir Pingelapas kelis tukstantmecius buvo maza bendruomene izoliuota Ramiajame vandenyne Jos augima naturaliai ribojo zemes ir istekliu trukumas Kelis kartus atolo populiacija beveik visiskai isnauikino taifunas Veliau populiacija atsikurdavo bet del daznos kraujomaisos nemazai daliai gyventoju budinga visiskas negebejimas skirti spalvu Pirma karta atola europieciai pamate 1793 m kuomet pro salį plauke britu laivas Sugar Cane Veliau Pingelapas tapo Vokietijos imperijos dalimi Nuo XIX a pingelapieciai eme vis dazniau kurtis didesnese Mikronezijos salose pirmiausia Ponpejoje su kurios gyventojais sieja kalbiniai ir kulturiniai panasumai Vienas didziausiu persikelimu įvyko XX a pradzioje po kuomet is Sokeso saleles istremus vietos gyventojus į ju vieta atkelti po taifuno nukenteje pingelapieciai Jie ir dabar sudaro sios saleles gyventoju dauguma Antrojo karo pradzioje atolo gyventoju skaicius sieke apie 1000 Taciau cia bazavesi Japonijos imperijos kariniai daliniai atnese tokias ligas kaip gonoreja dizenterija Tai stipriai sumazino gyventoju skaiciu atole Po karo įdiegus modernias medicinos priemones gyventoju vel eme sparciai augti del ko pingelapieciai masiskai migravo is salos Siuo metu didzioji dalis pingelapieciu gyvena nebe savo tevyneje SaltiniaiTraditional Polities of Federated States of Micronesia Damas David 1994 Bountiful Island A Study of Land Tenure on a Micronesian Atoll Wilfrid Laurier University Press ISBN 0 88920 239 7