| Pilypavo mūšis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
Pilypavo mūšio paveikslas nutapytas Eriko Dalbergo | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
| Abiejų Tautų Respublika | Švedija Brandenburgas Brandenburgas-Prūsija | ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Vincentas Gosievskis | Gustaw Otto Stenbock | ||||||
| Pajėgos | |||||||
| 8500 | 9000 | ||||||
Pilypavo mūšis (šved. Slaget vid Filippovo, lenk. Bitwa pod Filipowem) – taip pat žinomas kaip Mėrūniškių Pilypavo mūšis (lenk. Mieruniszkami-Filipowem), mūšis įvyko 1656 m. spalio 22 d. Švedų tvano metu tarp Švedijos-Brandenburgo kariuomenių ir Abiejų Tautų respublikos kariuomenės.
Po pergalės prieš Švedų-Brandenburgo kariuomenę ties Prostkais, lietuvių-totorių kariuomenė įžengė į atkovotas žemes, tačiau dalis totorių pasitraukė ir kariuomenėje liko apie 8500 kareivių. Antroje spalio mėnesio pusėje kariuomenės susitiko netoli Pilypavo kaimo. Švedų-Brandenburgo kariuomenei vadovavo generolai Gustaw Otto Stenbock ir Jurgis Frydrikas. Lietuvos kariuomenei vadovavo Lietuvos lauko etmonas Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis. Karinės jėgos santykis buvo apylygis Švedų-Brandenburgo kariuomenėje buvo apie 9000 kareivių, o Lietuvos kariuomenėje 8500 kareivių.
Lietuvos kariuomenė buvo sutelkta netoli Pilypavo kaimo, tačiau Švedų-Brandenburgo kariuomenė netikėtai puolė iš vakarų ties Mėrūniškių kaimu. Lietuvos kariuomenė neįstengė atlaikyti šio puolimo ir nusprendė trauktis į šiaurės rytus. Pralaimėjimas buvo skausmingas, bet dėka Vincento Gosievskio laiku duoto nurodymo pasitraukti, kariuomenė patyrė nedaug nuostolių. Buvo prarasta daug technikos įrenginių ir nemažai kareivių paimti į nelaisvę. Po mūšio Vincentas Gosievskis sudarė paliaubas su priešininkais, tačiau neilgai trukus Švedų-Brandenburgo kariuomenė toliau pradėjo puldinėti link Vyslos upės.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Pilypavo mūšis, Kas yra Pilypavo mūšis? Ką reiškia Pilypavo mūšis?