Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Pjetras da Kortona it Pietro da Cortona tikr Pietro Berrettini 1596 lapkričio 1 1669 m kovo 16 d italų XVII a baroko dai

Pietras da Kortona

  • Pagrindinis puslapis
  • Pietras da Kortona
Pietras da Kortona
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Pjetras da Kortona (it. Pietro da Cortona, tikr. Pietro Berrettini, 1596 lapkričio 1 – 1669 m. kovo 16 d.) – italų XVII a. baroko dailininkas, dekoratorius, architektas. Geriausiai įkūnijo baroko stilistiką freskų technikoje. Tarp jo reikšmingiausių kūrinių: freskos Barberini rūmuose Romoje ir Piti rūmuose Florencijoje.

Biografija

Pjetras Beretinis gimė, spėjama, 1596 m. lapkričio 1 d. miestelyje netoli Florencijos. Nuo gimtojo miesto gavo savo pravardę. Pirmuosius dailės mokslus tikriausiai išėjo pas tėvą, kuris buvo akmenskaldys. Po to persikėlė į Florenciją, kurioje mokėsi tapytoju. Apie 1612–13 m. Kortona atvyko į Romą, kur mokėsi florentiečių dailininkų Andrea Commodi ir Baccio Ciarpi dirbtuvėse, susipažino su Romoje buvusiu antikiniu ir didžiųjų renesanso meistrų menu.

Romoje P. da Kortona pradėjo dirbti įtakingoms Barbierini ir Sakjeti giminėms. 1624–26 m. jis atliko freskas Santa Bibiana bažnyčioje Barberinių užsakymu, o po to suprojektavo Villa del Pigneto Sakjeti giminei Romos apylinkėse. P. da Kortona įsiliejo į Romos dailininkų bendruomenę, buvo pažįstamas su Dž. L. Berniniu. 1633 m. Barberinių giminės popiežius Urbonas VIII užsakė freskas . Jos tapo svarbiausiomis P. da Kortonos kūryboje, žinomos pavadinimu „Dieviškojo apreiškimo ir Barberinių šeimos šlovės alegorija“. Įkvėpimo freskoms jis sėmėsi iš Siksto koplyčios freskų ir Anibalės Karačio freskų Farnezės rūmuose.

1634 m. P. da Kortona buvo išrinktas Romos Šv. Luko dailininkų gildijos direktoriumi iki 1638 m. Jo estetiniu supratimu, didžiosios monumentinės freskos turėjo turėti kiek įmanoma daugiau veikėjų ir kuo įmantresnę bei puošnią kompoziciją. Tuo P. da Kortona polemikavo su savo buvusiu mokiniu ir konkurentu Romoje Andrėja Sakiu. Savo freskoms atlikti P. da Kortona naudojosi daugelio dailininkų ir pameistrių pagalba. 1637 m. jis padarė pertrauką darbuose Barberinio rūmuose ir atvyko į Florenciją, kur Toskanos kunigaikštis užsakė jam freskų tapybą keturių žmonių amžių tema Piti rūmuose. Tuo metu P. da Kortona atliko dvi tokias freskas ir į Piti rūmus grįžo 1641 m. baigęs darbus Barberini rūmuose Romoje. Piti rūmuose vėliau jis atliko daugiau dailės alegorinių darbų antikinės kosmogonijos temomis kunigaikščio priėmimo kambariuose (7 epizodai).

1647 m. Pjetras da Kortona grįžo į Romą. Sukūrė freskas Santa Maria in Vallicella bažnyčioje ir Palazzo Pamphilj rūmuose. 1634–1660 m. laikotarpiu pagal jo projektą buvo pastatyta Santi Luca e Martina (Šv. Luko ir Šv. Martyno) bažnyčia Romoje. 1656–57 m. P. da Kortona iš naujo sukūrė bažnyčių Santa Maria della Pace ir Santa Maria in Via Lata fasadus. Pjetro da Kortonos architektūriniai projektai buvo panaudoti praplečiant Piti rūmus ir Luvrą. Pjetras da Kortona mirė 1669 m. kovo 16 d. Romoje, palaidotas savo projektuotoje Santi Luca e Martina bažnyčioje. Gyvenimo metu P. da Kortona buvo labai žymus menininkas, tačiau šiuo metu jis yra amžininkų, Dž. L. Berninio ir Frančesko Borominio, šešėlyje. Popiežius Aleksandras VII jam buvo suteikęs Auksinio pentino ordino kavalieriaus titulą.

Darbų galerija

  • Santi Luca e Martina bažnyčios fasadas, Roma
  • Santa Maria della Pace bažnyčios fasadas, Roma
  • „Sabinės pagrobimas“ (1627-29, Kapitolijaus muziejus, Roma)
  • „Dieviškojo apreiškimo alegorija“ (1633-39, , Roma)
  • „Atsisveikinimas su Hagara“ (1637, Meno istorijos muziejus Vienoje)
  • „Geležies amžius“ (1637-41, Piti rūmai, Florencija)
  • „Aukso amžius“ (1641-46, Piti rūmai, Florencija)
  • „Romulas ir Remas Faustulo prieglobstyje“ (1643, Luvras, Paryžius)
  • „Poilsis pakeliui į Egiptą“ (apie 1643, Senoji pinakoteka Miunchene)
  • „Angelas sargas“ (1656, , Roma)

Nuorodos

Vikiteka: Pietro da Cortona – vaizdinė ir garsinė medžiaga
  • Pietro da Cortona WGA tinklalapyje
  • Pietro da Cortona Encyclopaedia Brittanica tinklalapyje

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 17 Lie, 2025 / 10:14

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pietras da Kortona, Kas yra Pietras da Kortona? Ką reiškia Pietras da Kortona?

Pjetras da Kortona it Pietro da Cortona tikr Pietro Berrettini 1596 lapkricio 1 1669 m kovo 16 d italu XVII a baroko dailininkas dekoratorius architektas Geriausiai įkunijo baroko stilistika fresku technikoje Tarp jo reiksmingiausiu kuriniu freskos Barberini rumuose Romoje ir Piti rumuose Florencijoje Pjetro da Kortonos autoportretasBiografijaPjetras Beretinis gime spejama 1596 m lapkricio 1 d miestelyje netoli Florencijos Nuo gimtojo miesto gavo savo pravarde Pirmuosius dailes mokslus tikriausiai isejo pas teva kuris buvo akmenskaldys Po to persikele į Florencija kurioje mokesi tapytoju Apie 1612 13 m Kortona atvyko į Roma kur mokesi florentieciu dailininku Andrea Commodi ir Baccio Ciarpi dirbtuvese susipazino su Romoje buvusiu antikiniu ir didziuju renesanso meistru menu Romoje P da Kortona pradejo dirbti įtakingoms Barbierini ir Sakjeti giminems 1624 26 m jis atliko freskas Santa Bibiana baznycioje Barberiniu uzsakymu o po to suprojektavo Villa del Pigneto Sakjeti giminei Romos apylinkese P da Kortona įsiliejo į Romos dailininku bendruomene buvo pazįstamas su Dz L Berniniu 1633 m Barberiniu gimines popiezius Urbonas VIII uzsake freskas Jos tapo svarbiausiomis P da Kortonos kuryboje zinomos pavadinimu Dieviskojo apreiskimo ir Barberiniu seimos sloves alegorija Įkvepimo freskoms jis semesi is Siksto koplycios fresku ir Anibales Karacio fresku Farnezes rumuose 1634 m P da Kortona buvo isrinktas Romos Sv Luko dailininku gildijos direktoriumi iki 1638 m Jo estetiniu supratimu didziosios monumentines freskos turejo tureti kiek įmanoma daugiau veikeju ir kuo įmantresne bei puosnia kompozicija Tuo P da Kortona polemikavo su savo buvusiu mokiniu ir konkurentu Romoje Andreja Sakiu Savo freskoms atlikti P da Kortona naudojosi daugelio dailininku ir pameistriu pagalba 1637 m jis padare pertrauka darbuose Barberinio rumuose ir atvyko į Florencija kur Toskanos kunigaikstis uzsake jam fresku tapyba keturiu zmoniu amziu tema Piti rumuose Tuo metu P da Kortona atliko dvi tokias freskas ir į Piti rumus grįzo 1641 m baiges darbus Barberini rumuose Romoje Piti rumuose veliau jis atliko daugiau dailes alegoriniu darbu antikines kosmogonijos temomis kunigaikscio priemimo kambariuose 7 epizodai 1647 m Pjetras da Kortona grįzo į Roma Sukure freskas Santa Maria in Vallicella baznycioje ir Palazzo Pamphilj rumuose 1634 1660 m laikotarpiu pagal jo projekta buvo pastatyta Santi Luca e Martina Sv Luko ir Sv Martyno baznycia Romoje 1656 57 m P da Kortona is naujo sukure baznyciu Santa Maria della Pace ir Santa Maria in Via Lata fasadus Pjetro da Kortonos architekturiniai projektai buvo panaudoti prapleciant Piti rumus ir Luvra Pjetras da Kortona mire 1669 m kovo 16 d Romoje palaidotas savo projektuotoje Santi Luca e Martina baznycioje Gyvenimo metu P da Kortona buvo labai zymus menininkas taciau siuo metu jis yra amzininku Dz L Berninio ir Francesko Borominio seselyje Popiezius Aleksandras VII jam buvo suteikes Auksinio pentino ordino kavalieriaus titula Darbu galerijaSanti Luca e Martina baznycios fasadas Roma Santa Maria della Pace baznycios fasadas Roma Sabines pagrobimas 1627 29 Kapitolijaus muziejus Roma Dieviskojo apreiskimo alegorija 1633 39 Roma Atsisveikinimas su Hagara 1637 Meno istorijos muziejus Vienoje Gelezies amzius 1637 41 Piti rumai Florencija Aukso amzius 1641 46 Piti rumai Florencija Romulas ir Remas Faustulo prieglobstyje 1643 Luvras Paryzius Poilsis pakeliui į Egipta apie 1643 Senoji pinakoteka Miunchene Angelas sargas 1656 Roma NuorodosVikiteka Pietro da Cortona vaizdine ir garsine medziagaPietro da Cortona WGA tinklalapyje Pietro da Cortona Encyclopaedia Brittanica tinklalapyje

Naujausi straipsniai
  • Liepa 20, 2025

    Juozas Andrius

  • Liepa 20, 2025

    Juozas Marcinkevičius

  • Liepa 20, 2025

    Juozapas Tiškevičius III

  • Liepa 20, 2025

    Juozapas Steponas Tiškevičius

  • Liepa 20, 2025

    Juozapas Berkmanas

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje