Petras RolofasGimė 1930 m KėdainiaiMirė 1997 m gegužės 25 d 67 metai KaunasPalaidotas a Karmėlavos kapinėseMotina Zofija

Petras Rolofas
Gimė	1930 m. Kėdainiai
Mirė	1997 m. gegužės 25 d. (~67 metai) Kaunas
Palaidotas (-a)	Karmėlavos kapinėse
Motina	Zofija Hofnerienė

Veikla	lietuvybės puoselėtojas, Naujausiųjų laikų knygnešys

Petras Rolofas (1930 m. Kėdainiuose – 1997 m. gegužės 25 d. Kaune) – lietuvybės puoselėtojas, kraštotyrininkas, Naujausiųjų laikų knygnešys.

Biografija

Gimė ir augo Kėdainiuose. 1940 m. jo tėvą už papasakotą antisovietinį anekdotą suėmė NKVD. Petro motinai pavyko įrodyti, kad jos vyras yra vokiškos kilmės, tad jį apgynė Vokiečių repatrijavimo komisija, veikusi Kaune. 1941 m. gelbėdamasi nuo represijų, šeima išvažiavo į Vokietiją, bet ten neaptiko savo šaknų. Tėvas žuvo Antrojo pasaulinio karo metais. Karui baigiantis dirbo amerikiečių karinėje bazėje Elzaso srityje pasiuntinuku, po karo – senovinių vazų prekybos agentu.

Su motina Zofija Hofneriene persikėlė į Lenkiją, tarnavo Lenkijos laivyne mičmanu. Vedė lenkaitę, tačiau po kiek laiko išsiskyrė. 1954 m. iš Gdynės persikėlė į Punską. Rašė tautiškumą keliančius straipsnius į Lenkijos lietuvių žurnalą „Aušra“. 1956 m. jo iniciatyva buvo įsteigti Punsko lietuvių kultūros namai, kuriems trumpai vadovavo. P. Rolofo pastangų dėka Kreivėnų kaime buvo atidengtas paminklinis akmuo knygnešiui Povilui Matulevičiui.

1956 m. grįžo į Lietuvą ir dirbo Kaune bei Kėdainiuose dailininku. Tyrinėjo Lietuvos piliakalnius. Dar ir šiandien Lietuvos istorikai naudojasi jo 1957 m. surinktais duomenimis apie Pilionių piliakalnį (Kėdainių raj.). Sovietmečiu savanoriškai pradėjo platinti nurašytą lietuvišką spaudą Baltarusijos, Rusijos Kaliningrado srities ir Lenkijos lietuvių tarpe. Veikla ypač suaktyvėjo po 1991 metų. Vien į Lenkiją siuntų su laikraščiais ir žurnalais buvo nugabenta keletas tonų.

Atkūrus šalies Nepriklausomybę, tapo Lietuvos kariuomenės savanoriu. Palaidotas Karmėlavos kapinėse.

Nuorodos

Virginija Skučaitė. Paskutinis šių laikų knygnešys // Kauno diena, 2005 m. gegužės 7 d. [1]
Punsko kryžiaus istorija^{[neveikianti nuoroda]}
Gyvenimo aprašymas^{[neveikianti nuoroda]}