Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Pasaulio paveldo sąrašas įsteigtas ir palaikomas remiantis 1972 m lapkričio 16 d UNESCO būstinėje Paryžiuje vykusios UNE
Pasaulio paveldo sąrašas
Pasaulio paveldo sąrašas įsteigtas ir palaikomas remiantis 1972 m. lapkričio 16 d. UNESCO būstinėje Paryžiuje vykusios UNESCO Generalinės konferencijos septynioliktos sesijos metu priimta Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencija.
Šiame dokumente identifikuojamos vietos, esančios skirtingų valstybių narių teritorijose ir pripažintos kaip tarptautinės reikšmės ištekliai, todėl šios vietos nusipelno ypatingo įvertinimo ir apsaugos. Konvencijoje kultūros paveldas pagal konkrečius kriterijus suskirstytas į tris kategorijas: paminklus, statinių grupes ir vietas.
Šis dokumentas tapo plačiausiai pripažintu ir veiksmingiausiu tarptautinę galią turinčiu kultūros ir gamtos paveldo apsaugos instrumentu. Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvenciją iki 2004 m. pabaigos buvo pasirašiusios 181 šalys. 1992 m. prie Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijos prisijungė ir Lietuva.
Valstybė gali prisijungti prie Konvencijos arba ją ratifikuoti. Pasirašiusi Pasaulio paveldo konvenciją, valstybė tampa valstybe – nare ir įsipareigoja saugoti jos teritorijoje esantį kultūros ir gamtos paveldą dabarties ir ateities kartoms.
Už Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijos įgyvendinimą atsakingas Pasaulio paveldo komitetas, kuris priima sprendimus dėl objektų (vertybių) įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašą. Jis taip pat vertina šiame sąraše esančių objektų būklę ir skatina valstybes imtis priemonių, jeigu objektai neatitinka gamtos ir kultūros paveldo apsaugai keliamų reikalavimų.
Pasaulio paveldo komitetą sudaro 21 valstybė, kurios narystė komitete trunka 6 metus. Valstybės į komitetą yra renkamos UNESCO Generalinės konferencijos metu. 2003-2007 m. Pasaulio paveldo komitete kartu su Argentinos, Benino, Čilės, Egipto, Indijos, Norvegijos, Omano, Pietų Afrikos Respublikos, Portugalijos, Rusijos, Sent Lusijos valstybėmis buvo ir Lietuvos atstovas.
Administracinius Pasaulio paveldo komiteto sprendimus įgyvendina nuolat dirbantis Pasaulio paveldo centras. Pasaulio paveldo koncepcija yra tokia:
- Išskirtinio visuotinės vertės pasaulio paveldo išsaugojimas.
- Jungia kultūros ir gamtos paveldo apsaugą.
- Apima tik nekilnojamojo paveldo apsaugą.
- Pasaulio paveldo išsaugojimas priklauso nuo bendrų tarptautinių veiksmų.
Statistika
Kiekvienais metais objektų skaičius auga, 2000 m. buvo rekordiniai metai, kuomet įrašytas net 61 naujas objektas. Tačiau kai kuriais atvejais jis gali ir mažėti: 2007-2021 m. pasaulio paveldo sąrašo buvo išbraukti 3 objektai: 2007 m. išbrauktas Arabijos oriksų rezervatas Omane, 2009 m. – Dresdeno Elbės slėnis Vokietijoje, 2021 m. – Liverpulio uostas. 2024 m. liepos pabaigoje (po 46-osios sesijos) pasaulio paveldo sąraše buvo 1223 objektai, iš kurių 49 apėmė kelias valstybes. Iš jų 952 buvo kultūriniai, 231 - gamtos, ir 40 - mišrūs. 56 objektai buvo pavojuje.
Iš viso objektus turi 168 pasaulio valstybės. Iš 195 galinčių juos turėti valstybių, 27 materialiojo paveldo objektų neturi: Bahamai, Butanas, Brunėjus, Burundis, Komorai, Kuko Salos, Džibutis, Pusiaujo Gvinėja, Esvatinis, Grenada, Bisau Gvinėja, Gajana, Kuveitas, Liberija, Maldyvai, Monakas, Niuė, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Samoa, San Tomė ir Prinsipė, Siera Leonė, Somalis, Pietų Sudanas, Rytų Timoras, Tonga, Trinidadas ir Tobagas ir Tuvalu.
Oficialiai UNESCO objektus grupuoja į 5 regionus: Europą ir Šiaurės Ameriką (EUR), Afriką (AFR), Lotynų Ameriką ir Karibus (LAC), Arabų šalis (ARB) ir Aziją bei Okeaniją (APA). Europos regione objektų yra daugiausia (573), Arabų šalyse - mažiausia (96). Daugiausia pasaulio paveldo objektų turinti valstybė yra Italija (60). Į dešimtuką patenką ir Kinija (59), Vokietija (54), Prancūzija (53), Ispanija (50), Indija (43), Meksika (35), Rusija (32), Iranas (28), Japonija (26). Lietuva turi 5 objektus.
Pasaulio kultūros paveldo vietovių atrankos kriterijai
Konvencijos įgyvendinimo gairėse nurodomi šeši kriterijai, taikomi atrenkant kultūros paveldo paminklus, pastatų grupes bei vietoves, kuriuos būtų galima priskirti pasaulio paveldui. Kultūros paveldo objektas gali būti nominuojamas, jeigu jis:
- yra išskirtinės reikšmės žmogaus kūrybos šedevras; arba
- reikšmingos žmogiškųjų vertybių kaitos raiškos architektūroje ar technologijose, monumentaliojoje dailėje, miesto ar kraštovaizdžio modeliavime, konkrečiame kultūriniame regione ar tam tikru apibrėžtu laikotarpiu atspindys; arba
- vienintelis ar išskirtinai svarbus kultūrinės tradicijos arba civilizacijos tiek esamos, tiek jau išnykusios, liudijimas; arba
- išskirtinis statinys, architektūrinis ar technologinis ansamblis, kraštovaizdis, ženklinantis svarbius žmonijos istorijos etapus; arba
- tam tikrai kultūrai būdingos įprastinės žmonių gyvensenos, žemės naudojimo tradicijų, tampančių vis labiau pažeidžiamomis dėl negrįžtamų pokyčių, išskirtinis pavyzdys; arba
- yra tiesiogiai siejamas su išskirtinę pasaulinę vertę turinčiais įvykiais ar gyvomis tradicijomis, idėjomis ar įsitikinimais, meno ar literatūros darbais. Komiteto nuomone, šis kriterijus įtraukiant vietoves į Pasaulio paveldo sąrašą turi būti taikomas tik išskirtiniais atvejais ir tik kartu su kitais kultūrinį ar gamtinį paveldą apibrėžiančiais kriterijais ir reikšmėmis.
Nominuojama vietovė taip pat turi atitikti autentiškumo kriterijų, būti tinkamai saugoma ir administruojama. Pati svarbiausia sąlyga yra objekto autentiškumo pripažinimas.
Pasaulio gamtos paveldo vietovių atrankos kriterijai
Konvencijos įgyvendinimo gairėse nurodomi keturi pasaulio gamtos paveldo vietovių atrankos kriterijai. Gamtos paveldo objektas gali būti nominuojamas, jeigu jis:
- yra išskirtinės vertės ir ženklina pagrindinius Žemės formavimosi etapus: gyvybės egzistavimo paminklus, įrašus apie gyvybės formas, svarbius tebevykstančius vietovės formavimosi geologinius procesus, reikšmingas geomorfines bei fiziografines savybes; arba
- yra išskirtinės vertės ir atspindi reikšmingus tebevykstančius sausumos, gėlo vandens, pakrančių ir jūrų ekosistemų; augalų ir gyvūnų rūšių ir bendrijų evoliucijos ir formavimosi ekologinius ir biologinius procesus; arba
- yra siejamas su įstabiais gamtos reiškiniais ar pasižymi išskirtiniu gamtos grožiu ir estetine verte; arba
- yra natūralus gamtinis biotopas, kurio išsaugojimas būtinas unikalios jo biologinės įvairovės, įskaitant nykstančių pasaulinės reikšmės rūšių, išsaugojimui.
Mišraus kultūros ir gamtos paveldo atrankos kriterijai
Mišraus paveldo vietovės yra išskirtinės gamtos ir kultūros vertybės, todėl į Pasaulio paveldo sąrašą yra įtraukiamos remiantis ir kultūros, ir gamtos paveldą apibrėžiančiais kriterijais. Šiuo metu Pasaulio paveldo sąraše yra 40 mišraus kultūros ir gamtos paveldo vietovių: tarp jų istorinė Maču Pikču šventovė Peru, Laplandija Švedijoje ir Suomijoje, Uluru-Kata Tjuta nacionalinis parkas, Australijoje.
Nematerialaus kultūrinio paveldo kriterijai
Nematerialaus paveldo vertybių kandidatūros vertinamos pagal šešis atrankos kriterijus:
- yra išskirtinės reikšmės žmogaus kūrybos šedevras;
- yra konkrečios bendruomenės kultūrinė arba istorinė tradicija;
- yra neatsiejama ir ypatingai svarbi konkrečios bendruomenės kultūrinės tapatybės dalis;
- išsiskiria atlikimo meistriškumu;
- yra išskirtinai svarbus gyvos kultūrinės tradicijos įrodymas;
- dėl nepakankamų apsaugos priemonių, urbanizacijos, sparčių visuomenės transformacijų ar akultūracijos sąlygojamos staigios kaitos procesų vertybei gresia išnykimo pavojus.
Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų paskelbimai
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Sąrašas:UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai.
2001 m. UNESCO sudaryta Tarptautinė žodinio ir nematerialaus kultūrinio paveldo žiūri paskelbė pirmuosius devyniolika Žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevrus, tarp kurių – Lietuvos pasiūlyta Kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje. Tarp kitų pasaulio paveldu pripažintų vertybių: gruzinų polifoninė muzika, Opera dei Pupi – Sicilijos lėlių teatras (Italija), Nogaku teatras (Japonija) ir kitos per amžius tęsiamos unikalios kultūros, meno, amatų, gyvensenos tradicijos.
2003 m. antruoju paskelbimu Žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevrais buvo pripažintos dar dvidešimt aštuonios tradicijos, tarp kurių Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrai pasiūlyta Dainų švenčių tradicija ir simbolika Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.
2005 m. Trečiuoju paskelbimu Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų sąrašas pasipildė naujomis kultūrinėmis vertybėmis.
Taip pat skaitykite
- Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje
- Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Amerikoje ir Karibuose
- Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Afrikoje
- Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje
- Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Australijoje ir Okeanijoje
- Pasaulio paveldo sąrašas pagal įrašymo datą
- Sąrašas:UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai
- Pasaulio atmintis
Nuorodos
- Pasaulio paveldo sąrašas (angl.)
- Pasaulio paveldas ir Lietuva Archyvuota kopija 2010-12-14 iš Wayback Machine projekto.
Šaltiniai
- Delisted
- [https://whc.unesco.org/en/list/stat UNESCO World heritage list
- [https://whc.unesco.org/en/list/stat UNESCO World heritage list
- [https://whc.unesco.org/en/list/stat UNESCO World heritage list
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pasaulio paveldo sąrašas, Kas yra Pasaulio paveldo sąrašas? Ką reiškia Pasaulio paveldo sąrašas?
Pasaulio paveldo sarasas įsteigtas ir palaikomas remiantis 1972 m lapkricio 16 d UNESCO bustineje Paryziuje vykusios UNESCO Generalines konferencijos septynioliktos sesijos metu priimta Pasaulio kulturos ir gamtos paveldo globos konvencija Pasaulio paveldo emblemaPasaulio paveldo emblema lietuviu kalbaZenklas Juodkranteje apie Kursiu Nerijos įtraukima į Pasaulio paveldo sarasa Siame dokumente identifikuojamos vietos esancios skirtingu valstybiu nariu teritorijose ir pripazintos kaip tarptautines reiksmes istekliai todel sios vietos nusipelno ypatingo įvertinimo ir apsaugos Konvencijoje kulturos paveldas pagal konkrecius kriterijus suskirstytas į tris kategorijas paminklus statiniu grupes ir vietas Sis dokumentas tapo placiausiai pripazintu ir veiksmingiausiu tarptautine galia turinciu kulturos ir gamtos paveldo apsaugos instrumentu Pasaulio kulturos ir gamtos paveldo globos konvencija iki 2004 m pabaigos buvo pasirasiusios 181 salys 1992 m prie Pasaulio kulturos ir gamtos paveldo globos konvencijos prisijunge ir Lietuva Valstybe gali prisijungti prie Konvencijos arba ja ratifikuoti Pasirasiusi Pasaulio paveldo konvencija valstybe tampa valstybe nare ir įsipareigoja saugoti jos teritorijoje esantį kulturos ir gamtos pavelda dabarties ir ateities kartoms Uz Pasaulio kulturos ir gamtos paveldo globos konvencijos įgyvendinima atsakingas Pasaulio paveldo komitetas kuris priima sprendimus del objektu vertybiu įtraukimo į Pasaulio paveldo sarasa Jis taip pat vertina siame sarase esanciu objektu bukle ir skatina valstybes imtis priemoniu jeigu objektai neatitinka gamtos ir kulturos paveldo apsaugai keliamu reikalavimu Pasaulio paveldo komiteta sudaro 21 valstybe kurios naryste komitete trunka 6 metus Valstybes į komiteta yra renkamos UNESCO Generalines konferencijos metu 2003 2007 m Pasaulio paveldo komitete kartu su Argentinos Benino Ciles Egipto Indijos Norvegijos Omano Pietu Afrikos Respublikos Portugalijos Rusijos Sent Lusijos valstybemis buvo ir Lietuvos atstovas Administracinius Pasaulio paveldo komiteto sprendimus įgyvendina nuolat dirbantis Pasaulio paveldo centras Pasaulio paveldo koncepcija yra tokia Isskirtinio visuotines vertes pasaulio paveldo issaugojimas Jungia kulturos ir gamtos paveldo apsauga Apima tik nekilnojamojo paveldo apsauga Pasaulio paveldo issaugojimas priklauso nuo bendru tarptautiniu veiksmu StatistikaKiekvienais metais objektu skaicius auga 2000 m buvo rekordiniai metai kuomet įrasytas net 61 naujas objektas Taciau kai kuriais atvejais jis gali ir mazeti 2007 2021 m pasaulio paveldo saraso buvo isbraukti 3 objektai 2007 m isbrauktas Arabijos oriksu rezervatas Omane 2009 m Dresdeno Elbes slenis Vokietijoje 2021 m Liverpulio uostas 2024 m liepos pabaigoje po 46 osios sesijos pasaulio paveldo sarase buvo 1223 objektai is kuriu 49 apeme kelias valstybes Is ju 952 buvo kulturiniai 231 gamtos ir 40 misrus 56 objektai buvo pavojuje Is viso objektus turi 168 pasaulio valstybes Is 195 galinciu juos tureti valstybiu 27 materialiojo paveldo objektu neturi Bahamai Butanas Brunejus Burundis Komorai Kuko Salos Dzibutis Pusiaujo Gvineja Esvatinis Grenada Bisau Gvineja Gajana Kuveitas Liberija Maldyvai Monakas Niue Sent Vinsentas ir Grenadinai Samoa San Tome ir Prinsipe Siera Leone Somalis Pietu Sudanas Rytu Timoras Tonga Trinidadas ir Tobagas ir Tuvalu Oficialiai UNESCO objektus grupuoja į 5 regionus Europa ir Siaures Amerika EUR Afrika AFR Lotynu Amerika ir Karibus LAC Arabu salis ARB ir Azija bei Okeanija APA Europos regione objektu yra daugiausia 573 Arabu salyse maziausia 96 Daugiausia pasaulio paveldo objektu turinti valstybe yra Italija 60 Į desimtuka patenka ir Kinija 59 Vokietija 54 Prancuzija 53 Ispanija 50 Indija 43 Meksika 35 Rusija 32 Iranas 28 Japonija 26 Lietuva turi 5 objektus Pasaulio kulturos paveldo vietoviu atrankos kriterijaiKonvencijos įgyvendinimo gairese nurodomi sesi kriterijai taikomi atrenkant kulturos paveldo paminklus pastatu grupes bei vietoves kuriuos butu galima priskirti pasaulio paveldui Kulturos paveldo objektas gali buti nominuojamas jeigu jis yra isskirtines reiksmes zmogaus kurybos sedevras arba reiksmingos zmogiskuju vertybiu kaitos raiskos architekturoje ar technologijose monumentaliojoje daileje miesto ar krastovaizdzio modeliavime konkreciame kulturiniame regione ar tam tikru apibreztu laikotarpiu atspindys arba vienintelis ar isskirtinai svarbus kulturines tradicijos arba civilizacijos tiek esamos tiek jau isnykusios liudijimas arba isskirtinis statinys architekturinis ar technologinis ansamblis krastovaizdis zenklinantis svarbius zmonijos istorijos etapus arba tam tikrai kulturai budingos įprastines zmoniu gyvensenos zemes naudojimo tradiciju tampanciu vis labiau pazeidziamomis del negrįztamu pokyciu isskirtinis pavyzdys arba yra tiesiogiai siejamas su isskirtine pasauline verte turinciais įvykiais ar gyvomis tradicijomis idejomis ar įsitikinimais meno ar literaturos darbais Komiteto nuomone sis kriterijus įtraukiant vietoves į Pasaulio paveldo sarasa turi buti taikomas tik isskirtiniais atvejais ir tik kartu su kitais kulturinį ar gamtinį pavelda apibrezianciais kriterijais ir reiksmemis Nominuojama vietove taip pat turi atitikti autentiskumo kriteriju buti tinkamai saugoma ir administruojama Pati svarbiausia salyga yra objekto autentiskumo pripazinimas Pasaulio gamtos paveldo vietoviu atrankos kriterijaiKonvencijos įgyvendinimo gairese nurodomi keturi pasaulio gamtos paveldo vietoviu atrankos kriterijai Gamtos paveldo objektas gali buti nominuojamas jeigu jis yra isskirtines vertes ir zenklina pagrindinius Zemes formavimosi etapus gyvybes egzistavimo paminklus įrasus apie gyvybes formas svarbius tebevykstancius vietoves formavimosi geologinius procesus reiksmingas geomorfines bei fiziografines savybes arba yra isskirtines vertes ir atspindi reiksmingus tebevykstancius sausumos gelo vandens pakranciu ir juru ekosistemu augalu ir gyvunu rusiu ir bendriju evoliucijos ir formavimosi ekologinius ir biologinius procesus arba yra siejamas su įstabiais gamtos reiskiniais ar pasizymi isskirtiniu gamtos groziu ir estetine verte arba yra naturalus gamtinis biotopas kurio issaugojimas butinas unikalios jo biologines įvairoves įskaitant nykstanciu pasaulines reiksmes rusiu issaugojimui Misraus kulturos ir gamtos paveldo atrankos kriterijaiMisraus paveldo vietoves yra isskirtines gamtos ir kulturos vertybes todel į Pasaulio paveldo sarasa yra įtraukiamos remiantis ir kulturos ir gamtos pavelda apibrezianciais kriterijais Siuo metu Pasaulio paveldo sarase yra 40 misraus kulturos ir gamtos paveldo vietoviu tarp ju istorine Macu Pikcu sventove Peru Laplandija Svedijoje ir Suomijoje Uluru Kata Tjuta nacionalinis parkas Australijoje Nematerialaus kulturinio paveldo kriterijaiNematerialaus paveldo vertybiu kandidaturos vertinamos pagal sesis atrankos kriterijus yra isskirtines reiksmes zmogaus kurybos sedevras yra konkrecios bendruomenes kulturine arba istorine tradicija yra neatsiejama ir ypatingai svarbi konkrecios bendruomenes kulturines tapatybes dalis issiskiria atlikimo meistriskumu yra isskirtinai svarbus gyvos kulturines tradicijos įrodymas del nepakankamu apsaugos priemoniu urbanizacijos sparciu visuomenes transformaciju ar akulturacijos salygojamos staigios kaitos procesu vertybei gresia isnykimo pavojus Zmonijos zodinio ir nematerialaus paveldo sedevru paskelbimaiDaugiau informacijos galite rasti straipsnyje Sarasas UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai 2001 m UNESCO sudaryta Tarptautine zodinio ir nematerialaus kulturinio paveldo ziuri paskelbe pirmuosius devyniolika Zmonijos zodinio ir nematerialaus kulturos paveldo sedevrus tarp kuriu Lietuvos pasiulyta Kryzdirbyste ir kryziu simbolika Lietuvoje Tarp kitu pasaulio paveldu pripazintu vertybiu gruzinu polifonine muzika Opera dei Pupi Sicilijos leliu teatras Italija Nogaku teatras Japonija ir kitos per amzius tesiamos unikalios kulturos meno amatu gyvensenos tradicijos 2003 m antruoju paskelbimu Zmonijos zodinio ir nematerialaus kulturos paveldo sedevrais buvo pripazintos dar dvidesimt astuonios tradicijos tarp kuriu Lietuvos Latvijos ir Estijos bendrai pasiulyta Dainu svenciu tradicija ir simbolika Estijoje Latvijoje ir Lietuvoje 2005 m Treciuoju paskelbimu Zmonijos zodinio ir nematerialaus paveldo sedevru sarasas pasipilde naujomis kulturinemis vertybemis Taip pat skaitykiteSarasas UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje Sarasas UNESCO pasaulio paveldo objektai Amerikoje ir Karibuose Sarasas UNESCO pasaulio paveldo objektai Afrikoje Sarasas UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje Sarasas UNESCO pasaulio paveldo objektai Australijoje ir Okeanijoje Pasaulio paveldo sarasas pagal įrasymo data Sarasas UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai Pasaulio atmintisNuorodosPasaulio paveldo sarasas angl Pasaulio paveldas ir Lietuva Archyvuota kopija 2010 12 14 is Wayback Machine projekto SaltiniaiDelisted https whc unesco org en list stat UNESCO World heritage list https whc unesco org en list stat UNESCO World heritage list https whc unesco org en list stat UNESCO World heritage list