Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Botrychium lunariaPaprastasis varpenis Botrychium lunaria Mokslinė klasifikacijaKaralystė Augalai Plantae Skyrius Driežl

Paprastasis varpenis

  • Pagrindinis puslapis
  • Paprastasis varpenis
Paprastasis varpenis
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Botrychium lunaria

Paprastasis varpenis (Botrychium lunaria)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Driežlieliūnai
( Ophioglossophyta)
Klasė: Driežlielainiai
( Ophioglossopsida)
Eilė: Driežlieliečiai
( Ophioglossales)
Šeima: Driežlieliniai
( Ophioglossaceae)
Gentis: Varpenis
( Botrychium)
Rūšis: Paprastasis varpenis
( Botrychium lunaria)

Paprastasis varpenis (Botrychium lunaria) – driežlielinių (Ophioglossacea) šeimos varpenių (Botrychium) genties augalas. Priklauso sporinių induočių grupei. Įprastai auga šlaituose, pievose, pamiškėse, retmiškiuose, žvyringame, molingame dirvožemyje; Lietuvoje apyretis

Morfologija ir anatomija

Šios genties paparčiai yra palyginti maži, nuo 5 iki 30 centimetrų, su požeminių šakniastiebiu, iš kurio paprastai auga vienas lapas. Stiebas paprastai yra trumpas, mėsingas ir be šakų. Varpenio požeminių stiebų struktūra iš esmės yra sifonostelinė. Šaknų sistema nėra gerai išvystyta – varpenis turi kelias silpnai šakotas, mėsingas šaknis, apaugusias mikoriziniais grybais (Glomus sp.). Lapas dimorfinis, sudarytas iš sporifikuojančios ir vegetatyvinės dalies. Vegetatyvinė lapo dalis bekotė, plunksniška, su 2–9 pusmėnulio formos segmentais. Generatyvinė lapo dalis 2–3 kartus plunksniška. Morfologija gali skirtis priklausomai nuo ekologinių sąlygų ir augalo amžiaus.

Gyvenimo ciklas

Vasarą subręsta ir atsiveria per skersinį plyšį, išbarstydama tūkstančius sporų; dauguma jų nusėda šalia augalo, daugelis jų būna išsklaidytos vėjo ar išplatintos gyvūnų. Tam, kad sporos sudygtų ir išsivystytų į subrendusį gametofitą, jos turi atsirasti giliai dirvožemyje ir pradinių vystymosi stadijų gametofitas būti užkrėstas endomikorizinio grybo (Glomus sp.), kad galėtų tęsti augimą. Gametofitai (haploidinė karta) neturi chlorofilo, todėl naudoja grybo pagamintas medžiagas, kaip mitybos šaltinį. Gametofitas yra balkšvos ar rusvos spalvos, mažas, mėsingas ir įvairaus pavidalo – nuo ovalios iki stačiakampės cilindrinės formos ir didžiąją jo paviršiaus dalį dengia rizoidai. Suaugus gametofitui, viršutinėje jo pusėje išsivysto archegonės ir antheridžiai. Lytinės brandos metu anteridis išskiria spermatozoidus, kurie plaukia į archegonę ir susijungia su kiaušialąste. Embrionas yra diploidinės sporofito kartos pradžia. Jaunas sporofitas lėtai auga ir, panašiai kaip gametofitas, maisto medžiagas gauna iš endomikorizinio grybo. Turi praeiti keleri metai, kol augalas yra pakankamai didelis, kad virš žemės galėtų atsirasti lapas. Pirmieji jauno sporofito lapai yra mažesni nei labiau subrendusių augalų lapai. Subrendęs sporofitas per metus vėlyvą pavasarį ir vasaros pradžioje duoda vieną antžeminį lapą; retkarčiais augalas gali būti neaktyvus vienerius ar daugiau metų (antrinis ramybės laikotarpis). Sporangei subrendus, jos keičia spalvą iš žalios į geltoną arba oranžinę ir pagaliau išskiria sporas. Išleidus sporas, segmentai išdžiūsta, pasidaro rudi ir nudžiūsta. Priklausomai nuo rūšies ir buveinės, nuo vasaros vidurio iki rudens vidurio lapo fragmentus galima rasti suyrančius ant žemės, vis dar pritvirtintus prie stiebo viršūnės.

Paplitimas ir ekologija

Cirkumpoliarinė, temperatinė, vasaržalė rūšis. Yra paplitę beveik visoje Europoje, Azijoje bei Šiaurės Amerikoje. Aptinkamas Pietų Amerikoje, Australijoje bei Naujoje Zelandijoje. Nors kai kurie varpenių gentys yra aiškiai siejami su miškų bendruomenėmis, dauguma jų linkę augti gerai nusausintose atvirose vietose, tokiose kaip paplūdimio pievos, laukai, subalpinės ir .

Varpeniai dažniausiai siejami su gamtos ir žmonių sukeliamais trikdžiais, augantys lavinų pievose, lietaus šlaituose, neseniai nuvalytose vietose, pakelėse, oro juostose, ganyklose ir kai kuriose kasybos veiklos vietose.

Vikiteka: Paprastasis varpenis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Šaltiniai

  1. Paprastasis varpenis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 463
  2. Naujalis J. R., Meškauskaitė E., Juzėnas S., Meldžiukienė A. Botanikos praktikos darbai: archegoniniai ir žiediniai augalai: vadovėlis aukštųjų mokyklų biomedicinos mokslų studijų programų studentams. – Vilnius, 2009.
  3. Alicja Szweykowska: Botanika tom2. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN, 2009, s. 269–271. ​ISBN 978-83-01-13945-2​ t.2.
  4. A taxonomic and phylogeographic study of the Botrychium lunaria complex Mary Clay Stensvold,2007,pg.14.
  5. „Moonword“. Plantlife. Nuoroda tikrinta 17 March 2020.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 22 Lie, 2025 / 15:07

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Paprastasis varpenis, Kas yra Paprastasis varpenis? Ką reiškia Paprastasis varpenis?

Botrychium lunariaPaprastasis varpenis Botrychium lunaria Moksline klasifikacijaKaralyste Augalai Plantae Skyrius Driezlieliunai Ophioglossophyta Klase Driezlielainiai Ophioglossopsida Eile Driezlielieciai Ophioglossales Seima Driezlieliniai Ophioglossaceae Gentis Varpenis Botrychium Rusis Paprastasis varpenis Botrychium lunaria Paprastasis varpenis Botrychium lunaria driezlieliniu Ophioglossacea seimos varpeniu Botrychium genties augalas Priklauso sporiniu induociu grupei Įprastai auga slaituose pievose pamiskese retmiskiuose zvyringame molingame dirvozemyje Lietuvoje apyretisMorfologija ir anatomijaSios genties paparciai yra palyginti mazi nuo 5 iki 30 centimetru su pozeminiu sakniastiebiu is kurio paprastai auga vienas lapas Stiebas paprastai yra trumpas mesingas ir be saku Varpenio pozeminiu stiebu struktura is esmes yra sifonosteline Saknu sistema nera gerai isvystyta varpenis turi kelias silpnai sakotas mesingas saknis apaugusias mikoriziniais grybais Glomus sp Lapas dimorfinis sudarytas is sporifikuojancios ir vegetatyvines dalies Vegetatyvine lapo dalis bekote plunksniska su 2 9 pusmenulio formos segmentais Generatyvine lapo dalis 2 3 kartus plunksniska Morfologija gali skirtis priklausomai nuo ekologiniu salygu ir augalo amziaus Gyvenimo ciklasVasara subresta ir atsiveria per skersinį plysį isbarstydama tukstancius sporu dauguma ju nuseda salia augalo daugelis ju buna issklaidytos vejo ar isplatintos gyvunu Tam kad sporos sudygtu ir issivystytu į subrendusį gametofita jos turi atsirasti giliai dirvozemyje ir pradiniu vystymosi stadiju gametofitas buti uzkrestas endomikorizinio grybo Glomus sp kad galetu testi augima Gametofitai haploidine karta neturi chlorofilo todel naudoja grybo pagamintas medziagas kaip mitybos saltinį Gametofitas yra balksvos ar rusvos spalvos mazas mesingas ir įvairaus pavidalo nuo ovalios iki staciakampes cilindrines formos ir didziaja jo pavirsiaus dalį dengia rizoidai Suaugus gametofitui virsutineje jo puseje issivysto archegones ir antheridziai Lytines brandos metu anteridis isskiria spermatozoidus kurie plaukia į archegone ir susijungia su kiausialaste Embrionas yra diploidines sporofito kartos pradzia Jaunas sporofitas letai auga ir panasiai kaip gametofitas maisto medziagas gauna is endomikorizinio grybo Turi praeiti keleri metai kol augalas yra pakankamai didelis kad virs zemes galetu atsirasti lapas Pirmieji jauno sporofito lapai yra mazesni nei labiau subrendusiu augalu lapai Subrendes sporofitas per metus velyva pavasarį ir vasaros pradzioje duoda viena antzeminį lapa retkarciais augalas gali buti neaktyvus vienerius ar daugiau metu antrinis ramybes laikotarpis Sporangei subrendus jos keicia spalva is zalios į geltona arba oranzine ir pagaliau isskiria sporas Isleidus sporas segmentai isdziusta pasidaro rudi ir nudziusta Priklausomai nuo rusies ir buveines nuo vasaros vidurio iki rudens vidurio lapo fragmentus galima rasti suyrancius ant zemes vis dar pritvirtintus prie stiebo virsunes Paprastasis varpenis Jungtine KaralystePaplitimas ir ekologijaCirkumpoliarine temperatine vasarzale rusis Yra paplite beveik visoje Europoje Azijoje bei Siaures Amerikoje Aptinkamas Pietu Amerikoje Australijoje bei Naujoje Zelandijoje Nors kai kurie varpeniu gentys yra aiskiai siejami su misku bendruomenemis dauguma ju linke augti gerai nusausintose atvirose vietose tokiose kaip papludimio pievos laukai subalpines ir Varpeniai dazniausiai siejami su gamtos ir zmoniu sukeliamais trikdziais augantys lavinu pievose lietaus slaituose neseniai nuvalytose vietose pakelese oro juostose ganyklose ir kai kuriose kasybos veiklos vietose Vikiteka Paprastasis varpenis vaizdine ir garsine medziagaSaltiniaiPaprastasis varpenis Tarybu Lietuvos enciklopedija T 4 Simno Zvorune Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1988 psl 463 Naujalis J R Meskauskaite E Juzenas S Meldziukiene A Botanikos praktikos darbai archegoniniai ir ziediniai augalai vadovelis aukstuju mokyklu biomedicinos mokslu studiju programu studentams Vilnius 2009 Alicja Szweykowska Botanika tom2 Warszawa Wydawnictwo Naukowe PWN 2009 s 269 271 ISBN 978 83 01 13945 2 t 2 A taxonomic and phylogeographic study of the Botrychium lunaria complex Mary Clay Stensvold 2007 pg 14 Moonword Plantlife Nuoroda tikrinta 17 March 2020

Naujausi straipsniai
  • Liepa 22, 2025

    Amitajusas

  • Liepa 22, 2025

    Amber Rutter

  • Liepa 22, 2025

    Amanda Sandrelli

  • Liepa 22, 2025

    AS Denguélé

  • Liepa 22, 2025

    ASVEL Basket

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje