Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
54 38 26 š pl 25 11 14 r ilg 54 640628 š pl 25 187325 r ilg 54 640628 25 187325 Panerių Šv Jėzaus Nukryžiuotojo koplyčia
Panerių Šv. Jėzaus Nukryžiuotojo koplyčia
54°38′26″š. pl. 25°11′14″r. ilg. / 54.640628°š. pl. 25.187325°r. ilg.
| Panerių Šv. Jėzaus Nukryžiuotojo koplyčia | |
|---|---|
| Savivaldybė | Vilnius |
| Gyvenvietė | Žemieji Paneriai |
| Adresas | Savanorių pr. 229A |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
| Pastatyta (įrengta) | XVII a. pr. |
| Stilius | barokas |
Panerių Šv. Jėzaus Nukryžiuotojo koplyčia – kapinių koplyčia, esanti Vilniaus miesto pietryčiuose, Žemuosiuose Paneriuose, ties kelių A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A4 Vilnius–Varėna–Gardinas sankirta. Pasiekiama išvažiuojant iš Vilniaus Savanorių prospektu. Kylant ant Panerių kalvų, sukti į dešinę prie Galvės gatvės viaduko (šalia degalinės). Išsukus iš Savanorių prospekto, dar pavažiuoti apie 120 m.
Šalia kapinių tvoros praeina senojo Vilniaus–Kauno kelio , kurio atkarpa pažymėta informaciniu ženklu (unik. kodas 31873).Kiek ilgesnė nei kilometras kelio atkarpa vingiuoja kalvose tarp Savanorių prospekto ir Titnago gatvės. Šlaite įrengtais betoniniais laipteliais nuo senojo trakto pakylama prie koplyčios priekinio fasado. Priešais koplyčią stovi senas ilgas mūrinis vienaukštis pastatas. Manoma, kad anksčiau, kelio klestėjimo metais, jame buvo įsikūrę pakelės namai.
Kapinėse dar laidojami žmonės, tačiau senieji kapai nyksta. Nelabai tikėtina, kad į šias kapinaites kažkada vežti žymesni ar turtingesni miesto žmonės, nes dažniausiai jie būdavo laidojami miesto centro kapinėse: ir dėl pagarbos žmogui, ir dėl lankymo patogumo. Be to, ši vieta garsėjo pakelės plėšikais.
Istorija
Barokinė koplyčia, manoma, pastatyta vienuolių jėzuitų XVII a. pradžioje. Iš pradžių toje vietoje buvo medinis stulpas. Tuo metu vyskupas Simonas Visockis organizuodavo procesijas iš Trakų į Vilnių. Paneriuose buvo pradėtas statyti koplytstulpis su Viešpaties kančios statula – tarsi tarpinis punktas, kad žmonės galėtų pailsėti, pasimelsti. Vėliau toje vietoje atsirado koplytėlė. XVII a. jau minima medinė koplyčia. 1856 m. Vilniaus vyskupas perstatė ir papuošė Panerių Šv. Jėzaus Nukryžiuotojo koplyčią. Prie jos buvo įkurta špitolė.
Vladislovas Sirokomlė savo „Iškylose iš Vilniaus po Lietuvą“, išleistose 1857 m., apie Panerių koplyčią rašė:
- „...Praėjusio amžiaus padavimai byloja apie medinę koplyčią, stovėjusią šiandieninės vietoje. Ji buvusi tokia maža, kad per mišias vos tilpdavęs kunigas su tarnais. Žmonės pamaldų klausydavę kapinėse. Ant šoninių sienų dar atsimename čia kabojus drobes: nusišėrusias, išblukusias, senas ir gražias savo bjaurumu (dėl to manoma, kad jos labai senos). Šiuo metu, kai apie tai rašome (1856 m.), garbingasis Vilniaus vyskupas atnaujino, paplatino ir papuošė Panerių koplyčią. Liaudies padavimai liudija, kad koplyčią ir šiandieninę špitolę fundavęs kažkoks senų laikų riteris, kuris į savo tėvų žemę grįžo su turtingu karo grobiu. Jis pakeitė kardą žagre, o savo kruviną grobį pavertė Dievo kulto namais. Tokių padavimų liaudyje yra girdėjęs vienas iš mūsų bičiulių, kuris apie tai rašė laikraštyje Gazeta Warszawska. Dabar kiekvieną sekmadienį į čia iš Vilniaus atvažiuoja vienas iš Visų šventųjų bažnyčios karmelitų tėvų. Čia yra špitolė. Kaip ji įkurta ir aprūpinta, greitosiomis nepavyko sužinoti...“
XIX a. koplyčios rekonstrukciją dosniai rėmė tuometė garsi mecenatė kunigaikštienė Gabrielė Oginskienė. Kaip kulto pastatas koplyčia nebenaudojama nuo 1944-ųjų. Sovietmečiu koplyčia buvo apleista, čia buvo knygų sandėlis.
Atgimimo metais koplyčioje buvo pradėta per Vėlines laikyti pamaldas, kuriose dalyvaudavo Dievo Apvaizdos bažnyčios kunigai. Jos truko maždaug iki 2000 m. Vėliau Vėlinės buvo minimos šalia koplyčios, kapinėse, su procesija. Nors kulto statinys nepriklauso Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies parapijai, kurios teritorijoje jis stovi, parapijos tikintieji savo iniciatyva suremontavo avarinį stogą, nudažė sienas. Išlikęs prastos būklės interjeras.
1831 m. sukilimo atminimas
Panerių kapinaitėse stovinčios koplyčios papėdėje vyko Panerių mūšis – lemiamas 1831 m. sukilimo mūšis. Sukilėliai, kontroliavę beveik visą Lietuvos teritoriją, žygiavo į Vilnių, vieną iš paskutinių caro valdžios bastionų, tačiau atkakliame mūšyje buvo sumušti. Birželio 19 d. generolo Antano Gelgaudo vadovaujamą 12,6 tūkst. sukilėlių kariuomenę ant Panerių kalvų pasitiko 26 tūkst. caro kareivių. Mūšyje abi pusės naudojo artileriją ir kavaleriją, žuvo apie tūkstantis vyrų. Istoriniuose šaltiniuose teigiama, kad žuvo 364 caro kariuomenės kariai, apie 600 sukilėlių.
2001 m. mūšio vietoje pastatytas monumentas – pasviras granitinis kryžius sukilimui atminti. Panerių kapinaitėse buvo palaidoti daugelis mūšio dalyvių. Sukilimo dalyviai yra palaidoti kiek toliau. Istorikės Audronės Vyšniauskienės teigimu, sukilėliai palaidoti prie kalno papėdėje buvusio koplytstulpio, ties kuriuo melsdavosi atvykstantys ir išvykstantys iš miesto žmonės. Darant archeologinius tyrimus, rasti koplytstulpio pamatai, tačiau sukilėlių palaikų greta jų nebuvo. Gyventojai liudijo, jog sukilėliai palaidoti po dabartiniu keliu, kuriuo troleibusai išvažiuoja į Savanorių prospektą centro link. O senose kapinaitėse palaidoti 1831 m. sukilimo malšintojai – rusų armijos kariai. Iki šių laikų kapinėse išlikęs Rusijos kariuomenės karininko kapas. Mūšyje žuvusio štabo kapitono ir rezervinio pulko adjutanto Jegoro Svečino kapavietę žymi kubo formos juodo granito monumentas. Dabartinės išvaizdos paminklas, kaip galima spręsti pagal įrašą, esantį ant jo, buvo pastatytas 1898 m. „Vilniaus apygardos karininkų pastangomis“. J. Svečinui atminti ir šiais laikais per Vėlines uždegamos žvakės.
Kultūroje
Paveikslas „Koplyčia Paneriuose“ (aliejus, dail. (1893–1941)) – meninę ir istorinę vertę turintis kūrinys, įrašytas į Kultūros vertybių registrą.
Šaltiniai
- „Senasis kelias“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2016-01-14.
- Pasivaikščiojimai pakampėmis: senasis kelias Vilnius – Kaunas (bernardinai.lt)
- „Koplyčia Paneriuose“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
Nuorodos
- Panerių seniūnija (vilnijosvartai.lt) Archyvuota kopija 2016-01-26 iš Wayback Machine projekto.
- Senojo kelio Vilnius–Kaunas likučiai (delfi.lt)
- Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai. Paneriai (madeinvilnius.com)
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Panerių Šv. Jėzaus Nukryžiuotojo koplyčia, Kas yra Panerių Šv. Jėzaus Nukryžiuotojo koplyčia? Ką reiškia Panerių Šv. Jėzaus Nukryžiuotojo koplyčia?
54 38 26 s pl 25 11 14 r ilg 54 640628 s pl 25 187325 r ilg 54 640628 25 187325 Paneriu Sv Jezaus Nukryziuotojo koplyciaSavivaldybe VilniusGyvenviete Zemieji PaneriaiAdresas Savanoriu pr 229AStatybine medziaga tinkuotas murasPastatyta įrengta XVII a pr Stilius barokas Paneriu Sv Jezaus Nukryziuotojo koplycia kapiniu koplycia esanti Vilniaus miesto pietryciuose Zemuosiuose Paneriuose ties keliu A1 Vilnius Kaunas Klaipeda ir A4 Vilnius Varena Gardinas sankirta Pasiekiama isvaziuojant is Vilniaus Savanoriu prospektu Kylant ant Paneriu kalvu sukti į desine prie Galves gatves viaduko salia degalines Issukus is Savanoriu prospekto dar pavaziuoti apie 120 m Salia kapiniu tvoros praeina senojo Vilniaus Kauno kelio kurio atkarpa pazymeta informaciniu zenklu unik kodas 31873 Kiek ilgesne nei kilometras kelio atkarpa vingiuoja kalvose tarp Savanoriu prospekto ir Titnago gatves Slaite įrengtais betoniniais laipteliais nuo senojo trakto pakylama prie koplycios priekinio fasado Priesais koplycia stovi senas ilgas murinis vienaukstis pastatas Manoma kad anksciau kelio klestejimo metais jame buvo įsikure pakeles namai Kapinese dar laidojami zmones taciau senieji kapai nyksta Nelabai tiketina kad į sias kapinaites kazkada vezti zymesni ar turtingesni miesto zmones nes dazniausiai jie budavo laidojami miesto centro kapinese ir del pagarbos zmogui ir del lankymo patogumo Be to si vieta garsejo pakeles plesikais IstorijaKoplycia barokiniu formuPrie koplycios is rytu puses stovi sodyba matomas jos garazas Paminklas 1831 m sukilimui atminti Uz medziu koplycios bokstas Barokine koplycia manoma pastatyta vienuoliu jezuitu XVII a pradzioje Is pradziu toje vietoje buvo medinis stulpas Tuo metu vyskupas Simonas Visockis organizuodavo procesijas is Traku į Vilniu Paneriuose buvo pradetas statyti koplytstulpis su Viespaties kancios statula tarsi tarpinis punktas kad zmones galetu pailseti pasimelsti Veliau toje vietoje atsirado koplytele XVII a jau minima medine koplycia 1856 m Vilniaus vyskupas perstate ir papuose Paneriu Sv Jezaus Nukryziuotojo koplycia Prie jos buvo įkurta spitole Vladislovas Sirokomle savo Iskylose is Vilniaus po Lietuva isleistose 1857 m apie Paneriu koplycia rase Praejusio amziaus padavimai byloja apie medine koplycia stovejusia siandienines vietoje Ji buvusi tokia maza kad per misias vos tilpdaves kunigas su tarnais Zmones pamaldu klausydave kapinese Ant soniniu sienu dar atsimename cia kabojus drobes nusiserusias isblukusias senas ir grazias savo bjaurumu del to manoma kad jos labai senos Siuo metu kai apie tai rasome 1856 m garbingasis Vilniaus vyskupas atnaujino paplatino ir papuose Paneriu koplycia Liaudies padavimai liudija kad koplycia ir siandienine spitole fundaves kazkoks senu laiku riteris kuris į savo tevu zeme grįzo su turtingu karo grobiu Jis pakeite karda zagre o savo kruvina grobį paverte Dievo kulto namais Tokiu padavimu liaudyje yra girdejes vienas is musu biciuliu kuris apie tai rase laikrastyje Gazeta Warszawska Dabar kiekviena sekmadienį į cia is Vilniaus atvaziuoja vienas is Visu sventuju baznycios karmelitu tevu Cia yra spitole Kaip ji įkurta ir aprupinta greitosiomis nepavyko suzinoti XIX a koplycios rekonstrukcija dosniai reme tuomete garsi mecenate kunigaikstiene Gabriele Oginskiene Kaip kulto pastatas koplycia nebenaudojama nuo 1944 uju Sovietmeciu koplycia buvo apleista cia buvo knygu sandelis Atgimimo metais koplycioje buvo pradeta per Velines laikyti pamaldas kuriose dalyvaudavo Dievo Apvaizdos baznycios kunigai Jos truko mazdaug iki 2000 m Veliau Velines buvo minimos salia koplycios kapinese su procesija Nors kulto statinys nepriklauso Vilniaus Svc Jezaus Sirdies parapijai kurios teritorijoje jis stovi parapijos tikintieji savo iniciatyva suremontavo avarinį stoga nudaze sienas Islikes prastos bukles interjeras 1831 m sukilimo atminimas Paneriu kapinaitese stovincios koplycios papedeje vyko Paneriu musis lemiamas 1831 m sukilimo musis Sukileliai kontroliave beveik visa Lietuvos teritorija zygiavo į Vilniu viena is paskutiniu caro valdzios bastionu taciau atkakliame musyje buvo sumusti Birzelio 19 d generolo Antano Gelgaudo vadovaujama 12 6 tukst sukileliu kariuomene ant Paneriu kalvu pasitiko 26 tukst caro kareiviu Musyje abi puses naudojo artilerija ir kavalerija zuvo apie tukstantis vyru Istoriniuose saltiniuose teigiama kad zuvo 364 caro kariuomenes kariai apie 600 sukileliu 2001 m musio vietoje pastatytas monumentas pasviras granitinis kryzius sukilimui atminti Paneriu kapinaitese buvo palaidoti daugelis musio dalyviu Sukilimo dalyviai yra palaidoti kiek toliau Istorikes Audrones Vysniauskienes teigimu sukileliai palaidoti prie kalno papedeje buvusio koplytstulpio ties kuriuo melsdavosi atvykstantys ir isvykstantys is miesto zmones Darant archeologinius tyrimus rasti koplytstulpio pamatai taciau sukileliu palaiku greta ju nebuvo Gyventojai liudijo jog sukileliai palaidoti po dabartiniu keliu kuriuo troleibusai isvaziuoja į Savanoriu prospekta centro link O senose kapinaitese palaidoti 1831 m sukilimo malsintojai rusu armijos kariai Iki siu laiku kapinese islikes Rusijos kariuomenes karininko kapas Musyje zuvusio stabo kapitono ir rezervinio pulko adjutanto Jegoro Svecino kapaviete zymi kubo formos juodo granito monumentas Dabartines isvaizdos paminklas kaip galima spresti pagal įrasa esantį ant jo buvo pastatytas 1898 m Vilniaus apygardos karininku pastangomis J Svecinui atminti ir siais laikais per Velines uzdegamos zvakes KulturojePaveikslas Koplycia Paneriuose aliejus dail 1893 1941 menine ir istorine verte turintis kurinys įrasytas į Kulturos vertybiu registra Saltiniai Senasis kelias Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Nuoroda tikrinta 2016 01 14 Pasivaiksciojimai pakampemis senasis kelias Vilnius Kaunas bernardinai lt Koplycia Paneriuose Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras NuorodosVikiteka Paneriu Sv Jezaus Nukryziuotojo koplycia vaizdine ir garsine medziagaPaneriu seniunija vilnijosvartai lt Archyvuota kopija 2016 01 26 is Wayback Machine projekto Senojo kelio Vilnius Kaunas likuciai delfi lt Pasizvalgymai po Vilniu miesto mikrorajonai Paneriai madeinvilnius com Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu