Pamedės teisynas

Pamedės teisynas, Prūsų teisynas, Jura Prutenorum – seniausias rašytinis baltų genčių teisės šaltinis. XII amžiuje Kryžiuočių ordino kolonizuotos prūsų genties pamedėnų normų rinkinys, priimtas prūsų susirinkime. Prūsai įstatymus ir sprendimus priimdavo savo susirinkimuose – váidose. Lietuviškojoje istoriografijoje Pamedės teisynas laikomas prūsų laimėjimu, nes Prūsijoje įsigaliojo ne tik vien užkariautojų primesta . Pamedės teisynas yra vienas iš ikistatutiniu laikotarpiu (iki 1528 m.) Lietuvoje veikusių rašytinių paprotinių normų rinkinių (kitas – Kazimiero teisynas, 1468 m.). Surašytas senąja vokiečių kalba apie 1340 metus, žinomas iš 10 nuorašų.

Reikšmė, reguliavimo dalykas

Pamedės Teisynas buvo priimtas 1340 m. Tai prūsų genties paprotinės teisės paminklas, kuriuo buvo vadovaujamasi ir Lietuvoje (pavyzdžiui, Žemaitijoje bei kitur).

Pamedės teisynas reguliavo laisvųjų prūsų santykius, statusą, kuriuo jie buvo atriboti nuo kolonizatorių (kryžiuočių) bei kitų etninių grupių, turėjusių savo teises, taip pat nuo įbaudžiavintų prūsų, vadintų valstiečiais.

Prūsų teisynas taip pat įtvirtino baudžiamosios teisės normas. Nepilnamečių justicijai baltų teisės paminklas svarbus tuo, kad mini deliktinio veiksnumo ribą. 9 metų amžius yra laikoma riba, kai už nusikaltimus atsako tėvai, mokėdami . Manytina, kad deliktinis veiksnumas pagal Pamedės teisyną buvo pripažįstamas nuo 10 metų.

Nusikaltimų grupės pagal teisyną gali būti išskiriamos tokios kaip valstybiniai nusikaltimai, nusikaltimai nuosavybei (turtiniai nusikaltimai), nusikaltimai asmeniui. Pirmosios dvi grupės priskirtinos viešiesiems, o trečioji – privatiniams pažeidimams.

P. Labando nuoraše po 128a straipsniu, paraštėje išlikusi laisvųjų prūsų priesaika: „Aš laikausi šito mūsų prūsiško teismo taip giliai, kaip gilus Gilbingas, taip vertinu jį aukštai, kaip yra aukštas ąžuolas, taip tvirtai jo laikausi, kaip tvirtas akmuo: ar tai būtų teisybė, ar neteisybė“.

Nuorašai, tyrėjai

Dešimt Pamedės teisyno nuorašų indeksuojami pagal metus ir atradėjus:

• 1-asis (W – 1433 m.)
• 2-asis (S – XVI a.)
• 3-iasis (R – 1561 m.)
• 4-asis (O – 1593 m.)
• 5-asis (H1 – XVII a.)
• 6-asis (H2 – XVII a.)
• 7-asis (N – XV a. pradžia)
• 8-asis (G – XVI a. pabaiga)
• 9-asis (P – XVI a.)
• 10-asis (Y – 1590 m.)

Pirma kartą atskiru leidiniu 1866 buvo išleistas vėlyvosios redakcijos nuorašas Jura Prutenorum ex saeculo XIV condita, (Paul Laband). Į lietuvių kalbą teisyną išvertė Povilas Pakarklis ir paskelbė savo knygoje Kryžiuočių valstybės santvarkos bruožai, 1948.

Išnašos

1. Vaida. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015
2. Gelumbauskienė R., 2006

Šaltiniai

• Andriulis V. Pamedės teisyno (1340) baudžiamoji teisė ir procesas // Socialistinė teisė. 1978. Nr. 1.
• Gelumbauskienė R. Paveldėjimo institutas baltų paprotinės teisės šaltiniusoe (XII–XIV a.)^{[neveikianti nuoroda]} // JURISPRUDENCIJA 2006 11(89); 78–82 ISSN 1392-6195.
• Laband P. Jura Prutenorum saeculo XIV condita nunc primum e libris manuscriptis. Königsberg 1866
• Lietuvos istorijos studijos. Nr. 13. ISSN 1392-0448.
• Matuszewski J. Jura Prutenorum. – Torun, 1963.
• Pakarklis P. Kryžiuočių valstybės santvarkos bruožai. – Vilnius, 1948.
• Pamedė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
• Пашуто В. Помезания. „Помезансхая правда“ как источник изучения общества и политического строя Помезании XIII–XIV вв. – Mосква, 1955.
• Prūsų teisė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
• Prūsų teisynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
• Prūsų teisynas. Mažosios Lietuvos enciklopedija. T. IV (Rahn–Žvižežeris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
• Socialinis ugdymas I, 1999, 56.
• Šnaideraitas O. Prūsai. – Vilnius, 1989.