Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kazimiero teisynas dokumentas nurodantis LDK piliečių teises paskelbtas 1468 m Kazimiero teisynas Teisynas apima baudžia
Kazimiero teisynas
Kazimiero teisynas – dokumentas, nurodantis LDK piliečių teises, paskelbtas 1468 m.
Teisynas apima baudžiamąją, civilinę, administracinę teises ir teismą. Daugiausia dėmesio skiriama baudžiamajai teisei. Už savo darbus atsako kiekvienas žmogus individualiai, o ne šeima ar giminė. Bajorams tai buvo deklaruota 1447 m. privilegijoje, o teisyne tai taikoma visiems nedarant skirtumo tarp luomų.
Kazimiero vykdoma politika
Po Žygimanto Kęstutaičio mirties Lietuvos delegacija prašė Lenkijos karalių Vladislovą užimti Lietuvos sostą, o vietininku atsiųsti jaunesnįjį brolį Kazimierą. Konkurentai buvo žemaičių palaikomas Žygimanto Kęstutaičio sūnus Mykolas ir Švitrigaila. Tačiau Lietuvos ponai pergudravo lenkus – paskelbė Kazimierą didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu ir vainikavo jį katedroje. Čia svarbų vaidmenį suvaidino Jonas Goštautas, Trakų vaivada.
Žemaičiai ketino kariauti prieš Kazimierą, tačiau šis davė jiems privilegiją – leido patiems išsirinkti seniūną.
1444 m. Lenkijos karalius žuvo kare. Kad Lietuva nenutoltų nuo Lenkijos lenkams liko vienintelė išeitis pasiūlyti karūną Kazimierui. Kazimieras sutiko priimti karūną, bet iškėlė tokias sąlygas, kad Lietuva taptų nepriklausoma nuo Lenkijos ir pažadėjo saugoti Lietuvos sienų neliečiamybę. Išvykdamas į Lenkiją, Kazimieras suteikė Lietuvos ponams privilegiją: visi feodalai, nežiūrint kokios bebūtų religijos ar tautybės, skirstomi į kunigaikščius, ponus ir bajorus, o jų politinės ir žemėvaldos teisės prilygsta Lenkijos feodalų teisėms. Didysis kunigaikštis pažadėjo Lietuvoje lenkų neskirti į tarnybas: „…Jeigu atsitiktų, kad šios katedrinės, kolegijinės ir vienuolynų bažnyčios, kurių patronato teisė aiškiai pilnai priklauso mums ir mūsų įpėdiniams, tuo tarpu dėl mirties ar atsisakymo vakuotų ir jose nebūtų ganytojo, tada, aprūpindami jas ganytoju ar kitais ganytojais, turime pristatyti ne kurį kitą ar kitus, bet tik mūsų Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės čionykštį gyventoją, jei dėl savo gabumų ir dėl savo doro būdo būtų rastas tinkamas, o jei būtų kitaip, tai turėsime pristatyti kas kartą, kai tik bus reikalinga ir patogu, veiklų ir kilnų bei tinkamą antros (t. y. lenkų) tautos asmenį, kuris galėtų vadovauti ir būti naudingas…“. Kazimieras pažadėjo nespręsti LDK reikalų be Ponų tarybos sutikimo.
Teisyno galiojimo erdvė
Žvelgiant į LDK teisės šaltinių istoriografiją, nesunku pastebėti, jog greta Lietuvos Statutų nemažai dėmesio susilaukė Kazimiero teisynas, 1468 m. patvirtintas dokumentas, kurio pavadinimas yra klaidingas. Ivano IV karų metu buvo rasta bažnytinė knyga, kurioje įrašytas teisinis raštas ir greta jo karaliaus . Kažkas iš rusų raštininkų neatskyrė Lietuvos kunigaikščio Kazimiero nuo Lenkijos Karaliaus Kazimiero, pamanė, kad tai vienas ir tas pats karalius, todėl bendrai pavadino Kazimiero teisynu, nors tai tebuvo trumpa 25 straipsnių instrukcija apie tai, kaip suvienodinti teismą už vagystes, nustatomos bausmės vagims, kaip atlyginti nukentėjusiam.
Kazimiero teisynas parašytas rusėniškai, tekste pavadintas „list“. Keli XVI a. nuorašai rasti XIX šimtmetyje. Deja, rankraščio originalas nėra išlikęs. Kazimiero teisynas laikomas pirmuoju LDK teisės kodifikacijos bandymu. Vienas iš teisyno šaltinių buvo Pamedės teisynas, galiojęs prūsų žemėse bei reguliavęs laisvųjų prūsų santykius, įtvirtinęs jų statusą.
Svarstoma ar Kazimiero teisynas buvo bendras valstybės aktas, ar tik vietinės reikšmės dokumentas. LDK teisė buvo viešpatavusio bajorų luomo, miestiečių, bažnytinių organizacijų, pavienių socialinių ar tautinių grupių teisių sistemų visuma. Tačiau teisyne įtvirtinamos LDK vyraujančio luomo teisės, todėl negali kilti jokių abejonių dėl jo galiojimo erdvės, nes šis luomas buvo viešpataujantis visoje valstybėje.
Baudžiamosios teisės bruožai
Kazimiero teisynas yra vienas iš didžiojo kunigaikščio teisės aktų, kurio baudžiamosios normos apima vien turtinius nusikaltimus. Juo siekta suvienodinti bajorų luomui ir nuo jų priklausiusiems žmonėms taikytą baudžiamąją politiką bei bausmių už turtinius nusikaltimus skyrimą.
Į turto vagystės sąvoką, be įprastų daiktų, įeina ir nelaisvieji valstiečiai. Šiai nuostatai pagrindą davė 1447 m. žemės privilegija. Vagyste buvo laikoma ir paklydusio gyvulio arba rastų daiktų pasisavinimas. Vertingiausiais daiktais buvo laikomi karvė, arklys, žirgas.
Miško savavališkas kirtimas ir turto atėmimas užpuolant, nepriskiriami nei prie plėšimų, nei prie atvirosios vagystės. Ši norma nukreipta prieš feodalų savivalę, kai kilę jų turtiniai ginčai buvo sprendžiami jėga. Pagal teisyną turto vagystė yra aktyvus veikimas, o vagystė pasisavinant – ir neveikimas, nes rastas daiktas turėjo būti nugabentas į kunigaikščio kiemą.
Vogimo būdas nusikaltimui kvalifikuoti įtakos neturėjo. Tačiau teisyne esanti nuoroda leidžia manyti, kad atviroji vagystė lengvino kaltės įrodymą. Nusikaltimo subjektai galėjo būti ir bajorai, ir visi nuo jų priklausomi žmonės.
Kazimiero teisyne pažangiai išspręstas nusikaltėlio ir jo šeimos narių atsakomybės santykis. Priešingai nei Prūsų teisyne, nusikaltėlis, kaip nusikaltimo subjektas, visiškai atribojamas nuo šeimos. Šeima už savo nario vagystę privalėjo atsakyti tik tada, kai apie jo nusikaltimą žinojo arba vogtu daiktu pasinaudojo.
Kazimiero teisyne bausmės dydis siejamas ne tik su skriauda, bet ir su nusikaltimo kartotinumu arba recidyvu. Tai išplečia ir bausmės tikslą, kuris, vadinasi, turi ir prevencijos užuomazgų.
Kaltės įrodymas pagal Kazimiero teisyną – tai vagies sugavimas su vogtu daiktu; savanoriškas prisipažinimas; įrodymai „gerais liudytojais“; prisipažinimas kankinant. Detalus įrodymų rinkimo ir įvertinimo reglamentavimas rodo, kad teisyne skirta svarbi vieta kaltei nustatyti.
Esminis kriterijus skiriant bausmę – nusikaltėlio socialinė priklausomybė. Kaip bausti nusikaltusius bajorus teisyne nenumatyta, tai spręsdavo didysis kunigaikštis pasitaręs su Ponų taryba.
Bausmę valstiečiams už vagystes sudarė du komponentai: 1) pati bausmė, 2) prievolė atlyginti padarytą žalą, kuri turėjo sekančius reikalavimus:
- atlyginti žalą savo turtu privalėjo pats nusikaltėlis;
- jeigu nusikaltėlis turto neturėjo, o apie vagystę žinojo ar pavogtu daiktu pasinaudojo šeima, ji ir turėjo atsakyti materialiai;
- jeigu šeima, žinojusi apie nusikaltimą, jokio turto neturėjo, tai ji atiduodama nukentėjusiajam, kad savo darbu atlygintų žalą;
- nusikaltėlio šeimos nariams paliekama teisė išsipirkti, padengiant nuostolius;
- jeigu nusikaltėlis neturėjo turto žalai atlyginti, o šeima nežinojo apie nusikaltimą, pavogtas daiktas buvo gražinamas nukentėjusiajam.
Pati bausmė galėjo būti ketveriopa:
- pavogtas daiktas turėjo būti atimamas teismo naudai;
- jeigu pavogto daikto nebebuvo – priteisiama teismo naudai tokia suma, kiek vertas pavogtas daiktas;
- išplakimas ir įdėjimas į kaladę (taikoma parobkams);
- pakorimas.
Mirties bausmė buvo skiriama kaip papildoma priemonė, nes ja baudžiant vis vien buvo priteisiamos teismo pajamos.
Išimtį sudarė atsakomybė asmenų, savo namuose slapta laikiusių valkatas. Įvykus vagystei, valkatą priglaudęs žmogus turėjo pristatyti jį į teismą arba pateisinti save, antraip pats turėtų atsakyti už padarytą nusikaltimą.
LDK teismų sistema
Pagal kėsinimosi objektus numatyti dvejopi teismai. Tai privataus pobūdžio bajorų teismai dėl nuosavybės neteisėto pasisavinimo ir viešojo pobūdžio didžiojo kunigaikščio organizuojami teismai dėl bajorų ir žemesnio luomo asmenų savivalės.
Bajorų tarpusavio turtiniams ginčams spręsti Teisynas numatė dviejų rūšių teismus. Kai ginčo objektas buvo žemės nuosavybė, šalys turėjo kviesti trečiuosius asmenis (trečiųjų teismas), kurie, dalyvaujant ginčo šalims, sprendė bylą. Vienai iš šalių nesutikus su trečiųjų teismo sprendimu, teismas galėjo iširti, o ginčo sprendimas perduotas kitam analogiškam teismui arba didžiojo kunigaikščio teismui. Kitiems, mažiau svarbiems bajorų civiliniams ginčams spręsti šalys turėjo kviesti teisėjus, kurių neapskųstas ir neįgyvendintas sprendimas turėjo būti vykdomas prievarta. Teismų tarėjų institutas Teisynui nežinomas, nors daugeliu atveju, kaip rodo ankstesnių metų privilegijos, vadovautasi paprotine teise.
Iš organizuoto bajorams teismo ir proceso normų matyti, kad baudžiamasis procesas prasidėdavo ne nuo skundo teismui, o nuo nusikaltimo padarymo momento, ir susidėjo iš priešteisminės ir teisminės stadijų. Priešteisminėje stadijoje nukentėjusysis arba seklys ieškojo nusikaltėlio ir jos trukmė priklausė nuo to, per kiek laiko buvo surandamas nusikaltėlis arba įtariamasis, bei jo priklausomybės nustatymas. Pastarasis momentas turėjo esminę reikšmę tolesniam procesui, nes teismas buvo organizuojamas ne pagal nusikaltimo padarymo vietą, o pagal teisės pažeidėjo socialinę priklausomybę. Kunigaikščių, ponų ir bajorų žmones privalėjo teisti patys bajorai arba jų įgalioti asmenys. Didžiojo kunigaikščio žmones ir prasikaltusius bajorus vienasmeniškai teisti privalėjo didžiojo kunigaikščio pareigūnas – vietininkas.
Nuorodos
- Grabūs ir drąsūs (gid.lt)
- Baudžiamosios teisės tobulėjimas LDK: Kazimiero teisynas (1468) (ldkistorija.lt)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kazimiero teisynas, Kas yra Kazimiero teisynas? Ką reiškia Kazimiero teisynas?
Kazimiero teisynas dokumentas nurodantis LDK pilieciu teises paskelbtas 1468 m Kazimiero teisynas Teisynas apima baudziamaja civiline administracine teises ir teisma Daugiausia demesio skiriama baudziamajai teisei Uz savo darbus atsako kiekvienas zmogus individualiai o ne seima ar gimine Bajorams tai buvo deklaruota 1447 m privilegijoje o teisyne tai taikoma visiems nedarant skirtumo tarp luomu Kazimiero vykdoma politikaPo Zygimanto Kestutaicio mirties Lietuvos delegacija prase Lenkijos karaliu Vladislova uzimti Lietuvos sosta o vietininku atsiusti jaunesnįjį brolį Kazimiera Konkurentai buvo zemaiciu palaikomas Zygimanto Kestutaicio sunus Mykolas ir Svitrigaila Taciau Lietuvos ponai pergudravo lenkus paskelbe Kazimiera didziuoju Lietuvos kunigaiksciu ir vainikavo jį katedroje Cia svarbu vaidmenį suvaidino Jonas Gostautas Traku vaivada Zemaiciai ketino kariauti pries Kazimiera taciau sis dave jiems privilegija leido patiems issirinkti seniuna 1444 m Lenkijos karalius zuvo kare Kad Lietuva nenutoltu nuo Lenkijos lenkams liko vienintele iseitis pasiulyti karuna Kazimierui Kazimieras sutiko priimti karuna bet iskele tokias salygas kad Lietuva taptu nepriklausoma nuo Lenkijos ir pazadejo saugoti Lietuvos sienu nelieciamybe Isvykdamas į Lenkija Kazimieras suteike Lietuvos ponams privilegija visi feodalai neziurint kokios bebutu religijos ar tautybes skirstomi į kunigaikscius ponus ir bajorus o ju politines ir zemevaldos teises prilygsta Lenkijos feodalu teisems Didysis kunigaikstis pazadejo Lietuvoje lenku neskirti į tarnybas Jeigu atsitiktu kad sios katedrines kolegijines ir vienuolynu baznycios kuriu patronato teise aiskiai pilnai priklauso mums ir musu įpediniams tuo tarpu del mirties ar atsisakymo vakuotu ir jose nebutu ganytojo tada aprupindami jas ganytoju ar kitais ganytojais turime pristatyti ne kurį kita ar kitus bet tik musu Lietuvos Didziosios kunigaikstystes cionykstį gyventoja jei del savo gabumu ir del savo doro budo butu rastas tinkamas o jei butu kitaip tai turesime pristatyti kas karta kai tik bus reikalinga ir patogu veiklu ir kilnu bei tinkama antros t y lenku tautos asmenį kuris galetu vadovauti ir buti naudingas Kazimieras pazadejo nespresti LDK reikalu be Ponu tarybos sutikimo Teisyno galiojimo erdveZvelgiant į LDK teises saltiniu istoriografija nesunku pastebeti jog greta Lietuvos Statutu nemazai demesio susilauke Kazimiero teisynas 1468 m patvirtintas dokumentas kurio pavadinimas yra klaidingas Ivano IV karu metu buvo rasta baznytine knyga kurioje įrasytas teisinis rastas ir greta jo karaliaus Kazkas is rusu rastininku neatskyre Lietuvos kunigaikscio Kazimiero nuo Lenkijos Karaliaus Kazimiero pamane kad tai vienas ir tas pats karalius todel bendrai pavadino Kazimiero teisynu nors tai tebuvo trumpa 25 straipsniu instrukcija apie tai kaip suvienodinti teisma uz vagystes nustatomos bausmes vagims kaip atlyginti nukentejusiam Kazimiero teisynas parasytas ruseniskai tekste pavadintas list Keli XVI a nuorasai rasti XIX simtmetyje Deja rankrascio originalas nera islikes Kazimiero teisynas laikomas pirmuoju LDK teises kodifikacijos bandymu Vienas is teisyno saltiniu buvo Pamedes teisynas galiojes prusu zemese bei reguliaves laisvuju prusu santykius įtvirtines ju statusa Svarstoma ar Kazimiero teisynas buvo bendras valstybes aktas ar tik vietines reiksmes dokumentas LDK teise buvo viespatavusio bajoru luomo miestieciu baznytiniu organizaciju pavieniu socialiniu ar tautiniu grupiu teisiu sistemu visuma Taciau teisyne įtvirtinamos LDK vyraujancio luomo teises todel negali kilti jokiu abejoniu del jo galiojimo erdves nes sis luomas buvo viespataujantis visoje valstybeje Baudziamosios teises bruozaiKazimiero teisynas yra vienas is didziojo kunigaikscio teises aktu kurio baudziamosios normos apima vien turtinius nusikaltimus Juo siekta suvienodinti bajoru luomui ir nuo ju priklausiusiems zmonems taikyta baudziamaja politika bei bausmiu uz turtinius nusikaltimus skyrima Į turto vagystes savoka be įprastu daiktu įeina ir nelaisvieji valstieciai Siai nuostatai pagrinda dave 1447 m zemes privilegija Vagyste buvo laikoma ir paklydusio gyvulio arba rastu daiktu pasisavinimas Vertingiausiais daiktais buvo laikomi karve arklys zirgas Misko savavaliskas kirtimas ir turto atemimas uzpuolant nepriskiriami nei prie plesimu nei prie atvirosios vagystes Si norma nukreipta pries feodalu savivale kai kile ju turtiniai gincai buvo sprendziami jega Pagal teisyna turto vagyste yra aktyvus veikimas o vagyste pasisavinant ir neveikimas nes rastas daiktas turejo buti nugabentas į kunigaikscio kiema Vogimo budas nusikaltimui kvalifikuoti įtakos neturejo Taciau teisyne esanti nuoroda leidzia manyti kad atviroji vagyste lengvino kaltes įrodyma Nusikaltimo subjektai galejo buti ir bajorai ir visi nuo ju priklausomi zmones Kazimiero teisyne pazangiai issprestas nusikaltelio ir jo seimos nariu atsakomybes santykis Priesingai nei Prusu teisyne nusikaltelis kaip nusikaltimo subjektas visiskai atribojamas nuo seimos Seima uz savo nario vagyste privalejo atsakyti tik tada kai apie jo nusikaltima zinojo arba vogtu daiktu pasinaudojo Kazimiero teisyne bausmes dydis siejamas ne tik su skriauda bet ir su nusikaltimo kartotinumu arba recidyvu Tai isplecia ir bausmes tiksla kuris vadinasi turi ir prevencijos uzuomazgu Kaltes įrodymas pagal Kazimiero teisyna tai vagies sugavimas su vogtu daiktu savanoriskas prisipazinimas įrodymai gerais liudytojais prisipazinimas kankinant Detalus įrodymu rinkimo ir įvertinimo reglamentavimas rodo kad teisyne skirta svarbi vieta kaltei nustatyti Esminis kriterijus skiriant bausme nusikaltelio socialine priklausomybe Kaip bausti nusikaltusius bajorus teisyne nenumatyta tai spresdavo didysis kunigaikstis pasitares su Ponu taryba Bausme valstieciams uz vagystes sudare du komponentai 1 pati bausme 2 prievole atlyginti padaryta zala kuri turejo sekancius reikalavimus atlyginti zala savo turtu privalejo pats nusikaltelis jeigu nusikaltelis turto neturejo o apie vagyste zinojo ar pavogtu daiktu pasinaudojo seima ji ir turejo atsakyti materialiai jeigu seima zinojusi apie nusikaltima jokio turto neturejo tai ji atiduodama nukentejusiajam kad savo darbu atlygintu zala nusikaltelio seimos nariams paliekama teise issipirkti padengiant nuostolius jeigu nusikaltelis neturejo turto zalai atlyginti o seima nezinojo apie nusikaltima pavogtas daiktas buvo grazinamas nukentejusiajam Pati bausme galejo buti ketveriopa pavogtas daiktas turejo buti atimamas teismo naudai jeigu pavogto daikto nebebuvo priteisiama teismo naudai tokia suma kiek vertas pavogtas daiktas isplakimas ir įdejimas į kalade taikoma parobkams pakorimas Mirties bausme buvo skiriama kaip papildoma priemone nes ja baudziant vis vien buvo priteisiamos teismo pajamos Isimtį sudare atsakomybe asmenu savo namuose slapta laikiusiu valkatas Įvykus vagystei valkata priglaudes zmogus turejo pristatyti jį į teisma arba pateisinti save antraip pats turetu atsakyti uz padaryta nusikaltima LDK teismu sistemaPagal kesinimosi objektus numatyti dvejopi teismai Tai privataus pobudzio bajoru teismai del nuosavybes neteiseto pasisavinimo ir viesojo pobudzio didziojo kunigaikscio organizuojami teismai del bajoru ir zemesnio luomo asmenu savivales Bajoru tarpusavio turtiniams gincams spresti Teisynas numate dvieju rusiu teismus Kai ginco objektas buvo zemes nuosavybe salys turejo kviesti treciuosius asmenis treciuju teismas kurie dalyvaujant ginco salims sprende byla Vienai is saliu nesutikus su treciuju teismo sprendimu teismas galejo isirti o ginco sprendimas perduotas kitam analogiskam teismui arba didziojo kunigaikscio teismui Kitiems maziau svarbiems bajoru civiliniams gincams spresti salys turejo kviesti teisejus kuriu neapskustas ir neįgyvendintas sprendimas turejo buti vykdomas prievarta Teismu tareju institutas Teisynui nezinomas nors daugeliu atveju kaip rodo ankstesniu metu privilegijos vadovautasi paprotine teise Is organizuoto bajorams teismo ir proceso normu matyti kad baudziamasis procesas prasidedavo ne nuo skundo teismui o nuo nusikaltimo padarymo momento ir susidejo is priesteismines ir teismines stadiju Priesteismineje stadijoje nukentejusysis arba seklys ieskojo nusikaltelio ir jos trukme priklause nuo to per kiek laiko buvo surandamas nusikaltelis arba įtariamasis bei jo priklausomybes nustatymas Pastarasis momentas turejo esmine reiksme tolesniam procesui nes teismas buvo organizuojamas ne pagal nusikaltimo padarymo vieta o pagal teises pazeidejo socialine priklausomybe Kunigaiksciu ponu ir bajoru zmones privalejo teisti patys bajorai arba ju įgalioti asmenys Didziojo kunigaikscio zmones ir prasikaltusius bajorus vienasmeniskai teisti privalejo didziojo kunigaikscio pareigunas vietininkas NuorodosGrabus ir drasus gid lt Baudziamosios teises tobulejimas LDK Kazimiero teisynas 1468 ldkistorija lt