Pamų njungųPaplitimasdaugiausiai žemyninėje Australijos dalyje išskyrus šiaurines Šiaurinė teritorija ir Vakarų Australi

Geografinis paplitimas
Pamų-njungų
Paplitimas	daugiausiai žemyninėje Australijos dalyje, išskyrus šiaurines Šiaurinė teritorija ir Vakarų Australijos dalis
Kilmė	Makro pamų-njungų prokalbė?(hipotezė) Didžioji pamų-njungų prokalbė?(hipotezė)

Teritorijos, kuriose vartojamos pamų-njungų kalbos (pažymėtos geltonai) Kitos Makro-Pama–Njungos išplėstinei kalbų šeimai priskiriamos kalbos pažymėtos žalia ir oranžine spalvomis

Pamų-njungų kalbos – labiausiai paplitusi Australijos aborigenų kalbų šeima. Skaičiuojama, kad iš 400 Australijos aborigenų kalbų 306 priklauso būtent šiai kalbų šeimai. Terminas „Pama-Njunga“ yra , kuriuo apimamas kalbų paplitimo arealas – nuo šiaurės rytų Australijoje (šiose kalbose žodis pama reiškia žmogų) iki pietvakarių Australijoje (šiose kalbose žodis njunga reiškia žmogų).

Dėl tos priežasties, kad dauguma Australijos aborigenų kalbų priklauso pamų-njungų kalbų šeimai, likusios paprastumo dėlei neretai vadinamos ne pamų-njungų kalbomis (angl. non-Pama–Nyungan languages), nors tai nėra taksonominis terminas. Dauguma šeimai priklausančių kalbų šnekančiųjų skaičius yra nedidelis – jas vartoja iš vos kelių šimtų narių sudarytos etninės grupės. Dėl to absoliučiai daugumai šių kalbų arba gresia išnykimas, arba jos jau yra išnykusios. Kita vertus, centrinėje žemyninėje dalyje paplitusios pamų-njungų kalbos išlieka aktyviai vartojamos kalbinių bendruomenių.

Pamų-njungų kalbų terminą pirmas pasiūlė ir aprašė amerikiečių kalbininkas . Mokslininkas po savo tyrimų priėjęs išvados, kad tarp visų Australijos aborigenų kalbų viena santykinai tarpusavyje gimiminga kalbų grupė išplito po visą Australijos žemyną, o keliolika kitų mažesnių kalbų šeimų yra aptinkamos išilgai šiaurinio kranto.

Tipologija

Evansas ir Makonvelis yra pastebėję, kad šioms kalboms būdingas žodžių priklausomumo žymėjimas (angl. Dependent-marking language), gramatinės giminės nebuvimas, intensyvus priesagų vartojimas (pvz., ). Kita vertus, jie pastebėjo, kad nors kai kurioms pamų-njungų kalboms tokia tipologija būdinga ( atveju), kitoms ( atveju) būdingi priešdėliai ir sudėtinga gramatinių giminių sistema, o tai apsunkina kalbų klasifikaciją.

Prokalbė

Pamų-njungų prokalbe galėjo būti kalbama prieš 5000 metų, o tai gerokai naujesni laikai nei pirmųjų Australijos gyventojų atsikėlimas prieš 40 000-60 000 metų. Nėra aišku, kaip Pama-Njunga kalbos išplito po visą žemyną, pakeisdamos iki tol egzistavusias kalbas. Tikėtina, kad tai galėjo nutikti, kalbą perduodant iš vienos grupės kitai kartu su kultūra ir ritualais.

Bukerto vadovaujama mokslininkų komanda naudodami metodą apskaičiavo, kad Pama-Njunga kalbos iš šiaurės rytuose esančios Įlankos lygumos po Australiją ėmė plisti pradedant viduriniuoju Holoceno laikotarpiu.

Klasifikacija

Spėjama, kad į Australiją atsikėlus europiečiams, buvę apie 300 pamų-njungų kalbų. Būdingos dvi klasifikacijos – tradicinė ir naujesnė, paremtoji skaičiavimo filogenetika. Tradicinės klasifikacijos, parengtos 2011 m., atveju kai kurioms grupėms priskirtos ir kalbos, kurių priklausomumas kalbų šeimai abejotinas, ir itin tarpusavy panašios kalbos. Skliausteliuose nurodytas kalbų skaičius.

Tradicinė klasifikacija

Skaičiuojant nuo Jorko Kyšulio pusiasalio link Baso sąsiaurio:

(1)
(41)
(1)
(5)
(26)
(5)
(5)
(4)
(2)
(Nganjaivana) (1)
(centrinė Naujojo Pietų Velso dalis) (5)
(14)
(5)

Toliau skaičiuojant išilgai pakrantės, iš Melburno į Pertą:

(2)
(13)
(9)
(8)
(2)
(11)

Iš pietų į šiaurę vakarų krante:

(5)
(8)
(12)
(3)

Labiau nuo pakrančių nutolusiose teritorijose, į pietus nuo ne Pama-Njunga kalbų vartojamų žemių esančios kalbos:

(10)
(1)
(5)
(2)
(7)

Kalbos, apsuptos aukščiau išvardintų kalbų grupių:

(15)
(9)
(18)
(3)
(1)
(2)

Kalbinė salelė šiaurinėje Australijos dalyje:

(10)

Kai kurių kalbų priskyrimas grupei yra preliminarus, nes yra išnykusios nespėjus jų užrašyti ir pakankami ištirti. Taip pat sąraše nėra bent keliolikos menkai ištirtų išnykusių kalbų, tokių kaip ar .

Bauerno ir Atkinson klasifikacija

Kaip alternatyva tradicinei, egzistuoja 2012 m. mokslininkų Bauerno ir Atkinsono klasifikacija, besiremianti :

Pietryčių
- Viktorijos
  - Viktorijos
    - Rytų Viktorijos
    - Makro-Kulino
- Naujojo Pietų Velso
- Šiaurinio kranto
Šiaurės
- Įlankos
- Pama-marių (ginčytina)
  - - (?)
Centrinės
- Arandžių–Thura-Yura
- Pietvakarių Kvinslendo
  - Šiaurės Vakarų Naujojo Pietų Velso
Vakarų
- Jolnju-Ngarna (ginčytina)
- Njungų kalbos
  - Dykumos njungų
  - Pietvakarių njungų
    - Pilbara kalbos

Giminystė su kitomis kalbomis

Anot kalbininko , artimiausios Pama-Njungų kalbų giminaitės – , o po jos seka . Kalbininkas siūlė šias kalbas ir jungti į makrošeimą, kurią jis vadina , tačiau ši idėja išlieka skeptiškai vertinama aborigenų kalbų kalbininkų bendruomenėje.

Šaltiniai

International Encyclopedia of Linguistics, William J. Frawley, p 232,
; Vigfússon, Siglaughurður; Rayner, Manny; Ní Chiaráin, Neasa; Ivanova, Nedelina; Habibi, Hanieh; Bédi, Branislav (2021). „LARA in the Service of Revivalistics and Documentary Linguistics: Community Engagement and Endangered Languages“ (PDF). ComputEL-4: Proceedings of the 4th Workshop on Computational Methods for Endangered Languages.
Laughren, Mary (2001) “Obituary: Kenneth Locke Hale (1934–2001)” Aboriginal History, vol 25, p. 265–275
Nick Evans and Patrick McConvell, „The Enigma of Pama–Nyungan Expansion in Australia“ Archaeology and language, Volume 29, Roger Blench, Matthew Spriggs, eds., Routledge, 1999, p176
Hale & O’Grady, pp. 91–92
Evans & Rhys
Bowern, Claire. 2011. „How Many Languages Were Spoken in Australia?“, Anggarrgoon: Australian languages on the web, 2011 m. gruodžio 23 d. (pataisyta 2012 m. vasario 6 d.)
Claire Bowern and Quentin Atkinson (2012) „Computational phylogenetics and the internal structure of Pama-Nyungan“, Language 88: 817–845.
McConvell, Patrick and Nicholas Evans. (eds.) 1997. Archaeology and Linguistics: Global Perspectives on Ancient Australia. Melbourne: Oxford University Press

Literatūra

Bowern, Claire, & Atkinson, Quentin. (2012). Computational Phylogenetics and the Internal Structure of Pama-Nyungan: Dataset [Data set]. Language. doi:10.1353/lan.2012.0081
McConvell, Patrick and Nicholas Evans. (eds.) 1997. Archaeology and Linguistics: Global Perspectives on Ancient Australia. Melburnas: Oksfordo universiteto leidykla
Evans, Nicholas. (eds.) 2003. The Non-Pama–Nyungan Languages of Northern Australia. Comparative studies of the continent’s most linguistically complex region Archyvuota kopija 2022-12-01 iš Wayback Machine projekto.. Canberra: Pacific Linguistics

Nuorodos

Chirila – Jeilio Pama-Njunga laboratorija Archyvuota kopija 2019-05-03 iš Wayback Machine projekto.
Australijos kalbų žemėlapis AIATSIS Archyvuota kopija 2013-05-01 iš Wayback Machine projekto.

[1] International Encyclopedia of Linguistics, William J. Frawley, p 232,

[LARA-2] ; Vigfússon, Siglaughurður; Rayner, Manny; Ní Chiaráin, Neasa; Ivanova, Nedelina; Habibi, Hanieh; Bédi, Branislav (2021). „LARA in the Service of Revivalistics and Documentary Linguistics: Community Engagement and Endangered Languages“ (PDF). ComputEL-4: Proceedings of the 4th Workshop on Computational Methods for Endangered Languages.

[3] Laughren, Mary (2001) “Obituary: Kenneth Locke Hale (1934–2001)” Aboriginal History, vol 25, p. 265–275

[enigma-4] Nick Evans and Patrick McConvell, „The Enigma of Pama–Nyungan Expansion in Australia“ Archaeology and language, Volume 29, Roger Blench, Matthew Spriggs, eds., Routledge, 1999, p176

[5] Hale & O’Grady, pp. 91–92

[6] Evans & Rhys

[7] Bowern, Claire. 2011. „How Many Languages Were Spoken in Australia?“, Anggarrgoon: Australian languages on the web, 2011 m. gruodžio 23 d. (pataisyta 2012 m. vasario 6 d.)

[:0-8] Claire Bowern and Quentin Atkinson (2012) „Computational phylogenetics and the internal structure of Pama-Nyungan“, Language 88: 817–845.

[9] McConvell, Patrick and Nicholas Evans. (eds.) 1997. Archaeology and Linguistics: Global Perspectives on Ancient Australia. Melbourne: Oxford University Press