Pamų-njungų kalbos

Pamų-njungų kalbos – labiausiai paplitusi Australijos aborigenų kalbų šeima. Skaičiuojama, kad iš 400 Australijos aborigenų kalbų 306 priklauso būtent šiai kalbų šeimai. Terminas „Pama-Njunga“ yra merizmas, kuriuo apimamas kalbų paplitimo arealas – nuo pamų kalbų šiaurės rytų Australijoje (šiose kalbose žodis pama reiškia žmogų) iki njungų kalbų pietvakarių Australijoje (šiose kalbose žodis njunga reiškia žmogų).

Geografinis paplitimas
Pamų-njungų
Paplitimas	daugiausiai žemyninėje Australijos dalyje, išskyrus šiaurines Šiaurinė teritorija ir Vakarų Australijos dalis
Kilmė	Makro pamų-njungų prokalbė?(hipotezė) Didžioji pamų-njungų prokalbė?(hipotezė) Pamų-njungų prokalbė

Teritorijos, kuriose vartojamos pamų-njungų kalbos (pažymėtos geltonai) Kitos Makro-Pama–Njungos išplėstinei kalbų šeimai priskiriamos kalbos pažymėtos žalia ir oranžine spalvomis

Dėl tos priežasties, kad dauguma Australijos aborigenų kalbų priklauso pamų-njungų kalbų šeimai, likusios paprastumo dėlei neretai vadinamos ne pamų-njungų kalbomis (angl. non-Pama–Nyungan languages), nors tai nėra taksonominis terminas. Dauguma šeimai priklausančių kalbų šnekančiųjų skaičius yra nedidelis – jas vartoja iš vos kelių šimtų narių sudarytos etninės grupės. Dėl to absoliučiai daugumai šių kalbų arba gresia išnykimas, arba jos jau yra išnykusios. Kita vertus, centrinėje žemyninėje dalyje paplitusios pamų-njungų kalbos išlieka aktyviai vartojamos kalbinių bendruomenių.

Pamų-njungų kalbų terminą pirmas pasiūlė ir aprašė amerikiečių kalbininkas Kenetas L. Heilis. Mokslininkas po savo tyrimų priėjęs išvados, kad tarp visų Australijos aborigenų kalbų viena santykinai tarpusavyje gimiminga kalbų grupė išplito po visą Australijos žemyną, o keliolika kitų mažesnių kalbų šeimų yra aptinkamos išilgai šiaurinio kranto.

Tipologija

Evansas ir Makonvelis yra pastebėję, kad šioms kalboms būdingas žodžių priklausomumo žymėjimas (angl. Dependent-marking language), gramatinės giminės nebuvimas, intensyvus priesagų vartojimas (pvz., varlpirių). Kita vertus, jie pastebėjo, kad nors kai kurioms pamų-njungų kalboms tokia tipologija būdinga (tankių kalbų atveju), kitoms (janjuvų kalbos atveju) būdingi priešdėliai ir sudėtinga gramatinių giminių sistema, o tai apsunkina kalbų klasifikaciją.

Prokalbė

Pamų-njungų prokalbe galėjo būti kalbama prieš 5000 metų, o tai gerokai naujesni laikai nei pirmųjų Australijos gyventojų atsikėlimas prieš 40 000-60 000 metų. Nėra aišku, kaip Pama-Njunga kalbos išplito po visą žemyną, pakeisdamos iki tol egzistavusias kalbas. Tikėtina, kad tai galėjo nutikti, kalbą perduodant iš vienos grupės kitai kartu su kultūra ir ritualais.

Bukerto vadovaujama mokslininkų komanda naudodami skaičiavimo filogenetinį metodą apskaičiavo, kad Pama-Njunga kalbos iš šiaurės rytuose esančios Įlankos lygumos po Australiją ėmė plisti pradedant viduriniuoju Holoceno laikotarpiu.

Klasifikacija

Spėjama, kad į Australiją atsikėlus europiečiams, buvę apie 300 pamų-njungų kalbų. Būdingos dvi klasifikacijos – tradicinė ir naujesnė, paremtoji skaičiavimo filogenetika. Tradicinės klasifikacijos, parengtos 2011 m., atveju kai kurioms grupėms priskirtos ir kalbos, kurių priklausomumas kalbų šeimai abejotinas, ir itin tarpusavy panašios kalbos. Skliausteliuose nurodytas kalbų skaičius.

Tradicinė klasifikacija

Skaičiuojant nuo Jorko Kyšulio pusiasalio link Baso sąsiaurio:

Kala Lagav Ja (1)
Pama (41)
Jidinių (1)
Djirbalių (5)
Marių (26)
Vaka-kabi (5)
Durubulių (5)
Bandžalangių (4)
Gumbaingirių (2)
Anevų (Nganjaivana) (1)
Viradhurių (centrinė Naujojo Pietų Velso dalis) (5)
Juinų-kurių (14)
Gipslando (5)

Toliau skaičiuojant išilgai pakrantės, iš Melburno į Pertą:

Jotajotų (2)
Kulinių (13)
Žemutinės Murėjaus (9)
Thura-Jura (8)
Mirninių (2)
Njunga (11)

Iš pietų į šiaurę vakarų krante:

Kartu (5)
Kanjara-Mantharta (8)
Ngajarta (12)
Marngu (3)

Labiau nuo pakrančių nutolusiose teritorijose, į pietus nuo ne Pama-Njunga kalbų vartojamų žemių esančios kalbos:

Ngumpin–Japa (10)
Varumungu (1)
Varluvarių (5)
Kalkatungių (2)
Majabų (7)

Kalbos, apsuptos aukščiau išvardintų kalbų grupių:

Vačių (15)
Arandžių (9)
Karnių (18)
Jardlių (3)
Muruvarių (1)
Baagandžių (2)

Kalbinė salelė šiaurinėje Australijos dalyje:

Jolniu (10)

Kai kurių kalbų priskyrimas grupei yra preliminarus, nes yra išnykusios nespėjus jų užrašyti ir pakankami ištirti. Taip pat sąraše nėra bent keliolikos menkai ištirtų išnykusių kalbų, tokių kaip barabindžia kalba ar Žemutinio burdekino kalbos.

Bauerno ir Atkinson klasifikacija

Kaip alternatyva tradicinei, egzistuoja 2012 m. mokslininkų Bauerno ir Atkinsono klasifikacija, besiremianti skaičiavimo filogenetika:

Pietryčių
- Viktorijos
  - Žemutinio Murėjaus kalbos
  - Viktorijos
    - Rytų Viktorijos
      - Jorta Jorta
      - Gunajo
      - Palanganmidango
    - Makro-Kulino
      - Kulinp kalbos
      - Bungandidžo
- Naujojo Pietų Velso
  - Juino-kurių kalbos
  - Centrinės Naujojo Pietų Velso kalbos
- Šiaurinio kranto
  - Durubalių kalbos
  - Jugambė-Bundžalungo kalbos
  - Gumbaingirių kalbos
  - Vaka-kabių kalbos
Šiaurės
- Įlankos
  - Kalkatungių kalbos
  - Majabių kalbos
- Pama-marių (ginčytina)
  - Pama kalbos
  - Kalav Lagav Ja
  - Marių
    - (?) Djirbalių kalbos
Centrinės
- Arandžių–Thura-Yura
  - Arandžių kalbos
  - Thura-Jura kalbos
- Pietvakarių Kvinslendo
  - Karnių kalbos
  - Šiaurės Vakarų Naujojo Pietų Velso
    - Jarlių
    - Paakantji
Vakarų
- Jolnju-Ngarna (ginčytina)
  - Jolnju kalbos
  - Ngarna kalbos
- Njungų kalbos
  - Dykumos njungų
    - Marngu kalbos
    - Ngumpin-Japa kalbos
      - Varumungu kalbos
    - Vačių kalbos
  - Pietvakarių njungų
    - Pilbara kalbos
      - Ngajarda kalbos
      - Kanjara-Mantharta kalbos
    - Kartu-Nhanda kalbos
    - Mirningo kalbos
    - Njunga kalbos
    - Jingarda kalba

Giminystė su kitomis kalbomis

Anot kalbininko Nikolo Evanso, artimiausios Pama-Njungų kalbų giminaitės – Garavano kalbų šeima, o po jos seka Tangių kalbų šeima. Kalbininkas siūlė šias kalbas ir Gunviniguano kalbas jungti į makrošeimą, kurią jis vadina Makro Pama-Njunga kalbų šeima, tačiau ši idėja išlieka skeptiškai vertinama aborigenų kalbų kalbininkų bendruomenėje.

Literatūra

Bowern, Claire, & Atkinson, Quentin. (2012). Computational Phylogenetics and the Internal Structure of Pama-Nyungan: Dataset [Data set]. Language. doi:10.1353/lan.2012.0081
McConvell, Patrick and Nicholas Evans. (eds.) 1997. Archaeology and Linguistics: Global Perspectives on Ancient Australia. Melburnas: Oksfordo universiteto leidykla
Evans, Nicholas. (eds.) 2003. The Non-Pama–Nyungan Languages of Northern Australia. Comparative studies of the continent’s most linguistically complex region Archyvuota kopija 2022-12-01 iš Wayback Machine projekto.. Canberra: Pacific Linguistics