Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Pasaulio kalbos gali būti skirstomos į kalbų šeimas Kalbų šeima yra genetiškai susijusios t y iš vienos prokalbės kilusi
Kalbų šeima
Pasaulio kalbos gali būti skirstomos į kalbų šeimas. Kalbų šeima yra genetiškai susijusios, t. y. iš vienos prokalbės kilusios kalbos. Kai kuriose kalbų šeimose, sistemiškai lyginant atskiras kalbas, galima iki tam tikro lygio šią prokalbę rekonstruoti.
Tiek praeityje, tiek šiuo metu egzistuoja hipotezės, pagal kurias atskiras kalbų šeimas galima jungti į dar didesnius vienetus, vadinamąsias (pvz., nostratinės kalbos, , dene-Kaukazo). Šios hipotezės iki šiol nesusilaukė tyrinėtojų daugumos palaikymo.
Pasaulyje yra kiek daugiau nei 7 000 šnekamųjų kalbų. Kalbančiųjų tomis kalbomis skaičius labai skiriasi – nuo kinų kalbos, kurią vartoja daugiau kaip milijardas žmonių, iki nykstančių kalbų, kuriomis šneka vos keletas žmonių. Paprastai kalba šneka tam tikra viena tauta. Tačiau yra kalbų, kurias vartoja kelios tautos, net kelios valstybės.
Daugelį žmonių šnekamųjų kalbų (be jų, dar yra dirbtinių kalbų) galima priskirti tam tikrai kalbų šeimai ir grupei. Kalbos į šeimas skirstomos pagal jų giminiškumą, t. y. į vieną šeimą patenka iš vienos prokalbės kilusios kalbos. Ši prokalbė retai yra tiesiogiai žinoma, nes daugelis kalbų turi trumpą rašytiniuose šaltiniuose užfiksuotą istoriją.
Nepaisant to, taikant lyginamuosius metodus tokios prokalbės bruožus galima atkurti pagal dabartines kalbas, naudojantis dar XIX a. sukurtu Augusto Schleicherio.rekonstrukcijos metodu. Šitaip rekonstruota indoeuropiečių prokalbė (nes ja buvo šnekama dar prieš rašto atsiradimą). Kalbos, kurių nepavyksta priskirti nė vienai kalbų šeimai, vadinamos izoliuotomis.
Kalbų šeimos skirtomis į grupes ir pogrupius pagal kalbų giminiškumo laipsnį (pvz., lietuvių kalba yra indoeuropiečių kalbų šeimos baltų grupės, kilusios iš baltų prokalbės, rytų baltų pogrupio kalba).
Kalbų šeimos
Skirtingi autoriai įvairiai skirsto kalbas, ir pasakyti, kiek yra kalbų šeimų, taip pat sunku kaip ir pasakyti, kiek yra pačių kalbų. Žemiau pateikiamame sąraše kalbų šeimos sugrupuotos geografiškai – tai padaryta tik patogumo dėlei. Šis geografinis principas nereiškia, kad tos kalbų šeimos yra tarpusavyje giminingos (pvz., sudaro kokią nors superšeimą).
Europa, šiaurės, rytų ir pietų Azija
- Indoeuropiečių kalbos
- Dravidų kalbos
- Kaukazo kalbos (paprastai manoma, kad tai dvi atskiros kalbų šeimos – ir kartvelų)
- Altajaus kalbos (dalis kalbininkų ginčija tiurkų kalbų, mongolų kalbų ir tungūzų-mandžiūrų kalbų giminystę)
- Uralo kalbos
- Huritų-Urartu kalbos (išnykusios; kartais su kitomis senovės Mespotamijos kalbomis priskiriamos Azianinėms kalboms)
- Jukagyrų kalbos (kartais priskiriamos Uralo kalboms, kartais laikomos atskira jukagyrų kalba)
- Čiukčių-Kamčiadalų kalbos
- Jenisėjaus kalbos
- (dvi šeimos)
Afrika ir pietvakarių Azija
žr. pagrindinį straipsnį
- Semitų-chamitų kalbos
- Nigerio-Kongo kalbos (anksčiau vadintos Kongo-Kordofano kalbomis)
- Nilo-Sacharos kalbos
- Khoisanų kalbos (dar vadinamos bušmėnų – hotentotų kalbomis)
Rytų ir pietryčių Azija, Ramiojo vandenyno regionas
- Australijos aborigenų kalbos (daug šeimų)
- Austroazinės kalbos
- Austronezinės kalbos (dar vadinamos malajų – polineziečių kalbomis)
- Miao-jao kalbos (dar vadinamos hmongų – mienų kalbomis)
- Japonų kalbos (dažnai visos laikomos japonų kalbos tarmėmis)
- Papuasų kalbos (daug šeimų)
- Kinų-tibetiečių kalbos
- Tajų-kadajų kalbos
žr. pagrindinį straipsnį Indėnų kalbos
Žinomas lingvistas Dž. Grinbergas pasiūlė senąsias Amerikos kalbas klasifikuoti į tris grupes:
- Eskimų-aleutų kalbos
- Na-dene kalbos
tačiau dėl senųjų Amerikos kalbų klasifikacijos diskusija tebevyksta.
Centrinė Amerika ir Pietų Amerika
žr. pagrindinį straipsnį Indėnų kalbos
Izoliuotos kalbos
Europa
- Baskų kalba (Ispanija, Prancūzija)
- Etruskų kalba (Italija; išnykusi)
Azija
- Ainų kalba (Japonija; kartais ainų kalbos tarmės laikomos atskiromis kalbomis)
- Burušų kalba (Pakistanas, Indija; bandoma susieti su Jenisėjaus kalbomis)
- Korėjiečių kalba (Pietų Korėja ir Šiaurės Korėja; kartais siejama su Altajaus kalbomis)
- (Rusija)
- (Indija; dar vadinama nahalių kalba)
- Šumerų kalba (išnykusi)
- Elamitų kalba (išnykusi)
- Hatų kalba (išnykusi; kartais siejama su )
Afrika
- (Tanzanija; kartais priskiriama khoisanų kalboms).
Šiaurės Amerika, Centrinė Amerika ir Pietų Amerika
žr. pagrindinį straipsnį Indėnų kalbos
Kreolų kalbos, pidžinai ir
- Bislama
- Papiamento
- Rusenorskas
- Tok Pisin
Dirbtinės kalbos
- Esperanto
- Ido
- Interlingua
- Lojban
- Quenya
- Sindarin
- Slovianski
- Tokipona
Tolesnio grupavimo bandymai
Kalbininkai mėgina susieti jau išskirtas kalbų šeimas tarpusavyje (į superšeimas) bei atrasti izoliuotų kalbų ryšius su kitomis kalbomis. Žemiau pateikiami įvairių kalbininkų pasiūlyti kalbų šeimų grupavimai (jie visi nėra iki galo įrodyti):
- Nostratinės kalbos
- Dene-Kaukazo kalbos
- Penučių kalbos
- Hokų kalbos
Taip pat skaitykite
- Dirbtinės kalbos
- Nykstančios kalbos
- Mirusi kalba
- Kalbų klasifikatorius
Šaltiniai
- „World Population 6,800,596,862 / Living Languages 7,106 / Institutional: 560, Developing: 1,563, Vigorous: 2,549, In Trouble: 1,519, Dying: 915“. ethnologue.com. Suarchyvuotas originalas 2016-02-02. Nuoroda tikrinta 2016-04-13.
Literatūra
Šiuolaikinė
- Raymond C. Gordon (Hrsg.): Ethnologue: Languages of the World, 15. Aufl., Dallas: SIL, 2005, ISBN 1-55671-159-X
- Merritt Ruhlen: A Guide to the World’s Languages, Volume 1: Classification. Stanford: Stanford University Press, 1987, Nachdruck 2000: ISBN 0-8047-1894-6
- Charles F. Voegelin & Florence M. Voegelin: Classification and Index of the World’s Languages. New York: Elsevier, 1977, ISBN 0-444-00155-7
Istorinė
- Franz Nikolaus Finck: Die Sprachstämme des Erdkreises. Berlin: Teubner, 1909
- Ernst Kieckers: Die Sprachstämme der Erde. Heidelberg: Winter, 1931
- Wilhelm Schmidt: Die Sprachfamilien und Sprachenkreise der Erde, 1926, Nachdruck 1977: ISBN 3-87118-277-X
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kalbų šeima, Kas yra Kalbų šeima? Ką reiškia Kalbų šeima?
Pasaulio kalbos gali buti skirstomos į kalbu seimas Kalbu seima yra genetiskai susijusios t y is vienos prokalbes kilusios kalbos Kai kuriose kalbu seimose sistemiskai lyginant atskiras kalbas galima iki tam tikro lygio sia prokalbe rekonstruoti Pasaulio kalbosPasaulio kalbu seimosKalbu seimos ir ju pogrupiai Tiek praeityje tiek siuo metu egzistuoja hipotezes pagal kurias atskiras kalbu seimas galima jungti į dar didesnius vienetus vadinamasias pvz nostratines kalbos dene Kaukazo Sios hipotezes iki siol nesusilauke tyrinetoju daugumos palaikymo Pasaulyje yra kiek daugiau nei 7 000 snekamuju kalbu Kalbanciuju tomis kalbomis skaicius labai skiriasi nuo kinu kalbos kuria vartoja daugiau kaip milijardas zmoniu iki nykstanciu kalbu kuriomis sneka vos keletas zmoniu Paprastai kalba sneka tam tikra viena tauta Taciau yra kalbu kurias vartoja kelios tautos net kelios valstybes Daugelį zmoniu snekamuju kalbu be ju dar yra dirbtiniu kalbu galima priskirti tam tikrai kalbu seimai ir grupei Kalbos į seimas skirstomos pagal ju giminiskuma t y į viena seima patenka is vienos prokalbes kilusios kalbos Si prokalbe retai yra tiesiogiai zinoma nes daugelis kalbu turi trumpa rasytiniuose saltiniuose uzfiksuota istorija Nepaisant to taikant lyginamuosius metodus tokios prokalbes bruozus galima atkurti pagal dabartines kalbas naudojantis dar XIX a sukurtu Augusto Schleicherio rekonstrukcijos metodu Sitaip rekonstruota indoeuropieciu prokalbe nes ja buvo snekama dar pries rasto atsiradima Kalbos kuriu nepavyksta priskirti ne vienai kalbu seimai vadinamos izoliuotomis Kalbu seimos skirtomis į grupes ir pogrupius pagal kalbu giminiskumo laipsnį pvz lietuviu kalba yra indoeuropieciu kalbu seimos baltu grupes kilusios is baltu prokalbes rytu baltu pogrupio kalba Kalbu seimosSkirtingi autoriai įvairiai skirsto kalbas ir pasakyti kiek yra kalbu seimu taip pat sunku kaip ir pasakyti kiek yra paciu kalbu Zemiau pateikiamame sarase kalbu seimos sugrupuotos geografiskai tai padaryta tik patogumo delei Sis geografinis principas nereiskia kad tos kalbu seimos yra tarpusavyje giminingos pvz sudaro kokia nors superseima Europa siaures rytu ir pietu Azija Indoeuropieciu kalbos Dravidu kalbos Kaukazo kalbos paprastai manoma kad tai dvi atskiros kalbu seimos ir kartvelu Altajaus kalbos dalis kalbininku gincija tiurku kalbu mongolu kalbu ir tunguzu mandziuru kalbu giminyste Uralo kalbos Huritu Urartu kalbos isnykusios kartais su kitomis senoves Mespotamijos kalbomis priskiriamos Azianinems kalboms Jukagyru kalbos kartais priskiriamos Uralo kalboms kartais laikomos atskira jukagyru kalba Ciukciu Kamciadalu kalbos Jenisejaus kalbos dvi seimos Afrika ir pietvakariu Azija zr pagrindinį straipsnį Semitu chamitu kalbos Nigerio Kongo kalbos anksciau vadintos Kongo Kordofano kalbomis Nilo Sacharos kalbos Khoisanu kalbos dar vadinamos busmenu hotentotu kalbomis Rytu ir pietryciu Azija Ramiojo vandenyno regionas Australijos aborigenu kalbos daug seimu Austroazines kalbos Austronezines kalbos dar vadinamos malaju polinezieciu kalbomis Miao jao kalbos dar vadinamos hmongu mienu kalbomis Japonu kalbos daznai visos laikomos japonu kalbos tarmemis Papuasu kalbos daug seimu Kinu tibetieciu kalbos Taju kadaju kalbosSiaures Amerika zr pagrindinį straipsnį Indenu kalbos Zinomas lingvistas Dz Grinbergas pasiule senasias Amerikos kalbas klasifikuoti į tris grupes Eskimu aleutu kalbos Na dene kalbos taciau del senuju Amerikos kalbu klasifikacijos diskusija tebevyksta Centrine Amerika ir Pietu Amerika zr pagrindinį straipsnį Indenu kalbosIzoliuotos kalbosEuropa Basku kalba Ispanija Prancuzija Etrusku kalba Italija isnykusi Azija Ainu kalba Japonija kartais ainu kalbos tarmes laikomos atskiromis kalbomis Burusu kalba Pakistanas Indija bandoma susieti su Jenisejaus kalbomis Korejieciu kalba Pietu Koreja ir Siaures Koreja kartais siejama su Altajaus kalbomis Rusija Indija dar vadinama nahaliu kalba Sumeru kalba isnykusi Elamitu kalba isnykusi Hatu kalba isnykusi kartais siejama su Afrika Tanzanija kartais priskiriama khoisanu kalboms Siaures Amerika Centrine Amerika ir Pietu Amerika zr pagrindinį straipsnį Indenu kalbosKreolu kalbos pidzinai irBislama Papiamento Rusenorskas Tok PisinDirbtines kalbosEsperanto Ido Interlingua Lojban Quenya Sindarin Slovianski TokiponaTolesnio grupavimo bandymaiKalbininkai megina susieti jau isskirtas kalbu seimas tarpusavyje į superseimas bei atrasti izoliuotu kalbu rysius su kitomis kalbomis Zemiau pateikiami įvairiu kalbininku pasiulyti kalbu seimu grupavimai jie visi nera iki galo įrodyti Nostratines kalbos Dene Kaukazo kalbos Penuciu kalbos Hoku kalbosTaip pat skaitykiteDirbtines kalbos Nykstancios kalbos Mirusi kalba Kalbu klasifikatoriusSaltiniai World Population 6 800 596 862 Living Languages 7 106 Institutional 560 Developing 1 563 Vigorous 2 549 In Trouble 1 519 Dying 915 ethnologue com Suarchyvuotas originalas 2016 02 02 Nuoroda tikrinta 2016 04 13 LiteraturaSiuolaikine Raymond C Gordon Hrsg Ethnologue Languages of the World 15 Aufl Dallas SIL 2005 ISBN 1 55671 159 X Merritt Ruhlen A Guide to the World s Languages Volume 1 Classification Stanford Stanford University Press 1987 Nachdruck 2000 ISBN 0 8047 1894 6 Charles F Voegelin amp Florence M Voegelin Classification and Index of the World s Languages New York Elsevier 1977 ISBN 0 444 00155 7Istorine Franz Nikolaus Finck Die Sprachstamme des Erdkreises Berlin Teubner 1909 Ernst Kieckers Die Sprachstamme der Erde Heidelberg Winter 1931 Wilhelm Schmidt Die Sprachfamilien und Sprachenkreise der Erde 1926 Nachdruck 1977 ISBN 3 87118 277 X