Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
55 10 53 š pl 23 50 16 r ilg 55 1813 š pl 23 8379 r ilg 55 1813 23 8379 Paliepių dvarasmedinis dvaro pastatas apie 1870
Paliepių dvaras
55°10′53″š. pl. 23°50′16″r. ilg. / 55.1813°š. pl. 23.8379°r. ilg.
| Paliepių dvaras | |
|---|---|
medinis dvaro pastatas apie 1870 m. | |
| Vieta | Paliepiukai, Kėdainių rajono savivaldybė |
| Įkurtas | XVIII a. pr. |
| Bajorų giminės | , Daugirdai |
| Pastatų būklė | Neišlikęs |
Paliepių dvaras (Paliepiai) – buvusi dvaro sodyba tarp Šušvės ir Nevėžio upių (netoli jų santakos), dabartiniame Paliepiukų kaime, Kėdainių rajono savivaldybėje, Kauno apskrityje, 1,5 km į rytus nuo Kampų II.
Dvaro pastatai neišlikę. Gretimai esantis Šušvės slėnis paskelbtas Šušvės kraštovaizdžio draustiniu.
Pavadinimo kilmė
XVIII a. ir XIX a. dokumentuose dvaras įvardijamas kaip Polepie. Pavadinimo kilmė lietuviška, reiškia „po liepomis“ – teritorija apsodinta liepomis. Lietuvoje yra daugiau nei tuzinas kaimų ir dvarų įvardijamų Paliepiais.
Istorija
Paliepių dvaras, esantis Vilkijos paviete, pirmą kartą minimas 1706 m. datuotame Kristupo Daugirdo, Gulbės herbo bajoro, testamente. Kristupas Daugirdas (1655–1717), Povilo sūnus, šiuo testamentu užrašė savo keturiems sūnums dvarus bei žemes Bernatoniuose, Kampuose, Paliepiuose ir Kudrėnuose. Vyriausiasis sūnus Kristupas Kristupaitis Daugirdas (g. apie 1678 m.) po tėvo mirties 1717 m. paveldėjo Paliepius ir Kampus. Iš testamento teksto paaiškėja, jog Daugirdams Paliepiai ir Kampai atiteko kraičiu po Kristupo ir Reginos Eigirdaitės santuokos, įvykusios 1677 m. Josvainiuose. Iki tos datos Paliepių ir Kampų savininku buvo Reginos tėvas Kristupas (g. apie 1620 m).
Kristupas Kristupaitis Daugirdas turėjo tik vieną sūnų Mykolą, kuris nepaliko palikuonių. Tad Paliepiai ir Kampai vėliau (po 1770 m.) atiteko jo jaunesniojo brolio, Samuelio Kristupačio, palikuoniams. XIX a. pr. Paliepius valdė Vincentas Juozapaitis Daugirdas, kuris mirė apie 1825 m. nepalikęs palikuonių. Paliepiai teko jo brolio, Stanislovo Daugirdo, Žemaitijos tijūno, sūnui Juozapui.
Juozapas Daugirdas (1803–1871) buvo Vilniaus gubernijos teisėju, paskutiniu Kauno apskrities ir Kauno gubernijos bajorų vadovu (maršalka). Paliepiuose jis apsigyveno po vedybų su Elvyra Elžbieta Zenefelt-Gadonaite; pora vaikų neturėjo. Juozapas Daugirdas labai pelningai ūkininkavo dvarui priklausiusiose žemėse. Juozapas Daugirdas mirė 1871 m. savo namuose, Paliepių dvare. Pagal Juozapo Daugirdo pageidavimą, testamentas įsigaliojo tik 1899 m. – po jo žmonos mirties. Remiantis šiuo testamentu visą Juozapo Daugirdo turtą turėjo paveldėti brolio Tado sūnus Stanislovas. Tačiau Elvyra Daugirdienė gyveno ilgiau negu sūnėnas, tad Paliepius paveldėjo brolio Tado anūkas – Stasys Daugirdas, Mykolo sūnus, archeologo ir dailininko Tado Daugirdo jaunesnysis brolis.
Stasys Daugirdas (1854–1925) Paliepiuose ėmėsi įvairių naujovių, tobulino ūkininkavimo metodus, iš dalies perstatė gyvenamąjį namą, nuosekliai kontroliavo dvaro buhalteriją ir ekonomiką. 1915-1916 m. paliepių dvaras buvo suremontuoti, pakeistas medinis dvaro stogas į skardinį, padidinti antrame aukšė esantys miegamieji kambariai, sutvarkyta dvaro aplinka, pasodinti nauji medžiai. Apylinkėse Stasys Daugirdas išgarsėjo kaip geras ūkininkas. Vienas jo atradimų buvo arkliu traukiamos šakės, kuriomis pievoje buvo galima greitu būdu suversti nupjautą šieną į kupetas. Senatvėje Stasys Daugirdas apleido ūkininkavimą, pastatai reikalavo remonto.
1925 m. Paliepius paveldėjo Stasio Daugirdo duktė Kristina ir jos vyras, Lietuvos susisiekimo ministras Benediktas Tomaševičius. Tuo metu dvarui kartu su kultūriniu ūkiu priklausė ir 220 ha ariamos žemės. Benediktas Tomaševičius gyveno ir dirbo Kaune, į Paliepius atvažiuodavo savaitgaliais, ūkio išlaikymui skirdavo pusę savo atlyginimo. Tačiau keletą metų Paliepių ūkis buvo nuostolingas, daug investicijų reikalavo kumečių namų remontas, nuolatinės bėdos pagrindiniame dvare. Padėtis pasikeitė 1939 m., kai Benediktas Tomaševičius išėjo į pensiją ir nuolat apsigyveno Paliepiuose, visas savo jėgas paskyrė ūkininkavimui. Ūkyje buvo įsigytas traktorius, motorinė kuliamoji mašina. B. Tomaševičius, būdamas aukštos kvalifikacijos elektros inžinierius, prie dvaro įrengė vėjo energijos elektros generatorių, pastatuose įrengė elektros apšvietimą. 1939 metais rinkoje pakilo žemės ūkio produktų kainos, ir tai buvo pirmi pelningi metai Paliepių ūkyje, po nuostolingų dešimtmečių. Iš gauto metų pelno B. Tomaševičius pirko statybinių medžiagų naujiems gyvenamiems namams, skirtiems kumečiams, pastatyti.
1940 m. Paliepiai buvo sovietų valdžios nacionalizuoti ir paversti tarybiniu ūkiu.
Pastatai
Paliepių sodyba buvo erdvi, sklypas apėmė 5 ha žemės.
Paliepių dvaro gyvenamasis pastatas buvo rąstinis, vieno pagrindinio aukšto, priekiniame fasade medinis keturių kolonų portikas; užpakalinio fasado centre įstiklintas priebutis, lydintis į sodą. Pastatą dengė aukštas kraiginis stogas, kuriame dar per du aukštus buvo įrengtos patalpos. Pastato pamatai sumūryti XVII a., tačiau medinė dalis buvo modernizuota XIX a. pabaigoje ir XX a. pirmame dešimtmetyje.
Pastato pirmo pagrindinio aukšto centrinėje dalyje buvo du salionai, sujungti plačia arka, vienas salionas įrengtas dominuojančia raudona spalva, kitas – žalia spalva. Taip pat pagrindiniame aukšte buvo erdvus valgomasis, virtuvė, darbo kabinetas ir trys prašmatnūs miegamieji kambariai. Visuose pirmojo aukšto kambariuose grindys buvo išklotos mediniu parketu. Iš valgomojo į kitus kambarius vedė ilgas tamsus koridorius, palei jo sienas buvo išdėstytos knygų lentynos, drabužių spintos. Už vienos spintos buvo įrengtas slaptas kambarys, nuo gaisro apsaugotas metalo plokštėmis, su rakinamomis geležinėmis durimis. Šiame kambaryje buvo saugomas Juozapo Daugirdo rankraščių archyvas, šeimos dokumentai, brangenybės.
Antrajame aukše, pastogėje, buvo įrengti keletas miegamųjų ir du maži „salkomis“ vadinami kambarėliai. Pastogės viršutinė dalis, arba trečias aukštas, buvo skirti nenaudojamų daiktų sandeliavimui, ten buvo laikomi seni baldai, vaikų žaislai, išaugtiniai drabužiai ir kt.
Namo vienoje pusėje buvo privažiuojamasis kiemas, kitoje – maždaug 1 ha pagrindinis sodas. Sode augo įvairių rūšių vaismedžiai, vaiskrūmiai, sodo galas apsodintas šermukšniais, už kurių buvo senų liepų alėja ir altana su įtaisais hamakams pasikabinti. Kampe sodo būta kūdros, šalia jos, netoli namo, Marijos statula.
Virtuvė buvo pirmame aukšte. Šalia virtuvės skiedrynas, ledainė (ledo rūsys), rūkykla su bokšteliu, ant kurio viršaus buvo skardinė vėliavėlė-vėjarodė; toliau vištidė ir sarginių šunų būdos. XX a. pradžioje dar buvo išlikę skiedryną supusios seno mūro sienos likučiai. Kadaise tokia siena supo visą Paliepių dvaro sodybą. Pagal Daugirdų šeimos legendą, ši siena buvo pastatyta apsisaugoti nuo vilkų ir nuo kaimynų .
Šalia pagrindinio medinio gyvenamojo pastato buvo dviejų aukštų mūrinis pastatas, vadinamas oficina. Pirmame aukšte buvo įrengti butai kumečių šeimoms, o antrame aukšte buvo aštuoni kambariai, skirti samdomiems sezoniniams darbininkams. Viename antro aukšto kambaryje XIX a. viduryje buvo įrengta koplyčia, piešiniais išmargintos sienos. Šios oficinos antrajame aukšte Juozapo Daugirdo žmona Elvyra buvo įsteigusi mergaičių pradžios mokyklą, kurioje pati mokino kaimo mergaites skaityti ir rašyti, rankdarbių meno.
Nevėžio slėnio šlaite buvo dar vienas vaismedžių ir bičių avilių sodas. Sodo gale buvo medinis vasarnamis, skirtas vasarojantiems nuomininkams apgyvendinti.
Kitame Paliepių sodybos gale buvo du dideli pusiau mūriniai, pusiau mediniai pastatai, stovintys vienas priešais kitą, tarp jų – gilus šulinys su svirtimi. Viename pastate buvo karvidė, o kitame – arklidė. Pastatus supo apleistas sodas, skirtas karvėms ganyti.
Kitas apleistas sodas supo kiaulidę. Šalia kiaulidės buvo atskiri pastatai – Vežiminė, kelios didelės daržinės. Vienoje daržinėje stovėjo kūlimo įrenginiai, už jos kitas pastatas – klėtis, su specialiais įrengimais įvairių rūšių grūdams supilti. Toliau buvo dvi kūdros, šeimininkų ir kumečių daržai.
Pagrindinis medinis kumečių gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu stovėjo arčiau Nevėžio slėnio. Antras kumečių medinis gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu stovėjo Paliepių žemės pakraštyje, prie Paliepiukų kaimo.
Šaltiniai
- Tado Daugirdo atsiminimai.
- Stasys Tomonis. Gyvenimo vingiais: atsiminimai, p.36.
- Stasys Tomonis. Gyvenimo vingiais: atsiminimai, p.54
- Stasys Tomonis. Gyvenimo vingiais: atsiminimai, p.54-55
Literatūra
- Stasys Tomonis. Gyvenimo vingiais: atsiminimai. Sudarė Algimantas Jakimavičius, Jūratė Jakimavičienė, Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2005, 436 p. ISBN 978-9955-541-63-9.
- Tadas Daugirdas. Atsiminimai. Rankraštis, privatus Daugirdų šeimos archyvas, Vilnius, apie 1910, 4 p.
- Vytautas Daugirdas, Jurgis Daugirdas, Zofija Daugirdaitė, Adomas Daugirdas. Rodzina Dowgirdów. Wspomnienia. Rankraščių rinkinys lenkų k., privatus Daugirdų šeimos archyvas, Varšuva 1983–1988, apie 120 p.
Nuorodos
- M.J. Minakowski, Didžiojo Seimo palikuonių genealogija (lenk.);
- Retų knygų ir rankraščių skyrius praturtėjo nauju archyvu, 2015 Archyvuota kopija 2018-08-28 iš Wayback Machine projekto..
- Sąrašas:Lietuvos dvarai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Paliepių dvaras, Kas yra Paliepių dvaras? Ką reiškia Paliepių dvaras?
55 10 53 s pl 23 50 16 r ilg 55 1813 s pl 23 8379 r ilg 55 1813 23 8379 Paliepiu dvarasmedinis dvaro pastatas apie 1870 m Vieta Paliepiukai Kedainiu rajono savivaldybeĮkurtas XVIII a pr Bajoru gimines DaugirdaiPastatu bukle Neislikes Paliepiu dvaras Paliepiai buvusi dvaro sodyba tarp Susves ir Nevezio upiu netoli ju santakos dabartiniame Paliepiuku kaime Kedainiu rajono savivaldybeje Kauno apskrityje 1 5 km į rytus nuo Kampu II Dvaro pastatai neislike Gretimai esantis Susves slenis paskelbtas Susves krastovaizdzio draustiniu Pavadinimo kilmeXVIII a ir XIX a dokumentuose dvaras įvardijamas kaip Polepie Pavadinimo kilme lietuviska reiskia po liepomis teritorija apsodinta liepomis Lietuvoje yra daugiau nei tuzinas kaimu ir dvaru įvardijamu Paliepiais IstorijaSusves ir Nevezio santaka Paliepiu dvaras 1916 m pavasarį po remonto Paliepiu dvaras esantis Vilkijos paviete pirma karta minimas 1706 m datuotame Kristupo Daugirdo Gulbes herbo bajoro testamente Kristupas Daugirdas 1655 1717 Povilo sunus siuo testamentu uzrase savo keturiems sunums dvarus bei zemes Bernatoniuose Kampuose Paliepiuose ir Kudrenuose Vyriausiasis sunus Kristupas Kristupaitis Daugirdas g apie 1678 m po tevo mirties 1717 m paveldejo Paliepius ir Kampus Is testamento teksto paaiskeja jog Daugirdams Paliepiai ir Kampai atiteko kraiciu po Kristupo ir Reginos Eigirdaites santuokos įvykusios 1677 m Josvainiuose Iki tos datos Paliepiu ir Kampu savininku buvo Reginos tevas Kristupas g apie 1620 m Kristupas Kristupaitis Daugirdas turejo tik viena sunu Mykola kuris nepaliko palikuoniu Tad Paliepiai ir Kampai veliau po 1770 m atiteko jo jaunesniojo brolio Samuelio Kristupacio palikuoniams XIX a pr Paliepius valde Vincentas Juozapaitis Daugirdas kuris mire apie 1825 m nepalikes palikuoniu Paliepiai teko jo brolio Stanislovo Daugirdo Zemaitijos tijuno sunui Juozapui Juozapas Daugirdas 1803 1871 buvo Vilniaus gubernijos teiseju paskutiniu Kauno apskrities ir Kauno gubernijos bajoru vadovu marsalka Paliepiuose jis apsigyveno po vedybu su Elvyra Elzbieta Zenefelt Gadonaite pora vaiku neturejo Juozapas Daugirdas labai pelningai ukininkavo dvarui priklausiusiose zemese Juozapas Daugirdas mire 1871 m savo namuose Paliepiu dvare Pagal Juozapo Daugirdo pageidavima testamentas įsigaliojo tik 1899 m po jo zmonos mirties Remiantis siuo testamentu visa Juozapo Daugirdo turta turejo paveldeti brolio Tado sunus Stanislovas Taciau Elvyra Daugirdiene gyveno ilgiau negu sunenas tad Paliepius paveldejo brolio Tado anukas Stasys Daugirdas Mykolo sunus archeologo ir dailininko Tado Daugirdo jaunesnysis brolis Stasys Daugirdas 1854 1925 Paliepiuose emesi įvairiu naujoviu tobulino ukininkavimo metodus is dalies perstate gyvenamajį nama nuosekliai kontroliavo dvaro buhalterija ir ekonomika 1915 1916 m paliepiu dvaras buvo suremontuoti pakeistas medinis dvaro stogas į skardinį padidinti antrame aukse esantys miegamieji kambariai sutvarkyta dvaro aplinka pasodinti nauji medziai Apylinkese Stasys Daugirdas isgarsejo kaip geras ukininkas Vienas jo atradimu buvo arkliu traukiamos sakes kuriomis pievoje buvo galima greitu budu suversti nupjauta siena į kupetas Senatveje Stasys Daugirdas apleido ukininkavima pastatai reikalavo remonto 1925 m Paliepius paveldejo Stasio Daugirdo dukte Kristina ir jos vyras Lietuvos susisiekimo ministras Benediktas Tomasevicius Tuo metu dvarui kartu su kulturiniu ukiu priklause ir 220 ha ariamos zemes Benediktas Tomasevicius gyveno ir dirbo Kaune į Paliepius atvaziuodavo savaitgaliais ukio islaikymui skirdavo puse savo atlyginimo Taciau keleta metu Paliepiu ukis buvo nuostolingas daug investiciju reikalavo kumeciu namu remontas nuolatines bedos pagrindiniame dvare Padetis pasikeite 1939 m kai Benediktas Tomasevicius isejo į pensija ir nuolat apsigyveno Paliepiuose visas savo jegas paskyre ukininkavimui ukyje buvo įsigytas traktorius motorine kuliamoji masina B Tomasevicius budamas aukstos kvalifikacijos elektros inzinierius prie dvaro įrenge vejo energijos elektros generatoriu pastatuose įrenge elektros apsvietima 1939 metais rinkoje pakilo zemes ukio produktu kainos ir tai buvo pirmi pelningi metai Paliepiu ukyje po nuostolingu desimtmeciu Is gauto metu pelno B Tomasevicius pirko statybiniu medziagu naujiems gyvenamiems namams skirtiems kumeciams pastatyti 1940 m Paliepiai buvo sovietu valdzios nacionalizuoti ir paversti tarybiniu ukiu PastataiPaliepiu sodyba buvo erdvi sklypas apeme 5 ha zemes Paliepiu dvaro gyvenamasis pastatas buvo rastinis vieno pagrindinio auksto priekiniame fasade medinis keturiu kolonu portikas uzpakalinio fasado centre įstiklintas priebutis lydintis į soda Pastata denge aukstas kraiginis stogas kuriame dar per du aukstus buvo įrengtos patalpos Pastato pamatai sumuryti XVII a taciau medine dalis buvo modernizuota XIX a pabaigoje ir XX a pirmame desimtmetyje Pastato pirmo pagrindinio auksto centrineje dalyje buvo du salionai sujungti placia arka vienas salionas įrengtas dominuojancia raudona spalva kitas zalia spalva Taip pat pagrindiniame aukste buvo erdvus valgomasis virtuve darbo kabinetas ir trys prasmatnus miegamieji kambariai Visuose pirmojo auksto kambariuose grindys buvo isklotos mediniu parketu Is valgomojo į kitus kambarius vede ilgas tamsus koridorius palei jo sienas buvo isdestytos knygu lentynos drabuziu spintos Uz vienos spintos buvo įrengtas slaptas kambarys nuo gaisro apsaugotas metalo plokstemis su rakinamomis gelezinemis durimis Siame kambaryje buvo saugomas Juozapo Daugirdo rankrasciu archyvas seimos dokumentai brangenybes Antrajame aukse pastogeje buvo įrengti keletas miegamuju ir du mazi salkomis vadinami kambareliai Pastoges virsutine dalis arba trecias aukstas buvo skirti nenaudojamu daiktu sandeliavimui ten buvo laikomi seni baldai vaiku zaislai isaugtiniai drabuziai ir kt Namo vienoje puseje buvo privaziuojamasis kiemas kitoje mazdaug 1 ha pagrindinis sodas Sode augo įvairiu rusiu vaismedziai vaiskrumiai sodo galas apsodintas sermuksniais uz kuriu buvo senu liepu aleja ir altana su įtaisais hamakams pasikabinti Kampe sodo buta kudros salia jos netoli namo Marijos statula Virtuve buvo pirmame aukste Salia virtuves skiedrynas ledaine ledo rusys rukykla su boksteliu ant kurio virsaus buvo skardine veliavele vejarode toliau vistide ir sarginiu sunu budos XX a pradzioje dar buvo islike skiedryna supusios seno muro sienos likuciai Kadaise tokia siena supo visa Paliepiu dvaro sodyba Pagal Daugirdu seimos legenda si siena buvo pastatyta apsisaugoti nuo vilku ir nuo kaimynu Salia pagrindinio medinio gyvenamojo pastato buvo dvieju aukstu murinis pastatas vadinamas oficina Pirmame aukste buvo įrengti butai kumeciu seimoms o antrame aukste buvo astuoni kambariai skirti samdomiems sezoniniams darbininkams Viename antro auksto kambaryje XIX a viduryje buvo įrengta koplycia piesiniais ismargintos sienos Sios oficinos antrajame aukste Juozapo Daugirdo zmona Elvyra buvo įsteigusi mergaiciu pradzios mokykla kurioje pati mokino kaimo mergaites skaityti ir rasyti rankdarbiu meno Nevezio slenio slaite buvo dar vienas vaismedziu ir biciu aviliu sodas Sodo gale buvo medinis vasarnamis skirtas vasarojantiems nuomininkams apgyvendinti Kitame Paliepiu sodybos gale buvo du dideli pusiau muriniai pusiau mediniai pastatai stovintys vienas priesais kita tarp ju gilus sulinys su svirtimi Viename pastate buvo karvide o kitame arklide Pastatus supo apleistas sodas skirtas karvems ganyti Kitas apleistas sodas supo kiaulide Salia kiaulides buvo atskiri pastatai Vezimine kelios dideles darzines Vienoje darzineje stovejo kulimo įrenginiai uz jos kitas pastatas kletis su specialiais įrengimais įvairiu rusiu grudams supilti Toliau buvo dvi kudros seimininku ir kumeciu darzai Pagrindinis medinis kumeciu gyvenamasis namas su ukiniu pastatu stovejo arciau Nevezio slenio Antras kumeciu medinis gyvenamasis namas su ukiniu pastatu stovejo Paliepiu zemes pakrastyje prie Paliepiuku kaimo SaltiniaiTado Daugirdo atsiminimai Stasys Tomonis Gyvenimo vingiais atsiminimai p 36 Stasys Tomonis Gyvenimo vingiais atsiminimai p 54 Stasys Tomonis Gyvenimo vingiais atsiminimai p 54 55LiteraturaStasys Tomonis Gyvenimo vingiais atsiminimai Sudare Algimantas Jakimavicius Jurate Jakimaviciene Vilnius Lietuvos nacionaline Martyno Mazvydo biblioteka 2005 436 p ISBN 978 9955 541 63 9 Tadas Daugirdas Atsiminimai Rankrastis privatus Daugirdu seimos archyvas Vilnius apie 1910 4 p Vytautas Daugirdas Jurgis Daugirdas Zofija Daugirdaite Adomas Daugirdas Rodzina Dowgirdow Wspomnienia Rankrasciu rinkinys lenku k privatus Daugirdu seimos archyvas Varsuva 1983 1988 apie 120 p NuorodosM J Minakowski Didziojo Seimo palikuoniu genealogija lenk Retu knygu ir rankrasciu skyrius praturtejo nauju archyvu 2015 Archyvuota kopija 2018 08 28 is Wayback Machine projekto Sarasas Lietuvos dvarai