55°44′05″š. pl. 24°25′56″r. ilg. / 55.734677°š. pl. 24.432171°r. ilg.
| Pajuosčio dvaras | |
|---|---|
Pajuosčio dvaro piešinys, aut. Napoleonas Orda | |
| Vieta | Pajuostis, Panevėžio raj. |
| Įkurtas | XVI–XVII a. |
| Bajorų giminės | Komajevskiai, Sumorokovas, Jaroslavcai Vizgirdos, Blinstrubai, Meištavičiai |
| Parkas | Fragmentai |
| Pastatų būklė | Rūmai neišlikę |
| Savininkas | Lietuvos kariuomenė |
Pajuosčio dvaras, taip pat Pajuostės dvaras – buvusio dvaro sodyba Panevėžio rajone, Velžio seniūnijoje, Pajuosčio kaime, Panevėžio rytiniame priemiestyje, prie Nevėžio ir Juostos santakos. Teritorijoje įsikūręs Karaliaus Mindaugo husarų batalionas.
1992 m. kaip vietinės reikšmės archeologijos ir architektūros paminklas Pajuosčio dvaras buvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Saugomai teritorijai priskirta 166 555 m².
Dvaro sodybos plano struktūrą, tūrinę-erdvinę kompoziciją kalvotame reljefe formuoja grupė statinių su keliais ir takais, jungusiais reprezentacinę ir ūkinę dvaro sodybos dalis. Dvaro rūmai neišlikę. Saugomi šeši ūkinės paskirties pastatai, tarnų namas, elektros pastotė. Ledainėje įkurta Šv. Jurgio koplyčia. Išlikę akmeninio grindinio, buvusio parko fragmentai, medžių alėjų vietos, vedusios į rūmus. Tarp kalvelių bei jas juosiančių kelių įsiterpę miškingų plotų. Juosta teka per sodybos centrinę dalį. Šalia santakos nutiestas Pajuosčio tiltas ant tašytų akmenų atramų.
2023 m. dvarvietės dalyje, projektuojamų statybos darbų vietoje, atlikti žvalgomieji ir detalieji archeologiniai tyrimai. Nustatytas kultūrinis sluoksnis. Rasta griuvenų su plytgaliais, akmenimis. Žemiau fiksuota archeologinių radinių iš XVII-XVIII a. laikotarpio (keramikos, geležies dirbinių ar jų fragmentų, gyvūnų kaulų), atidengtas mūro fragmentas.
Istorija
Duomenų apie ankstyvąją Pajuosčio dvaro istoriją randama 1684 m. inventoriuje. Tuomet jį valdė Komajevskiai, nuo 1592 m. – Sumorokovas, 1604 m, – Jaroslavcai, vėliau – Vizgirdos, apie 1667 m. – Blinstrubai. Nuo XVII a. pabaigos iki pat Pirmojo pasaulinio karo dvaras priklausė Meištavičių giminei. Valerijonas Meištavičius gavo Pajuostį kaip kraitį per Andrejaus Kurbskio anūkę Vizgirdaitę ir proanūkę Blinstrubaitę. Dvaro rūmų pastatas ne kartą degė, paskutinį kartą dvaro rūmų pastatą po 1830-1831 m. karo atstatė Mykolas Meištavičius.
Pajuosčio dvarui priklausė apie tris tūkstančius dešimtinių laukų, pievų, miškų. Buvo sukurta naujų didelių palivarkų: Kurhanas, Trakiškis, Taruškos. Pagrindinis kelias iš Panevėžio ėjo pro visus palivarkus, o jo atšakos siekė kaimyninius kaimelius prie Nevėžio.
Po Pirmojo pasaulinio karo susikūrusių Lietuvos ir Lenkijos valstybių tarpusavio santykiai blogėjo. Paskutinysis dvaro šeimininkas Aleksandras Meištavičius pabėgo į Lenkiją, kur užimdamas įvairius postus vykdė antilietuvišką politiką. 1923 m. apleistą dvarą Lietuvos valdžia konfiskavo. Tuomet dvare jau buvo 32 ūkiai su 367 gyventojais. Palyginimui: 1903 m. dvare gyveno tik 50 žmonių.
Nepriklausomybės metais į Pajuosčio dvaro sodybą persikėlė Lietuvos kariuomenės 4-asis pėstininkų pulkas. Buvo pritaikyti bei iškilo nauji pastatai. Pagal Algirdo Šalkauskio parengtą projektą 1931 m. pastatytos naujos kareivinės. Pagal šį projektą, pritaikant vietos sąlygoms, iki 1939 m. pastatyta daugelis kitų naujų kareivinių Lietuvoje. Sovietmečiu Pajuostyje pastatytas ištisas karinis miestelis, išplėstas Pajuosčio aerodromas.
Architektūra
Buvę rūmai - dviejų epochų kūrinys. Senesnioji dalis buvo pastatyta po 1841 m., t. y. sunaikinus senąjį XVIII a. statinį. Naujesnioji dalis statyta XIX a. pabaigoje. Vienaukštis rūmų pastatas buvo dengtas malksnomis. Iš privažiavimo pusės puoštas portiku su keturiomis kolonomis. Už rūmų, priešingoje pusėje, įrengta terasa, vedanti link upės. Naujojoje rūmo dalyje buvo apstatytos gyvenamos patalpos, senoji dalis liko reprezentacinė. Sodyboje ant Nevėžio kranto išsiskyrė aštuoniakampis bokštas, apdengtas išlenktu kinišku stogu. Bokšto араtinėje dalyje buvo ledainė. Parko pakraštyje stovėjo virtuvės pastatas, toliau - medinis sodininko namelis. Priešingoje Nevėžio pusėje stūksojo neogotikinio stiliaus šeimos laidojimo koplyčia.
Dvaro rūmų stilius priklausė Lauryno Stuokos-Gucevičiaus mokyklai, pasižymėjo klasikinėmis proporcijomis, ritmingu langų ir durų pasikartojimu. Rūmuose įrengti kambariai buvo dideli, aukštomis lubomis, tobulų proporcijų. Į kairę nuo įėjimo buvo erdvus valgomasis su portretais ant sienų. Rūmai išplanuoti anfiladiškai – vienoje ašyje vienas po kito jungėsi kabinetas, žaidimams skirtas kambarys, didysis žydras salonas, mažasis salonas, miegamasis ir garderobas. Visur aukštos dvivėrės durys, aukštos, dviejų sieksnių lubos, kambariai apstatyti raudonmedžio baldais, tarp paveikslų buvo ir Jono Rustemo tapytų portretų. Išsiskyrė rūmų galerija su kolonomis, apaugusi laukiniais vynuogienojais. Priešais buvo puoselėjamas augalais apsodintas kiemas, kurį dalijo į dvi dalis klevų ir maumedžių grupės. Viena jų skirta papuošimui, apsodinta gėlynais ir pievele, kurią apvažiuodavo vežimai. Tolimesnė parko dalis su žirgynu driekėsi už medžių, buvo skirta ūkiniam kiemui su arklidėmis, klojimui su dideliu kluonu ir šunide.
Parkas
Parko centras buvo ten, kur Juosta įteka į Nevėžį. Parkas sukurtas išnaudojant nelygų vingiuojančios Juostos slėnio reljefą. Buvusi kalva buvo suplanuota ir pertvarkyta, jos šlaitai sudarė taisyklingą keturkampį. Kitos aukštumos paliktos nepaliestos. Supęs rūmus parkas vadintas aukštutiniu, o jo dalis kitoje Juostos pusėje - žemutiniu. Abi parko dalis jungė tiltas. Parke augo šimtamečiai ąžuolai, liepos, įvairių rūšių pušys, amerikietiški klevai, auksaspalviai piramidiniai ąžuolai ir bukai, akacijos. Puoselėdamas parką daugiausia nuveikė profesoriaus S. B. Jundzilo mokinys Mykolas Meištavičius. Jo rūpesčiu parke gerai prižiūrimi prigijo egzotiški medžiai bei krūmai, augę tarp vietinių rūšių. Iš alėjų, takelių už kiekvieno posūkio vėrėsi naujas vaizdas į Juostos vingius. Buvo parke ir skulptūrų.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Pajuosčio dvaras, Kas yra Pajuosčio dvaras? Ką reiškia Pajuosčio dvaras?