Pabaigtuvės baigtuvės nuobaigos pagynios šventė rengiama pabaigus didelį svarbų darbą kuriam dažniausiai prireikė talkos
Pabaigtuvės

Pabaigtuvės (baigtuvės, nuobaigos, pagynios) – šventė, rengiama pabaigus didelį, svarbų darbą, kuriam dažniausiai prireikė talkos. Pabaigtuvių proga rengiamos vaišės, kuriose vaišinami visi talkoje dalyvavę žmonės. Lietuvoje nuo seno pabaigtuvės rengtos po rugiapjūtės, , grūdų kūlimo, statybų, rečiau po mėšlavežio ar bulviakasio.
Baigus linamynį Žemaitijoje būta papročio vidurnaktį slapta įmesti kitos jaujos mynėjams šiaudinę baidyklę, vadinamą kuršiu. XVI–XVIII amžiuje vėlai rudenį kaimas darydavo bendras derliaus sudorojimo pabaigtuves, vadinamas sambariu. Per mėšlavežį paskutinis vežimas būdavo apkaišomos šakomis. Statybos pabaigoje meistrai, iškėlę statomo namo gegnes, prie galinės gegnės pritvirtindavo medžio šakelių arba gėlių vainiką, Žemaitijoje – dar iš lentos išpjautą sūrį ir butelį.
Žemaitijoje per rugiapjūtės pabaigtuves (maždaug liepos 25 ar 26 d. – per Jokūbines, arba Onines) laikyta už garbę nurėžti paskutinę pradalgę, surišti paskutinį . Šeimininkė į paskutinę gubą paslėpdavo sūrį, o šeimininkas – alkoholinio gėrimo butelį. Rišėjai merginai atitekęs paskutinis pėdas žadėdavęs sėkmingas vestuves. O tą pėdą talkininkai mesdavo į viršų kuo aukščiausiai arba drūtgaliu jį suduodavo triskart į žemę, – kad kitais metais taip pat užaugtų dideli javai. Šiaulėnų apylinkėse būta papročio paskutinę gubą padaryti kaip kokį žirgą. Ant jo ir užsisėsdavo tas pjovėjas, kuriam teko išvaryti paskutinę pradalgę. Rytų Lietuvoje baigdami kirsti rugius, iš didelio jų glėbio padarydavo vadinamąjį „čiubą“ ar „nivką“. Varpas nupjaudavo ir supindavo į šeimininkams skirtą vainiką, o viršų papuošdavo lauko ir darželio gėlių puokšte, į vidų įmesdavo riekelę duonos. Taip pat būta seno papročio per rugiapjūtės pabaigtuves „pinti jievarą“.
XX amžiaus viduryje daugelis lietuvių pabaigtuvių tradicijų nunyko. Išliko tik statybų pabaigtuvių paprotys kelti vainiką (dažniausiai iš ąžuolo šakelių).
Šaltiniai
- Libertas Klimka, „Rugiapjūtės pabaigtuvės senovėje (komentaras)“, lrt.lt, 2018.07.31
- Pabaigtuvės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pabaigtuvės, Kas yra Pabaigtuvės? Ką reiškia Pabaigtuvės?
Pabaigtuves baigtuves nuobaigos pagynios svente rengiama pabaigus didelį svarbu darba kuriam dazniausiai prireike talkos Pabaigtuviu proga rengiamos vaises kuriose vaisinami visi talkoje dalyvave zmones Lietuvoje nuo seno pabaigtuves rengtos po rugiapjutes grudu kulimo statybu reciau po meslavezio ar bulviakasio Baigus linamynį Zemaitijoje buta paprocio vidurnaktį slapta įmesti kitos jaujos mynejams siaudine baidykle vadinama kursiu XVI XVIII amziuje velai rudenį kaimas darydavo bendras derliaus sudorojimo pabaigtuves vadinamas sambariu Per meslavezį paskutinis vezimas budavo apkaisomos sakomis Statybos pabaigoje meistrai iskele statomo namo gegnes prie galines gegnes pritvirtindavo medzio sakeliu arba geliu vainika Zemaitijoje dar is lentos ispjauta surį ir butelį Zemaitijoje per rugiapjutes pabaigtuves mazdaug liepos 25 ar 26 d per Jokubines arba Onines laikyta uz garbe nurezti paskutine pradalge suristi paskutinį Seimininke į paskutine guba paslepdavo surį o seimininkas alkoholinio gerimo butelį Risejai merginai atitekes paskutinis pedas zadedaves sekmingas vestuves O ta peda talkininkai mesdavo į virsu kuo auksciausiai arba drutgaliu jį suduodavo triskart į zeme kad kitais metais taip pat uzaugtu dideli javai Siaulenu apylinkese buta paprocio paskutine guba padaryti kaip kokį zirga Ant jo ir uzsisesdavo tas pjovejas kuriam teko isvaryti paskutine pradalge Rytu Lietuvoje baigdami kirsti rugius is didelio ju glebio padarydavo vadinamajį ciuba ar nivka Varpas nupjaudavo ir supindavo į seimininkams skirta vainika o virsu papuosdavo lauko ir darzelio geliu puokste į vidu įmesdavo riekele duonos Taip pat buta seno paprocio per rugiapjutes pabaigtuves pinti jievara XX amziaus viduryje daugelis lietuviu pabaigtuviu tradiciju nunyko Isliko tik statybu pabaigtuviu paprotys kelti vainika dazniausiai is azuolo sakeliu SaltiniaiLibertas Klimka Rugiapjutes pabaigtuves senoveje komentaras lrt lt 2018 07 31 Pabaigtuves Visuotine lietuviu enciklopedija T XVII On Peri Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2010