Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Onorė DomjėOnorė Domjė apie 1850 m Gimė 1808 m vasario 26 d MarselisMirė 1879 m vasario 10 d 70 metų Tautybė PrancūzasVe
Onorė Domjė
| Onorė Domjė | |
|---|---|
| Onorė Domjė apie 1850 m. | |
| Gimė | 1808 m. vasario 26 d. Marselis |
| Mirė | 1879 m. vasario 10 d. (70 metų) |
| Tautybė | Prancūzas |
| Veikla | Dailininkas |
| Vikiteka | Honoré Daumier |
Onorė Domjė (pranc. Honoré Daumier, 1808–1879 m.) – XIX a. prancūzų realistinis grafikas, skulptorius ir tapytojas. Įvardijamas garsiausiu savo meto Prancūzijos karikatūristu.
Biografija
Onorė Viktorinas Domjė gimė 1808 m. vasario 20−26 dienomis Marselyje. Jo tėvas buvo rėmintojas, tapytojas mėgėjas, pasižymėjęs poeto ambicijomis. 1816 m. tėvas su šeima persikėlė į Paryžių norėdamas siekti poeto karjeros. O. Domjė nuo 12 metų dirbo knygų pardavėjo padėjėju ir parodė talentą piešimui. Jo tėvai neturėjo pinigų, kad jį išleistų į mokslus. Jį piešimo apmokė šeimos draugas, antikvaras ir muziejininkas Aleksandras Lenuaras. Tėvo poeto karjera nenusisekė, jis buvo vieną kartą pristatytas karaliaus Liudviko Pilypo dvare ir po šios vienadienės šlovės daugiau nieko nebepasiekė, kas paveikė jo psichinę būklę − jis mirė Šarantono beprotnamyje. O. Domjė piešė eskizus pagal skulptūras Luvre ir lankė Siuis akademiją, kur už menką mokestį galėjo piešti nuogo kūno eskizus. Pasak liudijimų, jis išbandė litografijos techniką 1822 m., kai jam buvo tik keturiolika. 1825 m. jis surado darbą pas profesionalų grafiką Zéphirin Belliard, kur įgijo grafiko profesijos įgūdžių. Nuo 1829 m. O. Domjė pradėjo savarankiškai kurti litografijas imituodamas populiarių autorių: Nicholas-Toussaint Charlet (1792–1845), Charles-Joseph Traviès (1804–1859) ir Henry Monnier (1799–1877), stilių.
Po 1830 m. liepos revoliucijos Prancūzijoje spauda tapo mažiau cenzūruojama ir paplito iliustruoti pamfletai. O. Domjė bendradarbiavo keliuose, trumpai gyvavusiuose žurnaluose ir pradėjo iliustratoriaus darbą Šarlio Filipono naujai įsteigtame politinės satyros žurnale La Caricature. 1835 m. uždarius La Caricature, jis kūrė iliustracijas kitam Š. Filipono žurnalui Le Charivari. Š. Filiponui per visą gyvenimą O. Domjė sukūrė 3958 litografijas. Už karaliaus Liudviko Pilypo vyriausybės karikatūras 1832 m. O. Domjė buvo įkalintas 6 mėnesius. Jis nenutraukė savo satyriko-karikatūristo veiklos ir iškėlė šį menkai vertinamą dailės žanrą į meistriškumo viršūnes. O. Domjė bohemiškoje Paryžiaus aplinkoje susidomėjo skulptūra − jis lipdė karikatūrinius skulptūrinius modelius, o po to pagal juos kūrė litografijas. Grupinis burleskinis Nacionalinės asamblėjos narių portretas Le Ventre législatif buvo publikuotas 1834 m. Kita didelių matmenų litografija Rue Transnonain sukurta po brutalaus policijos reido. O. Domjė, nors pats be didelių intelektualinių pretenzijų, buvo pažįstamas su to meto menininkais, tarp kurių − Š. Bodleras, E. Delakrua ir F. Dobinji.
Po 1848 m. revoliucijos trumpam oficialioji cenzūra Prancūzijoje visai nebeveikė. 1848 m. oficialus Paryžiaus dailės salonas buvo atviras visiems norintiems jame eksponuoti. O. Domjė jame nedalyvavo, bet 1848 m. pateikė paveikslo projektą valstybiniam konkursui Respublikos alegorijos tema. Šio projekto O. Domjė neįgyvendino, bet tai labiau jį patraukė kurti aliejinius paveikslus literatūriniais siužetais. 1849 m. Salone išstatytas paveikslas „Malūnininkas ir jo sūnus“, 1850−51 m. − „Nimfos, vejamos satyro“, „Girtas Silenas“ ir „Don Kichotas“. O. Domjė mokėsi tapyti savarankiškai ir jo paveikslai buvo visiškai ignoruoti kritikų. 1851 m. Prancūzijoje įvyko bonapartistų perversmas, 1852 m. Napoleonas III vainikavosi imperatoriumi. Į šiuos įvykius O. Domjė atsiliepė garsiausia savo skulptūra Ratapoil, kuria pavaizduotas tipinis bonapartistas, terorizavęs paryžiečius perversmo išvakarėse.
Po imperijos įsteigimo sugriežtėjo leidinių cenzūra ir O. Domjė turėjo apsiriboti politiškai korektiškesnėmis karikatūromis. Vasaras jis leido su draugu F. Dobinji, lankė T. Ruso ir Ž. F. Milė . Draugų įtaka matyt lėmė, kad jo litografijos pradėjo įgauti tapybiškesnį charakterį. Jos prarado populiarumą ir 1860 m. O. Domjė buvo atleistas iš Le Charivari. Pragyvenimui jis tapė didelių matmenų akvarelinius paveikslus to meto temomis, kurie buvo populiarūs rinkoje. Privačiai nenutraukė tapybos aliejine technika. Jo grafikos humoristinis charakteris menkai pasireiškė ar visai nepasireiškė paveiksluose. Matyt O. Domjė tai laikė nepritinkamu tapybai. 1864 m. jis vėl pradėjo publikuoti kassavaitines iliustracijas Le Charivari žurnalui. Jo regėjimas prastėjo ir menininkui vis dažniau reikėjo ramybės, 1865 m. jis išsinuomojo mažą namą Valmondua kaime netoli Paryžiaus, kuriame, be išvykų į sostinę, pragyveno iki gyvenimo pabaigos. 1870 m. vyriausybė jam diskretiškai pasiūlė Garbės legiono ordino apdovanojimą, kurio menininkas atsisakė. Jis gyveno skurdžiai.
1870−71 m. Napoleono III valdžios nuvertimas ir Prancūzijos-Prūsijos karas įkvėpė O. Domjė vienoms įtaigiausių jo litografijų. Jis buvo paskirtas į komisiją Luvro kolekcijų išsaugojimui Paryžiaus apsiausties metu ir oponavo G. Kurbė pasiūlymui nuversti . Paskutinius metus O. Domjė praleido skurde, ligotas, su vis prastėjančiu regėjimu. 1874 m. jis įsigijo namą Valmondua, kurį nuomojo, iš draugo K. Koro padovanotų lėšų. 1877 m. vyriausybė jam paskyrė menką pensiją, kitais metais prižiūrint V. Hugo įvyko jo kūrinių paroda P. Diuran-Riuelio galerijoje Paryžiuje. O. Domjė mirė 1879 m. vasario 10 d. nuo širdies paralyžiaus. Apie 1900 m. pradėjus kilti jo kūrinių populiarumui ir paklausai, daugelis jų buvo restauruoti, papildyti „parašais“, todėl kartais juose sunku nustatyti autentišką O. Domjė indėlį.
O. Domjė buvo aukštai vertinamas savo amžininkų, Paryžiaus menininkų: O. de Balzakas sakė, kad jis po savo oda turi truputį Mikelandželo, Š. Bodleras lygino su Delakrua ir Engru. O. Domjė garsus savo meto Paryžiaus buržuazijos karikatūriniais portretais. Viso jis sukūrė 4000 litografijų ir dar 4000 iliustracijų piešinių. Jo politinė satyra, linkstama tikėti, buvo koreguojama leidėjo Š. Filipono, todėl paties O. Domjė politines pažiūras sunku nusakyti. Iš moterų vaizdavimo tikėtina, kad menininkas prisilaikė Ž. Ž. Ruso įkvėptų pažiūrų. Jo žmona Marie-Alexandrine Dassy buvo modistė ir ilgainiui visiškai pasišventė šeimos gyvenimui, apie ją žinoma labai mažai. O. Domjė tapyba vertinama impresionizmo pirmtake.
Darbų galerija
- Iš serijos „Groteskiškos scenos“, 1839 m.
- „Menininkų iliuzijos“, 1842 m.
- Iš serijos „Geroji buržuazija“, 1846 m.
- Iš serijos „Geroji buržuazija“, 1847 m.
- Ratapoil, 1850 m.
- „Mesjė Priudomas dailininko ateljė“, 1855 m.
- „Trečios klasės diližanas“, apie 1862−64 m.
- „Belaukiant audiencijos“, apie 1860−65 m.
Nuorodos
- wikiart.org, O. Domjė kūriniai chronologine tvarka
- wga.hu
Šaltiniai
- Vašingtono nacionalinė dailės galerija
- Encyclopaedia Britannica, 2017 03 23
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Onorė Domjė, Kas yra Onorė Domjė? Ką reiškia Onorė Domjė?
Onore DomjeOnore Domje apie 1850 m Gime 1808 m vasario 26 d MarselisMire 1879 m vasario 10 d 70 metu Tautybe PrancuzasVeikla DailininkasVikiteka Honore Daumier Onore Domje pranc Honore Daumier 1808 1879 m XIX a prancuzu realistinis grafikas skulptorius ir tapytojas Įvardijamas garsiausiu savo meto Prancuzijos karikaturistu BiografijaOnore Viktorinas Domje gime 1808 m vasario 20 26 dienomis Marselyje Jo tevas buvo remintojas tapytojas megejas pasizymejes poeto ambicijomis 1816 m tevas su seima persikele į Paryziu noredamas siekti poeto karjeros O Domje nuo 12 metu dirbo knygu pardavejo padejeju ir parode talenta piesimui Jo tevai neturejo pinigu kad jį isleistu į mokslus Jį piesimo apmoke seimos draugas antikvaras ir muziejininkas Aleksandras Lenuaras Tevo poeto karjera nenusiseke jis buvo viena karta pristatytas karaliaus Liudviko Pilypo dvare ir po sios vienadienes sloves daugiau nieko nebepasieke kas paveike jo psichine bukle jis mire Sarantono beprotnamyje O Domje piese eskizus pagal skulpturas Luvre ir lanke Siuis akademija kur uz menka mokestį galejo piesti nuogo kuno eskizus Pasak liudijimu jis isbande litografijos technika 1822 m kai jam buvo tik keturiolika 1825 m jis surado darba pas profesionalu grafika Zephirin Belliard kur įgijo grafiko profesijos įgudziu Nuo 1829 m O Domje pradejo savarankiskai kurti litografijas imituodamas populiariu autoriu Nicholas Toussaint Charlet 1792 1845 Charles Joseph Travies 1804 1859 ir Henry Monnier 1799 1877 stiliu Po 1830 m liepos revoliucijos Prancuzijoje spauda tapo maziau cenzuruojama ir paplito iliustruoti pamfletai O Domje bendradarbiavo keliuose trumpai gyvavusiuose zurnaluose ir pradejo iliustratoriaus darba Sarlio Filipono naujai įsteigtame politines satyros zurnale La Caricature 1835 m uzdarius La Caricature jis kure iliustracijas kitam S Filipono zurnalui Le Charivari S Filiponui per visa gyvenima O Domje sukure 3958 litografijas Uz karaliaus Liudviko Pilypo vyriausybes karikaturas 1832 m O Domje buvo įkalintas 6 menesius Jis nenutrauke savo satyriko karikaturisto veiklos ir iskele sį menkai vertinama dailes zanra į meistriskumo virsunes O Domje bohemiskoje Paryziaus aplinkoje susidomejo skulptura jis lipde karikaturinius skulpturinius modelius o po to pagal juos kure litografijas Grupinis burleskinis Nacionalines asamblejos nariu portretas Le Ventre legislatif buvo publikuotas 1834 m Kita dideliu matmenu litografija Rue Transnonain sukurta po brutalaus policijos reido O Domje nors pats be dideliu intelektualiniu pretenziju buvo pazįstamas su to meto menininkais tarp kuriu S Bodleras E Delakrua ir F Dobinji Le Ventre Legislatif 1834 m Po 1848 m revoliucijos trumpam oficialioji cenzura Prancuzijoje visai nebeveike 1848 m oficialus Paryziaus dailes salonas buvo atviras visiems norintiems jame eksponuoti O Domje jame nedalyvavo bet 1848 m pateike paveikslo projekta valstybiniam konkursui Respublikos alegorijos tema Sio projekto O Domje neįgyvendino bet tai labiau jį patrauke kurti aliejinius paveikslus literaturiniais siuzetais 1849 m Salone isstatytas paveikslas Malunininkas ir jo sunus 1850 51 m Nimfos vejamos satyro Girtas Silenas ir Don Kichotas O Domje mokesi tapyti savarankiskai ir jo paveikslai buvo visiskai ignoruoti kritiku 1851 m Prancuzijoje įvyko bonapartistu perversmas 1852 m Napoleonas III vainikavosi imperatoriumi Į siuos įvykius O Domje atsiliepe garsiausia savo skulptura Ratapoil kuria pavaizduotas tipinis bonapartistas terorizaves paryziecius perversmo isvakarese Po imperijos įsteigimo sugrieztejo leidiniu cenzura ir O Domje turejo apsiriboti politiskai korektiskesnemis karikaturomis Vasaras jis leido su draugu F Dobinji lanke T Ruso ir Z F Mile Draugu įtaka matyt leme kad jo litografijos pradejo įgauti tapybiskesnį charakterį Jos prarado populiaruma ir 1860 m O Domje buvo atleistas is Le Charivari Pragyvenimui jis tape dideliu matmenu akvarelinius paveikslus to meto temomis kurie buvo populiarus rinkoje Privaciai nenutrauke tapybos aliejine technika Jo grafikos humoristinis charakteris menkai pasireiske ar visai nepasireiske paveiksluose Matyt O Domje tai laike nepritinkamu tapybai 1864 m jis vel pradejo publikuoti kassavaitines iliustracijas Le Charivari zurnalui Jo regejimas prastejo ir menininkui vis dazniau reikejo ramybes 1865 m jis issinuomojo maza nama Valmondua kaime netoli Paryziaus kuriame be isvyku į sostine pragyveno iki gyvenimo pabaigos 1870 m vyriausybe jam diskretiskai pasiule Garbes legiono ordino apdovanojima kurio menininkas atsisake Jis gyveno skurdziai Trys teisininkai apie 1855 57 m Filipso kolekcija 1870 71 m Napoleono III valdzios nuvertimas ir Prancuzijos Prusijos karas įkvepe O Domje vienoms įtaigiausiu jo litografiju Jis buvo paskirtas į komisija Luvro kolekciju issaugojimui Paryziaus apsiausties metu ir oponavo G Kurbe pasiulymui nuversti Paskutinius metus O Domje praleido skurde ligotas su vis prastejanciu regejimu 1874 m jis įsigijo nama Valmondua kurį nuomojo is draugo K Koro padovanotu lesu 1877 m vyriausybe jam paskyre menka pensija kitais metais priziurint V Hugo įvyko jo kuriniu paroda P Diuran Riuelio galerijoje Paryziuje O Domje mire 1879 m vasario 10 d nuo sirdies paralyziaus Apie 1900 m pradejus kilti jo kuriniu populiarumui ir paklausai daugelis ju buvo restauruoti papildyti parasais todel kartais juose sunku nustatyti autentiska O Domje indelį O Domje buvo aukstai vertinamas savo amzininku Paryziaus menininku O de Balzakas sake kad jis po savo oda turi truputį Mikelandzelo S Bodleras lygino su Delakrua ir Engru O Domje garsus savo meto Paryziaus burzuazijos karikaturiniais portretais Viso jis sukure 4000 litografiju ir dar 4000 iliustraciju piesiniu Jo politine satyra linkstama tiketi buvo koreguojama leidejo S Filipono todel paties O Domje politines paziuras sunku nusakyti Is moteru vaizdavimo tiketina kad menininkas prisilaike Z Z Ruso įkveptu paziuru Jo zmona Marie Alexandrine Dassy buvo modiste ir ilgainiui visiskai pasisvente seimos gyvenimui apie ja zinoma labai mazai O Domje tapyba vertinama impresionizmo pirmtake Darbu galerijaIs serijos Groteskiskos scenos 1839 m Menininku iliuzijos 1842 m Is serijos Geroji burzuazija 1846 m Is serijos Geroji burzuazija 1847 m Ratapoil 1850 m Mesje Priudomas dailininko atelje 1855 m Trecios klases dilizanas apie 1862 64 m Belaukiant audiencijos apie 1860 65 m NuorodosVikiteka Honore Daumier vaizdine ir garsine medziagawikiart org O Domje kuriniai chronologine tvarka wga huSaltiniaiVasingtono nacionaline dailes galerija Encyclopaedia Britannica 2017 03 23