50°41′p. pl. 166°05′r. ilg. / 50.69°p. pl. 166.08°r. ilg.
| Oklando sala | ||
|---|---|---|
| Vakarinė salos dalis | ||
| Duomenys | ||
| Šalis | Naujoji Zelandija | |
| Vandenynas | Ramusis vandenynas | |
| Salynas | Oklando salos | |
| Koordinatės | 50°41′p. pl. 166°05′r. ilg. / 50.69°p. pl. 166.08°r. ilg. | |
| Plotas | 442,5 km² | |
| Kilmė | vulkaninė | |
| Aukščiausias taškas | Cavern Peak (659 m) | |
| Ilgis | 42 km | |
| Plotis | 26 km | |
| Gyventojų skaičius | 0 | |
| Žemėlapis | ||
Oklando sala (angl. Auckland island, maor. Mauka Huka) – Naujajai Zelandijai priklausanti sala Ramiojo vandenyno pietvakariuose. Pagrindinė sala Oklando salų grupėje. Kaip ir kitos Naujosios Zelandijos subantarktinės salos, Oklando sala įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Geografija
Sala užima 442,5 km² plotą, ilgis – 42 km. Sudaryta iš vulkaninių uolienų, susidariusių prieš 25–10 milijonų metų iškilus dviems vulkaniniams kupolams, vienam – Karnlio įlankoje salos pietuose, kitam – 8 km į vakarus esančioje Nusivylimo saloje. Padengta 2 metrų storio durpių sluoksniu. Sala pasižymi stačiais šlaitais ir nelygiu reljefu, kurio aukštis siekia daugiau nei 600 m virš jūros lygio. Aukščiausios viršukalnės – Kaverno (659 m), Reinalo (635 m), D’Urvilio (630 m), Istono (610 m), Babelio Bokšto (550 m) kalnai.
Pietuose salos plotis siekia 26 km. Nuo mažesnės Adamso salos skiria Viktorijos sąsiauris. Salos vakarinėje pakrantėje yra Lovito kyšulys – labiausiai į vakarus nutolusi Naujosios Zelandijos vieta.
Flora ir fauna
Į salą atvežus kiaules, stipriai nukentėjo augalija: sumažėjo krūmynų, pievų gėlių ir kitų augalų paplitimas bei populiacijos.
Salos šiaurėje esanti Roso įlanka yra vienintelė paprastųjų tikrųjų banginių veisimosi vieta visoje Naujojoje Zelandijoje. Žiemos sezonu jų skaičius įlankoje pasiekia 400, juos reguliariai tiria Otago universitetas. Saloje taip pat aptikta Naujosios Zelandijos jūrų liūtų veisimosi populiacija. 80 % visos jų populiacijos gyvena ir dauginasi Oklando salyne.
Oklando sala, pagal BirdLife International tarptautinę organizaciją, yra paukščiams reikšminga teritorija dėl saloje esančių jūrinių paukščių veisimosi vietų gausos. Oklando salyne yra keletas endeminių paukščių rūšių, iš kurių saloje peri Oklando kormoranai (Leucocarbo colensoi) vietose, kurių negali pasiekti atvežtos kiaulės bei katės. Oklando salai endeminė dančiasnapių rūšis Mergus australis (angl. Auckland Island merganser) išnyko 1902 m. Manyta, kad prieš naminių gyvūnų atvežimą saloje jų galėjo buti nuo 20 iki 30 porų. 1902 m. sausį paskutinis šios rūšies atstovas nušautas muziejaus kolekcijai.
Gyventojai
Nors sala negyvenama, yra archeologinių įrodymų, kad joje prieš 600–700 metų gyveno polineziečiai. Be to, iš Čatamo salų kilę maoriai bei morioriai nuo 1842 iki 1856 m. gyveno saloje esančioje Ranujo įlankoje. Oklando saloje bandyta kurti gyvenvietę, pavadintą Hardviku, tačiau ji gyvavo tik tris metus – nuo 1849 iki 1852.
1864 m. salos krantuose sudužo Grafton ir Invercauld laivai. Išgyvenusieji nežinojo apie vieni kitų buvimą saloje, kadangi avarijos vyko priešingose salos pusėse. Grafton laivo išgyvenusieji saloje gyveno 18 mėnesių, po to nuplaukė į Naująją Zelandiją su pačių pasigaminta valtimi, o žmonės iš Invercauld laivo gyveno laivo nuolaužose. Iš jų trys išgelbėti, o visi kiti mirė prieš atvykstant gelbėtojams.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Oklando sala, Kas yra Oklando sala? Ką reiškia Oklando sala?