Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Nyderlandų geografija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Nyderlandų geografija | |
| Žemynas | Europa |
| Regionas | Vakarų Europa |
| Plotas | 41 545 km² 80,59 % žemės 19,41 % vandens |
| Pakrantė | 451 km |
| Sienos | Belgija 450 km Vokietija 577 km |
| Aukščiausias taškas | Valserbergas 322,7 m |
| Žemiausias taškas | -7 m |
| Ilgiausia upė | Reinas 764 km |
| Didžiausias ežeras | Eiselio ežeras 1 100 km² |
Nyderlandai, arba Olandija – valstybė Vakarų Europoje prie Šiaurės jūros. Šiaurinėje pakrantėje Vakarų Fryzų salos – smėlio kopos, kintantys salų kontūrai dėl jūros erozijos; didžiausios salos km²: Tekselis 161, Teršelingas 96, Amelandas 57, 40.
Paviršius
Žemumų kraštas; ~40 % šalies teritorijos sudaro žemės, atkovotos iš jūros, ežerų, pelkių ir upių. Žemiau jūros lygio yra 24, nuo 0 iki 1 m virš jūros lygio 9, aukščiau 50 m virš jūros lygio 2 % šalies teritorijos. Vidutinis šalies aukštis 10 m virš jūros lygio; aukščiausias taškas Valserio kalva (323 m virš jūros lygio) – Limburgo aukštumoje, Olandijos, Vokietijos ir Belgijos pasienyje, žemiausi taškai Pietų Plaso polderis (7 m žemiau jūros lygio), Princo Aleksandro polderis (6,7 m žemiau jūros lygio).
Vakarinėje pakrantėje ir Vakarų Fryzų salose smėlio kopos ir pylimų sistema; aukščiausios kopos 56 m virš jūros lygio.
Dvi pagrindinės topografinės savybės – Žemoji Olandija ir Aukštoji Olandija. Žemoji Olandija – šiaurinė ir vakarinė šalies dalys; vyrauja depresijos ir aukščiai iki 1 m virš jūros lygio; daugiausia moliai, durpės, jūrinės ir upinės sąnašos; poleriai ir upių slėniai, išraižyti kanalų, upių ir liekaninių ežerų. Aukštoji Olandija – pietinė ir rytinė šalies dalys; rytuose vyrauja smėlio kalvos – Torenbergas, Veliuvė, Tventė; pietuose klintys, mergeliai, priemoliai. Piečiausia dalis Limburgo aukštuma Ardėnų masyvo pakraštyje, dėl didelių santykinių aukščių ir gilių slėnių dažnai vadinama „Olandijos Šveicarija“.
Klimatas
Vyrauja Atlanto jūrinis su švelniomis žiemomis ir vėsiomis vasaromis dėl drėgnų oro pernašų nuo Atlanto. Dažni stiprūs vakarų vėjai. Iki 300 apsiniaukusių dienų per metus, rūkai . Vidutinis dienų skaičius per metus su krituliais 130–140, iš jų sninga 20–30 dienų. Dažnai Žemojoje Olandijoje nuolatinė sniego danga nesusidaro. Didelis vidutinis santykinis oro drėgnumas (Amsterdame 86 %). Vidutinis metinis kritulių kiekis 650–850 mm. Drėgniausi mėnesiai liepa ir rugpjūtis, nors krituliai pasiskirstę beveik tolygiai per visus metus. Saulėčiausias laikotarpis nuo gegužės iki liepos, šilčiausias nuo birželio iki rugsėjo.
Vidutinė oro temperatūra sausį ir liepą °C (vidutinis daugiametis kritulių kiekis mm): Groningenas +2 ir +16,5 (780), Amsterdamas +2 ir +17 (840), Roterdamas +2,5 ir +16 (780), Midelburgas +4 ir +17,5 (760), Mastrichtas +2,5 ir +18 (750).
Vandenys
Vandenys užima 18,6 % šalies teritorijos (įskaitant Vedų jūrą, Eiselio ežerą, upes, dirbtinius ir liekaninius ežerus, kanalus).
Dirvožemis
Žemojoje Olandijoje vyrauja durpingi ir molingi polderių dirvožemiai, rytinėje dalyje – aliuviniai, pietinėje – liosiniai dirvožemiai.
Augalija
Plačialapių miškų zona; natūrali augalija ir gyvūnija liko tik saugomose teritorijose. Nedideli ąžuolų ir bukų miškai išlikę Drentės ir Gelderlando provincijose; miškai sparčiai atsodinami. Būdingas kraštovaizdis – dirbamosios žemės plotai, pievos ir ganyklos, susiskirstyti kanalais.
Gyvūnija
Aukštose kopų žolėse ir viržynėse sutinkama kiškių, fazanų, kurapkų. Vedų jūroje gausų migruojančių paukščių.
Aplinkosauga
Dideli reikalavimai aplinkosaugai; veiksmingai veikia daugybė aplinkosaugos organizacijų. Nuo 1995 m. „Žalieji mokesčiai“ požeminiams vandenims, šiukšlėms, kurui, energijai.
Svarbiausios aplinkos užterštumo priežastys – didelis gyventojų tankis, gamybos koncetracija, erdvės trūkumas. Vandens ir dirvos tarša cheminėmis trąšomis, rūgštieji lietūs, komunalinės atliekos, atmosferos tarša. Didelis Maso, Reino ir Eiselio užterštumas , švino ir chromo jugniniais.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Nyderlandų geografija, Kas yra Nyderlandų geografija? Ką reiškia Nyderlandų geografija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Nyderlandu geografijaZemynas EuropaRegionas Vakaru EuropaPlotas 41 545 km 80 59 zemes 19 41 vandensPakrante 451 kmSienos Belgija 450 km Vokietija 577 kmAuksciausias taskas Valserbergas 322 7 mZemiausias taskas 7 mIlgiausia upe Reinas 764 kmDidziausias ezeras Eiselio ezeras 1 100 km Nyderlandai arba Olandija valstybe Vakaru Europoje prie Siaures juros Siaurineje pakranteje Vakaru Fryzu salos smelio kopos kintantys salu konturai del juros erozijos didziausios salos km Tekselis 161 Terselingas 96 Amelandas 57 40 PavirsiusZemumu krastas 40 salies teritorijos sudaro zemes atkovotos is juros ezeru pelkiu ir upiu Zemiau juros lygio yra 24 nuo 0 iki 1 m virs juros lygio 9 auksciau 50 m virs juros lygio 2 salies teritorijos Vidutinis salies aukstis 10 m virs juros lygio auksciausias taskas Valserio kalva 323 m virs juros lygio Limburgo aukstumoje Olandijos Vokietijos ir Belgijos pasienyje zemiausi taskai Pietu Plaso polderis 7 m zemiau juros lygio Princo Aleksandro polderis 6 7 m zemiau juros lygio Vakarineje pakranteje ir Vakaru Fryzu salose smelio kopos ir pylimu sistema auksciausios kopos 56 m virs juros lygio Dvi pagrindines topografines savybes Zemoji Olandija ir Aukstoji Olandija Zemoji Olandija siaurine ir vakarine salies dalys vyrauja depresijos ir auksciai iki 1 m virs juros lygio daugiausia moliai durpes jurines ir upines sanasos poleriai ir upiu sleniai israizyti kanalu upiu ir liekaniniu ezeru Aukstoji Olandija pietine ir rytine salies dalys rytuose vyrauja smelio kalvos Torenbergas Veliuve Tvente pietuose klintys mergeliai priemoliai Pieciausia dalis Limburgo aukstuma Ardenu masyvo pakrastyje del dideliu santykiniu auksciu ir giliu sleniu daznai vadinama Olandijos Sveicarija KlimatasVyrauja Atlanto jurinis su svelniomis ziemomis ir vesiomis vasaromis del dregnu oro pernasu nuo Atlanto Dazni stiprus vakaru vejai Iki 300 apsiniaukusiu dienu per metus rukai Vidutinis dienu skaicius per metus su krituliais 130 140 is ju sninga 20 30 dienu Daznai Zemojoje Olandijoje nuolatine sniego danga nesusidaro Didelis vidutinis santykinis oro dregnumas Amsterdame 86 Vidutinis metinis krituliu kiekis 650 850 mm Dregniausi menesiai liepa ir rugpjutis nors krituliai pasiskirste beveik tolygiai per visus metus Sauleciausias laikotarpis nuo geguzes iki liepos silciausias nuo birzelio iki rugsejo Vidutine oro temperatura sausį ir liepa C vidutinis daugiametis krituliu kiekis mm Groningenas 2 ir 16 5 780 Amsterdamas 2 ir 17 840 Roterdamas 2 5 ir 16 780 Midelburgas 4 ir 17 5 760 Mastrichtas 2 5 ir 18 750 VandenysVandenys uzima 18 6 salies teritorijos įskaitant Vedu jura Eiselio ezera upes dirbtinius ir liekaninius ezerus kanalus DirvozemisZemojoje Olandijoje vyrauja durpingi ir molingi polderiu dirvozemiai rytineje dalyje aliuviniai pietineje liosiniai dirvozemiai AugalijaPlacialapiu misku zona naturali augalija ir gyvunija liko tik saugomose teritorijose Nedideli azuolu ir buku miskai islike Drentes ir Gelderlando provincijose miskai sparciai atsodinami Budingas krastovaizdis dirbamosios zemes plotai pievos ir ganyklos susiskirstyti kanalais GyvunijaAukstose kopu zolese ir virzynese sutinkama kiskiu fazanu kurapku Vedu juroje gausu migruojanciu pauksciu AplinkosaugaDideli reikalavimai aplinkosaugai veiksmingai veikia daugybe aplinkosaugos organizaciju Nuo 1995 m Zalieji mokesciai pozeminiams vandenims siukslems kurui energijai Svarbiausios aplinkos uzterstumo priezastys didelis gyventoju tankis gamybos koncetracija erdves trukumas Vandens ir dirvos tarsa cheminemis trasomis rugstieji lietus komunalines atliekos atmosferos tarsa Didelis Maso Reino ir Eiselio uzterstumas svino ir chromo jugniniais