Norkaičių Begėdžių miškai

55°29′52″ š. pl. 21°31′11″ r. ilg. / 55.49778°š. pl. 21.51972°r. ilg. / 55.49778; 21.51972

Norkaičių-Begėdžių miškai – miškai vakarų Lietuvoje, Šilutės bei Klaipėdos rajonuose, Nemuno kairiajame krante, 9 km į šiaurę nuo Šilutės, tarp Saugų ir Švėkšnos. Priklauso Šilutės miškų urėdijai (Norkaičių, Pėžaičių ir Švėkšnos girininkijoms) bei Kretingos miškų urėdijai (Šernų girininkijai). Apima 66,5 km² plotą. Masyvą sudaro Begėdžių, Norkaičių, Joniškio, Piliakalnio, Stanaičių, Parubežio, Barvų, Žagatpurvio, Bilviečių, Ažpurvių, Padumblės, Aisėnų miškai.

Paviršiu banguotas. Būdingi jauriniai silpnai sujaurėję smėliai, vietomis velėniniai jauriniai glėjiški priesmėliai. Norkaičių-Begėdžių miškai patenka į Minijos baseiną: šiaurine ir vidurine dalimi teka Veiviržas (su Ašva, Švėkšnale, Šalpe, Aise, Šalteike), pietine dalimi – Tenenys (su Šiūšiu). Tyvuliuoja nedidelės pelkės, 2 ežerėliai (Joniškės ežeras ir bevardis).

Medynai:

• pušynai: 72 %
• beržynai: 11 %
• eglynai: 10 %
• ąžuolynai: 5 %
• juodalksnynai: 1 %
• baltalksnynai: 1 %

Jaunuolynai sudaro 27 % medynų, pusamžiai medžiai 46 %, pribręstantys 18 %, brandūs 9 %.

Norkaičių-Begėdžių miškuose yra briedžių, stirnų, šernų, vilkų, kiškių, usūrinių šunų, lapių, barsukų, ūdrų, įveista danielių. Pasodinta kėnių, pocūgių, veimutinių pušų. Įsteigtas Norkaičių botaninis draustinis, , aplink Veiviržą ir jo intakus – Veiviržo kraštovaizdžio draustinis bei Veiviržo ichtiologinis draustinis. 64-ajame Norkaičių miško kvartale yra Norkaičių parkas bei Skomantų piliakalnis.

Pietuose miškus kerta plentas  193  Kvėdarna–Švėkšna–Saugos . Miškuose įsikūrę kaimai: Aisėnai, Barvai, Berciškė, Begėdžiai, Bilvietis, Diegliai, Dvyliai, Grynaičiai, Kebeliai, Luišės, Norkaičiai, Pėžaičiai, Stonaičiai, Šarkiškiai, Virkytai, Vyskupiškiai, Žagatpurviai.

Šaltiniai

1. Norkaičių–Begėdžių miškai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 218