Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Niufaundlando kolonija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Niufaundlando kolonija (angl. Newfoundland Colony) buvo Britų imperijos kolonija Šiaurės Amerikoje nuo 1610 metų iki 1907 m. Didžiausio išsiplėtimo laikais apėmė visą teritoriją Niufaundlando saloje (dab. Kanada, Niufaundlando ir Labradoro provincija).
| Newfoundland Colony Niufaundlando kolonija | ||||
| Britų Amerikos kolonija (1610-1783) Britų Šiaurės Amerikos kolonija (1783-1907) | ||||
| ||||
| Vėliava | ||||
| Kolonijos žemėlapis | ||||
| Sostinė | Sent Džonsas | |||
| Valdymo forma | kolonija | |||
| Era | Imperializmas | |||
| - Įkūrimas | 1610 m. | |||
| - Tapo dominija | 1907 m. | |||
Raida
Senieji salos gyventojai buvo indėnai beotukai. Britai čia pradėjo kurtis pačioje XVII a. pabaigoje, pradėdami nuo Avalono pusiasalio. 1610 m. pastačius pirmąją gyvenvietę , paskirtas ir pirmasis kolonijos gubernatorius. Britai plėtė savo valdžią indėnų žemėse, ir kolonizacijos metu dauguma jų išmirė dėl ligų ir karų. 1638 m. britai formaliai paskelbė teises į visą Niufaundlando salą. Sala buvo ypač turtinga žuvies, todėl aplink ją klestėjo žvejyba.
Svarbiausi konkurentai saloje buvo prancūzai, kurie 1655 m. paskyrė gybernatorių dar XVI a. įkurtoje baskų kolonijoje . Netrukus jie pradėjo intensyvų karą prieš britus. 1697 m. beveik sunaikino britų kolonijas saloje ir išvarė iš čia kolonistus. Prancūzų viešpatavimo laikas truko iki 1713 m., kuomet Utrechto taika Niufaundlandas atiduotas Britų imperijai. Prancūzų kontrolėje liko tik vakarinis salos krantas, vadinamasis , kurį jie išlaikė iki pat 1904 m.
Tarp Britų imperijos ir Prancūzijos kilus Septynerių metų karui, prancūzai dar kartą mėgino susigrąžinti Niufaundlandą. 1763 m. karą pralaimėjusi, Prancūzija salą galutinai prarado.
Kuomet 1783 m. Britų imperija Amerikoje prarado Tryliką kolonijų, kurios paskelbė nepriklausomybę kaip JAV, Niufaundlando kolonija tapo Britų Šiaurės Amerikos dalimi. Britai skatino kolonistų kėlimąsi. Didelė jų dalis buvo airiai katalikai, sudarę apie 40 proc. salos gyventojų. 1835–1901 m. kolonijos sostinės Sent Džonso gyventojų skaičius padvigubėjo – nuo 15 tūkst. iki 29,5 tūkst. 1824 m. Niufaundlandas oficialiai tapo Karūnos kolonija ir vėliau gavo savivaldą. Saloje atradus švino, vario, geležies ir anglies, ji augo ekonomiškai, o gyventojų skaičius pasiekė 120 tūkst.
Tuo metu iš stipriausių Šiaurės Amerikos kolonijų buvo suformuota , kuri plėtėsi teritoriškai, prisijungdama likusias kolonijas žemyne. 1869 m. prie Kanados buvo pasiūlyta jungtis ir Niufaundlandui, tačiau šis atsisakė. Tokiu būdu jis išlaikė nepriklausomybę nuo Kanados. 1907 m. jam suteiktos dominijos teisės, kaip ir Kanadai. Taigi, jis tapo .
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Niufaundlando kolonija, Kas yra Niufaundlando kolonija? Ką reiškia Niufaundlando kolonija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Niufaundlando kolonija angl Newfoundland Colony buvo Britu imperijos kolonija Siaures Amerikoje nuo 1610 metu iki 1907 m Didziausio issipletimo laikais apeme visa teritorija Niufaundlando saloje dab Kanada Niufaundlando ir Labradoro provincija Newfoundland Colony Niufaundlando kolonijaBritu Amerikos kolonija 1610 1783 Britu Siaures Amerikos kolonija 1783 1907 1610 1907VeliavaLocation of Niufaundlando kolonijaKolonijos zemelapisSostine Sent DzonsasValdymo forma kolonijaEra Imperializmas Įkurimas 1610 m Tapo dominija 1907 m RaidaSenieji salos gyventojai buvo indenai beotukai Britai cia pradejo kurtis pacioje XVII a pabaigoje pradedami nuo Avalono pusiasalio 1610 m pastacius pirmaja gyvenviete paskirtas ir pirmasis kolonijos gubernatorius Britai plete savo valdzia indenu zemese ir kolonizacijos metu dauguma ju ismire del ligu ir karu 1638 m britai formaliai paskelbe teises į visa Niufaundlando sala Sala buvo ypac turtinga zuvies todel aplink ja klestejo zvejyba Svarbiausi konkurentai saloje buvo prancuzai kurie 1655 m paskyre gybernatoriu dar XVI a įkurtoje basku kolonijoje Netrukus jie pradejo intensyvu kara pries britus 1697 m beveik sunaikino britu kolonijas saloje ir isvare is cia kolonistus Prancuzu viespatavimo laikas truko iki 1713 m kuomet Utrechto taika Niufaundlandas atiduotas Britu imperijai Prancuzu kontroleje liko tik vakarinis salos krantas vadinamasis kurį jie islaike iki pat 1904 m Tarp Britu imperijos ir Prancuzijos kilus Septyneriu metu karui prancuzai dar karta megino susigrazinti Niufaundlanda 1763 m kara pralaimejusi Prancuzija sala galutinai prarado Kuomet 1783 m Britu imperija Amerikoje prarado Trylika koloniju kurios paskelbe nepriklausomybe kaip JAV Niufaundlando kolonija tapo Britu Siaures Amerikos dalimi Britai skatino kolonistu kelimasi Didele ju dalis buvo airiai katalikai sudare apie 40 proc salos gyventoju 1835 1901 m kolonijos sostines Sent Dzonso gyventoju skaicius padvigubejo nuo 15 tukst iki 29 5 tukst 1824 m Niufaundlandas oficialiai tapo Karunos kolonija ir veliau gavo savivalda Saloje atradus svino vario gelezies ir anglies ji augo ekonomiskai o gyventoju skaicius pasieke 120 tukst Tuo metu is stipriausiu Siaures Amerikos koloniju buvo suformuota kuri pletesi teritoriskai prisijungdama likusias kolonijas zemyne 1869 m prie Kanados buvo pasiulyta jungtis ir Niufaundlandui taciau sis atsisake Tokiu budu jis islaike nepriklausomybe nuo Kanados 1907 m jam suteiktos dominijos teises kaip ir Kanadai Taigi jis tapo