Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Arabų ir Sasanidų karaiData 642 m Vieta prie dab IranasRezultatas arabų musulmonų pergalėVadovai ir kariniai vadaiNumana
Nehavendo mūšis
| Arabų ir Sasanidų karai | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Numanas ibn Amras ibn Mukarinas | Firūzanas | ||||||
| Pajėgos | |||||||
| ~30000 | ~100000 | ||||||
Nehavendo mūšis yra 642 m. vasarą įvykęs susirėmimas tarp arabų musulmonų ir Sasanidų imperijos pajėgų Irane. Mūšyje musulmonai pasiekė lemiamą pergalę, padėjusią jiems užvaldyti Irano plynaukštę ir atvėrusią kelius arabų ir islamo religijos ekspansijai į Vidurinę Aziją.
Po Irako užkariavimo arabų karinės pajėgos žymiai sustiprėjo. Pas juos perbėgo daugelis anksčiau Sasanidams tarnavusių karių, vietos valdytojų. ir Basros garnizonų kariams buvo reguliariai mokama ir skiriamas maisto davinys. Sasanidų imperija savo ruožtu prarado sostinę, karališkąjį iždą ir trečdalį imperijos pajamų, kurias surinkdavo iš Irako. 641 m. Jazdegerdas III surinko didelę armiją, kuri apsistojo prie siekiant užkirsti arabams kelius į Irano plynaukštę ir galbūt su tikslu atkariauti Iraką. Minima, esą Sasanidų pajėgos buvo 100 tūkst. karių. Jos kėlė susirūpinimą arabams ir kalifo Umaro nurodymu Kufos ir Basros garnizonai suvienijo pajėgas žygiui į Nehavendą. Pastiprinimai buvo atsiųsti iš Sirijos ir Omano. Arabų pajėgos vertinamos 30 tūkst. karių. Mūšis prie Nehavendo įvyko 642 m. vasarą. Pasakojama, kad Sasanidų kariuomenė užėmė tvirtą gynybinę poziciją ir arabų karo lauko vadas Numanas, nieko nepasiekęs keliais susirėmimais, apsimetė su savo pajėgomis atsitraukiantis. Tai suklaidino Sasanidų kariuomenės vadą Firūzaną ir Sasanidų kariuomenė pradėjo vytis esą bėgančius arabus. Pasakojama, kad jie buvo įvilioti į nepatogų slėnį tarp dviejų kalvų ir sutriuškinti. Minima, kad abi pusės turėjo didelių nuostolių. Abu vadai, Numanas ir Firūzanas, žuvo. Mūšis užtikrino arabų Irako ir Chuzistano kontrolę, atvėrė kelius užvaldyti vakarų Iraną ir rengti žygius į Farsą. Sasanidų imperija po mūšio daugiau nebesurengė organizuoto pasipriešinimo ir 651 m. mirus Jazdegerdui III nustojo egzistuoti.
Šaltiniai
- Enciklopedija Britannica
- The Oxford Handbook of Iranian History, 2012.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Nehavendo mūšis, Kas yra Nehavendo mūšis? Ką reiškia Nehavendo mūšis?
Arabu ir Sasanidu karaiData 642 m Vieta prie dab IranasRezultatas arabu musulmonu pergaleVadovai ir kariniai vadaiNumanas ibn Amras ibn Mukarinas FiruzanasPajegos 30000 100000 Nehavendo musis yra 642 m vasara įvykes susiremimas tarp arabu musulmonu ir Sasanidu imperijos pajegu Irane Musyje musulmonai pasieke lemiama pergale padejusia jiems uzvaldyti Irano plynaukste ir atverusia kelius arabu ir islamo religijos ekspansijai į Vidurine Azija Po Irako uzkariavimo arabu karines pajegos zymiai sustiprejo Pas juos perbego daugelis anksciau Sasanidams tarnavusiu kariu vietos valdytoju ir Basros garnizonu kariams buvo reguliariai mokama ir skiriamas maisto davinys Sasanidu imperija savo ruoztu prarado sostine karaliskajį izda ir trecdalį imperijos pajamu kurias surinkdavo is Irako 641 m Jazdegerdas III surinko didele armija kuri apsistojo prie siekiant uzkirsti arabams kelius į Irano plynaukste ir galbut su tikslu atkariauti Iraka Minima esa Sasanidu pajegos buvo 100 tukst kariu Jos kele susirupinima arabams ir kalifo Umaro nurodymu Kufos ir Basros garnizonai suvienijo pajegas zygiui į Nehavenda Pastiprinimai buvo atsiusti is Sirijos ir Omano Arabu pajegos vertinamos 30 tukst kariu Musis prie Nehavendo įvyko 642 m vasara Pasakojama kad Sasanidu kariuomene uzeme tvirta gynybine pozicija ir arabu karo lauko vadas Numanas nieko nepasiekes keliais susiremimais apsimete su savo pajegomis atsitraukiantis Tai suklaidino Sasanidu kariuomenes vada Firuzana ir Sasanidu kariuomene pradejo vytis esa begancius arabus Pasakojama kad jie buvo įvilioti į nepatogu slenį tarp dvieju kalvu ir sutriuskinti Minima kad abi puses turejo dideliu nuostoliu Abu vadai Numanas ir Firuzanas zuvo Musis uztikrino arabu Irako ir Chuzistano kontrole atvere kelius uzvaldyti vakaru Irana ir rengti zygius į Farsa Sasanidu imperija po musio daugiau nebesurenge organizuoto pasipriesinimo ir 651 m mirus Jazdegerdui III nustojo egzistuoti SaltiniaiEnciklopedija Britannica The Oxford Handbook of Iranian History 2012