Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Neapolio hercogija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Neapolio hercogystė (it. Ducato di Napoli; lot. Ducatus Neapolitanus) – hercogija Pietų Italijoje. VII a. ji buvo Bizantijos provincija, sudaryta iš žemyninės Italijos žemių, kurių neužgrobė VI a. įsiveržę lombardai. Provinciją valdė karinis vadas (dux), ir gana greitai provincija tapo de facto nepriklausoma valstybe, kuri egzistavo daugiau kaip 500 m.
| Ducatus Neapolitanu Ducato di Napoli Neapolio hercogystė | ||||
| Bizantijos valda 661-763 | ||||
| ||||
| Neopolio kunigaikštystė 1112 m. | ||||
| Sostinė | Neapolis | |||
| Kalbos | italų; lotynų | |||
| Valdymo forma | hercogystė | |||
| Era | Viduramžiai | |||
Didžiąją dalį istorijos Neapolio hercogiją sudarė žemės, maždaug atitinkančios šių dienų Neapolio provinciją – apėmė Vezuvijaus apylinkes, Flegrėjaus laukus (Campi Flegrei), Sorentino pusiasalį (Penisola sorrentina), Kampanijos Džuljaną (Giugliano), Aversą (Aversa), Afragolą (Afragola), Nolą (Nola), Iskijos (Ischia) ir (Procida) salas. Kapris vėliau tapo Amalfio hercogijos dalimi.
Lombardų įsiveržimo laikai
VI a. viduryje, kai į Italiją įsiveržė lombardai, Neapolyje gyveno apie 30-35 tūkstančiai gyventojų. 615 m. Neapolis, tada valdomas dux Džiovanio Konsino (Giovanni Consino), sukilo prieš Ravenos egzarchą, visagalį Bizantijos imperatoriaus įgaliotinį Italijoje. 638 m. Eleuterijus (Eleutherius) sukūrė pirmąją Neapolio hercogiją, bet hercogą paskyrė iš kitur. Hercogas turėjo paklusti Bizantijos strategui iš Sicilijos.
Pirmoji vietinė hercogija
661 m. Neapolis iš imperatoriaus Konstanto II gavo teisę būti valdomu savo hercogo Bazilijaus, kurio pavaldumas imperatoriui greitai liko tik nominalus. Kiti jo titulai buvo patricijus ir konsulas. Jam buvo pavaldūs gretimi Gaetos, Amalfio ir jūrų uostai, nors jie buvo labai savarankiški, ypač paskutiniaisiais Neapolio hercogijos metais.
Tuo metu hercogija kaldino monetas su imperatoriaus atvaizdu ir graikiškais užrašais. Graikų kalba buvo oficiali kalba.
Popiežių valdžia
763 m. hercogas Stefanas II (Stefano II di Napoli) atsiskyrė nuo Konstantinopolio ir perėjo popiežių valdžion. Dar valdant imperatorių skirtam Džiovaniui I (Giovanni I di Napoli; 711 – ~719 m.) popiežiaus valstybė parėmė hercogą kovose su lombardais, kai šansai gauti Bizantijos paramą atrodė migloti. Stefano II valdymas buvo pereinamasis laikotarpis – hercogija atitolo nuo bizantiškųjų Rytų ir suartėjo su popiežiškais Vakarais. Bizantijos graikais neapoliečiams ėmė darytis tokia pačia grėsme kaip ir lombardai.
Maždaug apie IX a. pradžią Neapolio hercogai ėmė kaldinti monetas su lotyniškais užrašais, nes oficialia kalba pasidarė lotynų kalba. Ant monetų Bizantijos imperatorius pakeitė šv. Januarijus. Dokumentus dar datavo pagal imperatorių valdymo pradžias, bet imperatoriai įtakos Neapolio valdyme nebeturėjo.
812 m. Bizantijos imperatorius Leonas III Isauras kvietė hercogijos laivyną paremti Bizantijos admirolą, kovojusį su saracėnų piratais, puldinėjusiais Siciliją, bet Neapolio hercogas Antimas (Antimo di Napoli) nepaisė įsakymo. Laivynus tai kovai atsiuntė tik Amalfis ir Gaeta. Matyt, neapoliečiai jau jautėsi praktiškai nepriklausomais, tuo tarpu jiems anksčiau pavaldūs miestai ėmė jaustis irgi nepriklausomais nuo Neapolio.
Tuo metu hercogystė dar buvo nepaveldima. 818 m. Sicilijos patricijus hercogu paskyrė Teoktistą be imperatoriaus pritarimo. 821 m. jis tą hercogą nuėmė ir paskyrė naują hercogą Teodorą II, kurį tais pačiais metais iš Neapolio išvijo neapoliečiai, kad valdžią užimtų išrinktas Stefanas III. Stefanas III pirmas ėmė kaldinti monetas su savo inicialais.
Paveldima hercogystė
840 m. hercogas Sergijus I valdžios perėmimą hercogijoje padarė paveldimą, tad Neapolis faktiškai tapo nepriklausomas. Tuo metu Neapolis buvo daugiausia karinis centras, valdomas aristokratų karių ir žemvaldžių, nors šie prarado daug žemyninių Neapolio žemių, kurios atiteko kaimynams lombardams.
Neapolis nebuvo prekybininkų miestas, kaip kad tokie Kampanijos miestai kaip Amalfis ir Gaeta, bet jis turėjo rimtą laivyną, kuris dalyvavo 849 m. Ostijos mūšyje su saracėnais. Neapolis nebijojo sudaryti sąjungas su musulmonais, jei jam tai būdavo naudinga. Pvz., 836 m. Neapolis paprašė saracėnų pagalbos, kad šie padėtų nustumti miestą apsiautusią lombardų kariuomenę, atėjusią iš kaimyninės Benevento hercogijos.
Neapolio hercogai buvo daugiausia pasiekę valdant hercogui vyskupui Atanasijui bei jo paveldėtojams. X a., Neapolio galia ėmė mažėti. Vėliau, 1027 m., Neapolį net užėmė jos priešininkas Kapujos kunigaikštis Pandulfas IV, išvydamas hercogą Sergijų IV, kuris valdžią atgavo po dvejų metų 1029 m., padedamas normanų.
Normanų kaimynystė
1029 m. Sergijui IV valdžią Neapolyje atgauti padėjo normanų vadas , buvęs Pandulfo IV sąjungininkas. Už tai Sergijus IV Rainulfą padarė Aversos grafu. Aversos grafystė buvo pirmoji valdą, kurią užvaldė normanai Pietų Italijoje. Vėliau normanų įtaka ir valdos Italijos pietuose didėjo, kol pati Neapolio hercogija prarado nepriklausomybę.
Sergijus IV savo padėtį sutvirtino vedybiniais ryšiais su normanais. Vėliau ši sąjunga nutrūko, Sergijų IV paliko jo samdiniai, ir jis tapo vienuoliu. Jo sūnus Džovanis V įsiteikinėjo Salerno princui Gvaimarui IV (Guaimar IV), o vėliau tapo šio vasalu.
Neapolio hercogija buvo Pietų Italijos valstybė, ilgiausiai išlaikiusi nepriklausomybę nuo normanų. Anksčiau jos krito lombardų valdytos Kapujos, ir Benevento kunigaikštystės, graikų valdytos Amalfio, ir Sorento hercogijos.
1137 m. hercogas Sergijus VII buvo priverstas pasiduoti Sicilijos karaliui Rogerui II, kuris Sicilijos karaliumi pasiskelbė 7 metais anksčiau. Nuo tada miestą ėmė valdyti grafas palatinas (compalazzo), o Neapolio patricijams valdžios liko mažai. Tuo metu Neapolyje gyveno apie 30000 gyventojų, kurie vertėsi sausumoje. Prekyba Neapolyje užsiiminėjo daugiausia svetimšaliai, paprastai iš Pizos ir Genujos respublikų.
Normanų valdymo laikais Neapolyje buvo statomi daugiausia pasaulietiniais pastatai – pilys (Castel Capuano ir Castel dell’Ovo), gynybinės sienos ir įtvirtinti vartai.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Neapolio hercogija, Kas yra Neapolio hercogija? Ką reiškia Neapolio hercogija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Neapolio hercogyste it Ducato di Napoli lot Ducatus Neapolitanus hercogija Pietu Italijoje VII a ji buvo Bizantijos provincija sudaryta is zemynines Italijos zemiu kuriu neuzgrobe VI a įsiverze lombardai Provincija valde karinis vadas dux ir gana greitai provincija tapo de facto nepriklausoma valstybe kuri egzistavo daugiau kaip 500 m Ducatus Neapolitanu Ducato di Napoli Neapolio hercogysteBizantijos valda 661 763 661 1137 Location of Neapolio hercogysteNeopolio kunigaikstyste 1112 m Sostine NeapolisKalbos italu lotynuValdymo forma hercogysteEra Viduramziai Didziaja dalį istorijos Neapolio hercogija sudare zemes mazdaug atitinkancios siu dienu Neapolio provincija apeme Vezuvijaus apylinkes Flegrejaus laukus Campi Flegrei Sorentino pusiasalį Penisola sorrentina Kampanijos Dzuljana Giugliano Aversa Aversa Afragola Afragola Nola Nola Iskijos Ischia ir Procida salas Kapris veliau tapo Amalfio hercogijos dalimi Lombardu įsiverzimo laikaiVI a viduryje kai į Italija įsiverze lombardai Neapolyje gyveno apie 30 35 tukstanciai gyventoju 615 m Neapolis tada valdomas dux Dziovanio Konsino Giovanni Consino sukilo pries Ravenos egzarcha visagalį Bizantijos imperatoriaus įgaliotinį Italijoje 638 m Eleuterijus Eleutherius sukure pirmaja Neapolio hercogija bet hercoga paskyre is kitur Hercogas turejo paklusti Bizantijos strategui is Sicilijos Pirmoji vietine hercogija661 m Neapolis is imperatoriaus Konstanto II gavo teise buti valdomu savo hercogo Bazilijaus kurio pavaldumas imperatoriui greitai liko tik nominalus Kiti jo titulai buvo patricijus ir konsulas Jam buvo pavaldus gretimi Gaetos Amalfio ir juru uostai nors jie buvo labai savarankiski ypac paskutiniaisiais Neapolio hercogijos metais Tuo metu hercogija kaldino monetas su imperatoriaus atvaizdu ir graikiskais uzrasais Graiku kalba buvo oficiali kalba Popieziu valdzia763 m hercogas Stefanas II Stefano II di Napoli atsiskyre nuo Konstantinopolio ir perejo popieziu valdzion Dar valdant imperatoriu skirtam Dziovaniui I Giovanni I di Napoli 711 719 m popieziaus valstybe pareme hercoga kovose su lombardais kai sansai gauti Bizantijos parama atrode migloti Stefano II valdymas buvo pereinamasis laikotarpis hercogija atitolo nuo bizantiskuju Rytu ir suartejo su popieziskais Vakarais Bizantijos graikais neapolieciams eme darytis tokia pacia gresme kaip ir lombardai Mazdaug apie IX a pradzia Neapolio hercogai eme kaldinti monetas su lotyniskais uzrasais nes oficialia kalba pasidare lotynu kalba Ant monetu Bizantijos imperatorius pakeite sv Januarijus Dokumentus dar datavo pagal imperatoriu valdymo pradzias bet imperatoriai įtakos Neapolio valdyme nebeturejo 812 m Bizantijos imperatorius Leonas III Isauras kviete hercogijos laivyna paremti Bizantijos admirola kovojusį su saracenu piratais puldinejusiais Sicilija bet Neapolio hercogas Antimas Antimo di Napoli nepaise įsakymo Laivynus tai kovai atsiunte tik Amalfis ir Gaeta Matyt neapolieciai jau jautesi praktiskai nepriklausomais tuo tarpu jiems anksciau pavaldus miestai eme jaustis irgi nepriklausomais nuo Neapolio Tuo metu hercogyste dar buvo nepaveldima 818 m Sicilijos patricijus hercogu paskyre Teoktista be imperatoriaus pritarimo 821 m jis ta hercoga nueme ir paskyre nauja hercoga Teodora II kurį tais paciais metais is Neapolio isvijo neapolieciai kad valdzia uzimtu isrinktas Stefanas III Stefanas III pirmas eme kaldinti monetas su savo inicialais Paveldima hercogysteNeapolio hercogija apie 1112 m 840 m hercogas Sergijus I valdzios peremima hercogijoje padare paveldima tad Neapolis faktiskai tapo nepriklausomas Tuo metu Neapolis buvo daugiausia karinis centras valdomas aristokratu kariu ir zemvaldziu nors sie prarado daug zemyniniu Neapolio zemiu kurios atiteko kaimynams lombardams Neapolis nebuvo prekybininku miestas kaip kad tokie Kampanijos miestai kaip Amalfis ir Gaeta bet jis turejo rimta laivyna kuris dalyvavo 849 m Ostijos musyje su saracenais Neapolis nebijojo sudaryti sajungas su musulmonais jei jam tai budavo naudinga Pvz 836 m Neapolis paprase saracenu pagalbos kad sie padetu nustumti miesta apsiautusia lombardu kariuomene atejusia is kaimynines Benevento hercogijos Neapolio hercogai buvo daugiausia pasieke valdant hercogui vyskupui Atanasijui bei jo paveldetojams X a Neapolio galia eme mazeti Veliau 1027 m Neapolį net uzeme jos priesininkas Kapujos kunigaikstis Pandulfas IV isvydamas hercoga Sergiju IV kuris valdzia atgavo po dveju metu 1029 m padedamas normanu Normanu kaimynyste1029 m Sergijui IV valdzia Neapolyje atgauti padejo normanu vadas buves Pandulfo IV sajungininkas Uz tai Sergijus IV Rainulfa padare Aversos grafu Aversos grafyste buvo pirmoji valda kuria uzvalde normanai Pietu Italijoje Veliau normanu įtaka ir valdos Italijos pietuose didejo kol pati Neapolio hercogija prarado nepriklausomybe Sergijus IV savo padetį sutvirtino vedybiniais rysiais su normanais Veliau si sajunga nutruko Sergiju IV paliko jo samdiniai ir jis tapo vienuoliu Jo sunus Dzovanis V įsiteikinejo Salerno princui Gvaimarui IV Guaimar IV o veliau tapo sio vasalu Neapolio hercogija buvo Pietu Italijos valstybe ilgiausiai islaikiusi nepriklausomybe nuo normanu Anksciau jos krito lombardu valdytos Kapujos ir Benevento kunigaikstystes graiku valdytos Amalfio ir Sorento hercogijos 1137 m hercogas Sergijus VII buvo priverstas pasiduoti Sicilijos karaliui Rogerui II kuris Sicilijos karaliumi pasiskelbe 7 metais anksciau Nuo tada miesta eme valdyti grafas palatinas compalazzo o Neapolio patricijams valdzios liko mazai Tuo metu Neapolyje gyveno apie 30000 gyventoju kurie vertesi sausumoje Prekyba Neapolyje uzsiiminejo daugiausia svetimsaliai paprastai is Pizos ir Genujos respubliku Normanu valdymo laikais Neapolyje buvo statomi daugiausia pasaulietiniais pastatai pilys Castel Capuano ir Castel dell Ovo gynybines sienos ir įtvirtinti vartai