Nartų epas arba nartiada Kaukazo tautų tokių kaip kabardinai čerkesai adygai osetinai epas Nartų epo siužeto sakmių taip
Nartų epas

Nartų epas (arba nartiada) – Kaukazo tautų, tokių kaip kabardinai, čerkesai, adygai, osetinai, epas. Nartų epo siužeto sakmių taip pat esama abchazų, balkarų, karačiajų, abazų, ingušų, čečėnų tautosakoje.
Epo herojai nartai – legendiniai karžygiai, vadovaujami galingos burtininkės Satanos. Epas kilęs iš skitų epochoje (VII–IV a. pr. m. e.) sukurto epinių kūrinių ciklo. Nartų epe atsispindi matriarchatas ir patriarchalinė gimininė santvarka.
Nacionaliniai epo variantai papildyti vietinės tautosakos motyvais.
Osetinų ir adygų sakmes apie nartus imta užrašinėti XIX a. viduryje. Tarybiniais laikais išleisti tekstų sąvadai.
Šaltiniai
- Nartų epas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 95 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Nartų epas, Kas yra Nartų epas? Ką reiškia Nartų epas?
Nartu epas arba nartiada Kaukazo tautu tokiu kaip kabardinai cerkesai adygai osetinai epas Nartu epo siuzeto sakmiu taip pat esama abchazu balkaru karaciaju abazu ingusu cecenu tautosakoje Epo herojai nartai legendiniai karzygiai vadovaujami galingos burtininkes Satanos Epas kiles is skitu epochoje VII IV a pr m e sukurto epiniu kuriniu ciklo Nartu epe atsispindi matriarchatas ir patriarchaline giminine santvarka Nacionaliniai epo variantai papildyti vietines tautosakos motyvais Osetinu ir adygu sakmes apie nartus imta uzrasineti XIX a viduryje Tarybiniais laikais isleisti tekstu savadai SaltiniaiNartu epas Lietuviskoji tarybine enciklopedija VIII t Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 1981 T VIII Moreasas Pinturikjas 95 psl