Mursijos regionas, oficialiai – Mursijos regiono autonominė bendruomenė (isp. Comunidad Autónoma de la Región de Murcia) – viena iš 17 Ispanijos autonominių bendruomenių. Yra šalies pietryčiuose, Viduržemio jūros pakrantėje. Ribojasi su Valensijos regionu, Andalūzija bei Kastilija ir La Manča.
| Mursija Murcia | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| | |||||||
| Valstybė | Ispanija | ||||||
| Administracinis centras | Mursija | ||||||
| Provincijų skaičius | 1 | ||||||
| Prezidentas | Alberto Garre López | ||||||
| Gyventojų | 1 518 279 | ||||||
| Plotas | 11 313 km² | ||||||
| Tankumas | 134 žm./km² | ||||||
| ISO 3166-2 | MU | ||||||
| Tinklalapis | [1] | ||||||
| Vikiteka | MursijaVikiteka | ||||||
Yra vienintelė Mursijos provincija.
Geografija
Mursijos šiaurinę ir pietvakarinę dalį užima Andalūzijos kalnų grandinės (didžiausias aukštis 2027 m). Mursijos vidurinėje dalyje ir pajūryje – žemumos.
Klimatas mediteraninis, pusiau aridinis. Sausio vidutinė temperatūra 11 °C, liepos 26 °C (aukščiausia temperatūra dažnai siekia +42–43 °C; 1994 liepą Mursijos mieste užregistruota +47,2 °C – aukščiausia XX a. temperatūra Ispanijoje). Per metus būna daugiau kaip 300 saulėtų dienų. Mursija – viena sausringiausių Europos vietų; per metus iškrinta vidutiniškai 200–300 mm kritulių (lyja retai, daugiausia balandį ir spalį; lietūs dažnai būna liūtiniai).
Per Mursiją teka Segura ir jos intakai (didžiausias – Gvadalentinas). Pajūryje yra įlankų, nuo jūros atskirtų nerijomis; didžiausia – Mar Menoro įlanka, dar vadinama Mar Menoro ežeru (plotas 170 km²).
Ekonomika
Verčiamasi daugiausia žemės ūkiu – šiltnamiuose ir plantacijose auginami apelsinai, citrinos, persikai, abrikosai, vynmedžiai, alyvmedžiai, salotos, paprikos, pomidorai, melionai, gėlės. Dar auginami vilnamedžiai, javai (daugiausia miežiai, ryžiai); diduma pasėlių dirbtinai drėkinama. Veisiamos avys, šilkaverpiai. Žvejyba. Kasamos švino, cinko, vario, geležies rūdos, sidabras.
Taip pat mašinų gamyba, laivų statyba, naftos perdirbimas, juodoji ir spalvotoji metalurgija, chemijos, tekstilės, maisto, odos, popieriaus, stiklo pramonė. Plėtojamas turizmas.
Miestai
Didžiausi miestai (2023 m.):
- Mursija – 170,2 tūkst. gyventojų
- Lorka – 64,2
- Molina de Segura – 46,8
- Kartachena – 41,7
- Agilasas – 33,5
- Siesa – 30,0
- Jekla – 32,1
- Totana – 27,9
- Chumilja – 25,4
- El Palmaras – 22,8
- Karavaka de la Krusas – 20,9
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Mursija (regionas), Kas yra Mursija (regionas)? Ką reiškia Mursija (regionas)?