Muitininkas

Muitinė – valstybės institucija, atsakinga už muitų ir kai kuriais atvejais kitų pasienyje mokamų mokesčių (pavyzdžiui, PVM, akcizų) rinkimą valstybėje bei už krovinių, įvežamų į valstybę, kontrolę (tikrinimą).

Jei pagal tarptautinius arba nacionalinius teisės aktus kai kurių prekių įvežimas į šalį yra ribojamas arba draudžiamas, šią kontrolę taip pat dažniausiai užtikrina muitinė.

Muitinė iš esmės skiriasi nuo kitų pasienio tarnybų, kurios užtikrina asmenų vykimo per sieną kontrolę (imigracijos arba tarnybos).

Tarptautinė muitininkų diena švenčiama sausio 26 d. (nuo 1983 m.).

Veikla

Pagrindinės veiklos kryptys yra:

• administruoti importo ir eksporto muitus ir užtikrinti kitų mokesčių, taikomų prekėms, gabenamoms per sieną, surinkimą;
• kontroliuoti ribojamų ir draudžiamų prekių gabenimą per sieną;
• atlikti muitų teisės aktų pažeidimų prevenciją ir tyrimą;
• tvarkyti prekių importo ir eksporto statistiką;
• tikrinti valstybės teritorijoje veiklą vykdančių ūkio subjektų ūkinę ir komercinę veiklą, jos apskaitą, su muitų teisės aktų taikymu susijusią finansinę atskaitomybę ir kt.

Muitinė taip pat užtikrina intelektinės nuosavybės, nykstančių ir retų gyvūnų (žr. CITES), išvežamų kultūros vertybių apsaugą, grynųjų pinigų, ir strateginių prekių gabenimo kontrolę ir kt.

Lietuvos muitinė

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos muitinė.

Lietuvos Respublikos muitinės įkūrimo diena laikoma 1919 m. gegužės 8 d., kai įsigaliojo Laikinieji muitinių įstatai. Pirmieji muitinės postai buvo įsteigti 1919 m. prie sienos su Vokietija – Virbalyje, Jurbarke, Tauragėje, Kretingoje, Naumiestyje, Naujamiestyje, Pilypave ir . 1920 m. Lietuvos muitinėje dirbo apie 300 pareigūnų. 1990 m. spalio 11 d. buvo įsteigtas Muitinės departamentas. Pirmuoju Muitinės departamento direktoriumi buvo . 1993 m. Lietuvos Respublikos muitinės departamentas Vyriausybės nutarimu pertvarkytas į Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 1996 m. buvo atlikta muitinių reorganizacija, įsteigta 10 teritorinių muitinių (2002 m. liepos 1 d. jų skaičius sumažintas iki penkių – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių) dar vėliau, sumažinus, paliktos tik trys: Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos.

Lietuvos muitinės sistemą šiuo metu sudaro:

• Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos;
• teritorinės muitinės (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos,);
• specialiosios muitinės įstaigos (Muitinės kriminalinė tarnyba, Muitinės informacinių sistemų centras, Muitinės mokymo centras, Muitinės laboratorija).

Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos valstybe nare ir prisijungus prie bendros Europos Bendrijos muitų sąjungos, Lietuvos muitinė, vykdydama savo veiklą, taip pat vadovaujasi Bendrijos muitinės kodeksu ir jo įgyvendinimo nuostatomis.

Taip pat skaitykite

• Muitas
• Importas
• Eksportas
• Tranzitas
• Muitinės kriminalinė tarnyba
• Muitinės mobiliosios grupės

Literatūra

• Čelkis T. Nuo teritorinio ruožo prie linijos: sienų sampratos pokyčiai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV–XVI amžiuje // Lietuvos istorijos studijos, 2008, t. 22, p. 58 – 73.

Išnašos

1. Lietuvos muitinės istorija^{[neveikianti nuoroda]}
2. Administracinės struktūros schema Archyvuota kopija 2009-12-10 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

Vikiteka: Muitinė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Lietuvos muitinės oficiali svetainė Archyvuota kopija 2018-01-30 iš Wayback Machine projekto.
• Informacija apie Europos Sąjungos (taip pat ir Lietuvos) muitus ir kitus mokesčius bei kai kuriuos draudimus ir apribojimus
• Pasaulio muitinių organizacijos svetainė
• Pasaulio valstybių muitinių interneto svetainių sąrašas Archyvuota kopija 2007-12-31 iš Wayback Machine projekto.
• Renovuoto Muitinės muziejaus svetainė
• Filmas iš renovuoto Muitinės muziejaus
• Straipsnis „Kultūros baruose“ apie Muitinės muziejų
• Straipsnis Muitinės muziejų Archyvuota kopija 2011-03-01 iš Wayback Machine projekto.

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.