Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
RūpintojėlisMenininkas Adomas Matuliauskas vyresnysis Adomas Matuliauskas jaunesnysisMetai 1958 1960 m 1989 1991 m Meno
Mozaika „Rūpintojėlis“ Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje
| Rūpintojėlis | |
|---|---|
| Menininkas | Adomas Matuliauskas vyresnysis Adomas Matuliauskas jaunesnysis |
| Metai | 1958–1960 m., 1989–1991 m. |
| Meno kryptis | |
| Medžiagos, technika | mozaika |
| Matmenys | {{{matmenys}}} |
| Miestas (vieta) | Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia, Klaipėda |
| Muziejus | |
Mozaika „Rūpintojėlis“ Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios apsidėje – monumentaliosios sakralinės dailės kūrinys (mozaika). Jame pavaizduotas susimąstęs Kristus su erškėčių vainiku. Mozaika sukurta 1958–1960 m., 1962 m. – sunaikinta, 1989–1991 m. mozaika vėl naujai atkurta.
Kūrinys
Mozaikos formatas 395 x 395 cm. Mozaika sukurta iš natūralių Lietuvos laukų akmenų. Mozaika atlikta florentietiška technika, įkomponuota vakarinėje Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios pastato pusėje, eksterjere, apskritimo formos nišoje, 10 metrų aukštyje virš pastato cokolio.
Kūrėjai
1958–1960 m. pirmąjį šios akmens mozaikos variantą sukūrė dailininkas Adomas Matuliauskas vyresnysis. Sovietų režimui uždarius bažnyčią, 1962 m. centrinė mozaikos dalis buvo iškapota ir negrįžtamai sunaikinta – išliko vos keletas stambesnių fono akmenų. 1989–1991 m., bažnyčią grąžinus tikintiesiems, šią mozaiką naujai atkūrė dailininko sūnus Adomas Matuliauskas jaunesnysis.
Istorija
Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios meno kūrinių istoriją yra nagrinėjusi menotyrininkė Neringa Markauskaitė. 1956 m. buvo gautas leidimas statyti naują bažnyčią pagal architekto Juozo Baltrėno projektą. 1958 m. kun. Bronislovas Burneikis bažnyčią papuošti meno kūriniais pasitelkė įvairių sričių menininkus. Tarp jų buvo ir trys dailininkai – Antanas Kmieliauskas, Adomas Matuliauskas vyresnysis ir Vytautas Šerys. Bažnyčios altoriuje A. Kmieliauskas nutapė freską, kurioje pavaizduota Šv. Mergelė Marija su kūdikiu ant rankų, V. Šerys – Šv. Mergelės Marijos skulptūrą virš pagrindinio įėjimo į bažnyčią. A. Matuliauskas vyresnysis bažnyčios apsidėje įkomponavo akmens mozaiką, vaizduojančią susimąsčiusį Kristų su erškėčių vainiku. 1960 m. vasarą bažnyčia buvo pastatyta. Tačiau 1961 m. pradžioje paaiškėjo, kad bažnyčios nebus leista atidaryti. 1962 m. prasidėjo bažnyčios griovimo darbai. Nugriauti bokštai, akmens mozaika „Rūpintojėlis“ ir kiti meno kūriniai sunaikinti. 1962 m. bažnyčios pastatas buvo perduotas „Lietuvos TSR Liaudies Filharmonijai“. 1988 m. lapkričio 25 d. bažnyčia grąžinta tikintiesiems. Kun. B. Burneikis vėl sukvietė tuos pačius dailininkus, dirbusius ir 1958 m. A. Kmieliauskas iš naujo nutapė altoriaus freską, V. Šerys virš pagrindinio įėjimo atkūrė skulptūrą. Kadangi „Rūpintojėlio“ mozaikos autorius A. Matuliauskas vyresnysis buvo miręs, mozaiką atkurti buvo patikėta jo sūnui dailininkui A. Matuliauskui jaunesniajam. Ranka parėmusio galvą Kristaus įvaizdis perteikia visos lietuvių tautos istorijos tėkmėje patirtą sielvartą ir išgyventą skausmą. Kurdamas mozaiką, dailininkas įkomponavo ir simbolinius akmenis, surinktus įvairiose Lietuvos istorinėse bei sakralinėse vietose: Šiluvoje, Ugionyse, Kryžių kalne, Žemaičių Kalvarijose, Kernavėje, Dubingiuose, Molėtuose, Debeikiuose, Tauragnuose ir Baltijos pajūryje.
Naudoti akmenys
Mozaikai sukurti buvo naudojami tik natūralūs Lietuvoje rasti laukų akmenys. Kaip teigia geologai, Lietuvos laukų akmenys yra ledynmečiu atvilkti iš Fenoskandijos uolyno, esančio Skandinavijoje. Laukuose ir pakelėse aptinkami rieduliai su tirpstančio ledyno ledo mase Lietuvą pasiekė iš Baltijos jūros dugno, iš Suomijos, Alandų salų ir net šiaurės Švedijos. Lauko riedulius sudaro įvairūs mineralai: lauko špatas, plagioklazas, mikroklinas, kvarcas, granatas ir biotitas, cirkonas, apatitas, ortitas, labradoritas, oligoklazas, žėrutis. Perskėlus iš pažiūros neišvaizdų laukų akmenį, atsiveria itin gausi spalvų gama ir neįtikėtina tekstūrų įvairovė. Iš skaldytų lauko akmenų sukurti mozaikos kūriniai yra ypač ilgaamžiai, pritaikyti eksponuoti pastatų eksterjeruose atšiauraus klimato sąlygoms.
Technika
Meno istorijoje žinomi du klasikiniai mozaikos dėjimo ir komponavimo būdai. Pirmas „tiesioginis“ – Ravenos arba Bizantijos, kuomet mozaikos akmenų gabalėliai dedami į stingstantį tvirtinimo skiedinį. Antras „atvirkščias“ –florentietiškas, kuomet mozaikos gabalėliai gerąja puse į apačią dedami ant pagalbinės medžiagos (popieriaus arba kartono), surinktas piešinys užliejamas betono skiediniu. Mozaikai sustingus pagalbinė medžiaga nuimama. Mozaikos blokas montuojamas į pastato dalį. Mozaika „Rūpintojėlis“ atlikta florentietiška technika – akmens gabalėlis yra atskeliamas ir forma šlifuojama taip, kad tiksliai atitiktų kiekvieną piešinio gardelę. Ši technika ištobulinta Florencijoje 16 amžiuje. Ravenos arba Bizantijos mozaikos technika atliktuose kūriniuose visi naudojami akmenukai yra suskaldomi maždaug vienodo dydžio ir formos kvadratėliais, tuomet įspaudžiami į šlapio tinko sluoksnį – toks sudėliojimo būdas yra paprastesnis, bet vizualiai monotoniškas. Florentietiška technika atliktuose kūriniuose komponuojamos daug didesnės akmens pokštelės, supjaustytos ir pagal formą bei spalvą pritaikytos konkrečiai paveikslo kompozicijos vietai. Toks akmens detalių dėliojimas kūriniui suteikia įtaigumo, tačiau šį technika reikalauja daugiau laiko, pastangų ir didesnio meistriškumo. Florentietiška mozaikos technika kuriamuose darbuose akmenų detalės yra sudėliojamos gerąja puse į apačią ir kruopščiai pritvirtinamos prie tikslaus veidrodiniu būdu apversto kūrinio piešinio. Darbo proceso metu dailininkas mato tik tas briaunotas akmens dalis, kurios darbo pabaigoje užliejamos betono mišiniu. Visi tarpeliai tarp akmenų yra užbarstomi kvarciniu smėliu – taip sukuriami kompoziciją formuojantys grioveliai.
Atkūrimas
1989 m. vasarą pagal išlikusias archyvines nuotraukas ir detalius piešinius buvo pradėti akmens mozaikos „Rūpintojėlis“ atkūrimo darbai, kurie užtruko 3 metus. Atstatant mozaiką dailininkui ypač talkino jo žmona Vilmantė Matuliauskienė. Šiam kūriniui akmenys buvo renkami įvairiose Lietuvos vietose. Florentietiška technika atlikta mozaika buvo sudalinta į dvi dalis, kurios vėliau pervežtos į Klaipėdą. 1991 m. liepos 31 d. visi montavimo darbai buvo baigti. Atkurta natūralaus akmens mozaika vėl papuošė bažnyčios apsidę.
Šaltiniai
- Lietuvos dailininkų žodynas. T. 4: 1945–1990. Sudarytoja Milda Žvirblytė. Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016. P.480-481
- Neringa Markauskaitė. Religinė dailė: anoniminė ir autorinė kūryba. Pro uždangą. Lietuva: 1009–2009. Sud. Adomas Butrimas, Rūta Janonienė, Tojana Račiūnaitė. Vilnius: VDA leidykla, 2009. P. 611–617.
- Ivona Žiemytė. Kam skambina taikos varpai/ Vakarų ekspresas Nr. 270 (6533), 2013 m. lapkričio 23 d.
- Ieva Švarcaitė. Akmuo – materialus gamtos kūnas. Acta humanitarica universitatis Saulensis, Šiaulių universitetas, 2008. ISSN 1822-7309, [T.] 6.
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mozaika „Rūpintojėlis“ Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje, Kas yra Mozaika „Rūpintojėlis“ Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje? Ką reiškia Mozaika „Rūpintojėlis“ Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje?
RupintojelisMenininkas Adomas Matuliauskas vyresnysis Adomas Matuliauskas jaunesnysisMetai 1958 1960 m 1989 1991 m Meno kryptisMedziagos technika mozaikaMatmenys matmenys Miestas vieta Klaipedos Marijos Taikos Karalienes baznycia KlaipedaMuziejus Mozaika Rupintojelis Klaipedos Marijos Taikos Karalienes baznycios apsideje monumentaliosios sakralines dailes kurinys mozaika Jame pavaizduotas susimastes Kristus su erskeciu vainiku Mozaika sukurta 1958 1960 m 1962 m sunaikinta 1989 1991 m mozaika vel naujai atkurta A Matuliauskas vyresnysis mozaikos Rupintojelis kartonas 1958 m A Matuliauskas vyresnysis mozaikos Rupintojelis projektas 1958 m A Matuliauskas vyresnysis prie mozaikos Rupintojelis Klaipeda 1960 m Klaipedos Marijos Taikos Karalienes baznycios apsides vaizdas 1991 m KurinysMozaikos formatas 395 x 395 cm Mozaika sukurta is naturaliu Lietuvos lauku akmenu Mozaika atlikta florentietiska technika įkomponuota vakarineje Klaipedos Marijos Taikos Karalienes baznycios pastato puseje eksterjere apskritimo formos nisoje 10 metru aukstyje virs pastato cokolio Kurejai1958 1960 m pirmajį sios akmens mozaikos varianta sukure dailininkas Adomas Matuliauskas vyresnysis Sovietu rezimui uzdarius baznycia 1962 m centrine mozaikos dalis buvo iskapota ir negrįztamai sunaikinta isliko vos keletas stambesniu fono akmenu 1989 1991 m baznycia grazinus tikintiesiems sia mozaika naujai atkure dailininko sunus Adomas Matuliauskas jaunesnysis IstorijaKlaipedos Marijos Taikos Karalienes baznycios meno kuriniu istorija yra nagrinejusi menotyrininke Neringa Markauskaite 1956 m buvo gautas leidimas statyti nauja baznycia pagal architekto Juozo Baltreno projekta 1958 m kun Bronislovas Burneikis baznycia papuosti meno kuriniais pasitelke įvairiu sriciu menininkus Tarp ju buvo ir trys dailininkai Antanas Kmieliauskas Adomas Matuliauskas vyresnysis ir Vytautas Serys Baznycios altoriuje A Kmieliauskas nutape freska kurioje pavaizduota Sv Mergele Marija su kudikiu ant ranku V Serys Sv Mergeles Marijos skulptura virs pagrindinio įejimo į baznycia A Matuliauskas vyresnysis baznycios apsideje įkomponavo akmens mozaika vaizduojancia susimasciusį Kristu su erskeciu vainiku 1960 m vasara baznycia buvo pastatyta Taciau 1961 m pradzioje paaiskejo kad baznycios nebus leista atidaryti 1962 m prasidejo baznycios griovimo darbai Nugriauti bokstai akmens mozaika Rupintojelis ir kiti meno kuriniai sunaikinti 1962 m baznycios pastatas buvo perduotas Lietuvos TSR Liaudies Filharmonijai 1988 m lapkricio 25 d baznycia grazinta tikintiesiems Kun B Burneikis vel sukviete tuos pacius dailininkus dirbusius ir 1958 m A Kmieliauskas is naujo nutape altoriaus freska V Serys virs pagrindinio įejimo atkure skulptura Kadangi Rupintojelio mozaikos autorius A Matuliauskas vyresnysis buvo mires mozaika atkurti buvo patiketa jo sunui dailininkui A Matuliauskui jaunesniajam Ranka paremusio galva Kristaus įvaizdis perteikia visos lietuviu tautos istorijos tekmeje patirta sielvarta ir isgyventa skausma Kurdamas mozaika dailininkas įkomponavo ir simbolinius akmenis surinktus įvairiose Lietuvos istorinese bei sakralinese vietose Siluvoje Ugionyse Kryziu kalne Zemaiciu Kalvarijose Kernaveje Dubingiuose Moletuose Debeikiuose Tauragnuose ir Baltijos pajuryje Naudoti akmenysMozaikai sukurti buvo naudojami tik naturalus Lietuvoje rasti lauku akmenys Kaip teigia geologai Lietuvos lauku akmenys yra ledynmeciu atvilkti is Fenoskandijos uolyno esancio Skandinavijoje Laukuose ir pakelese aptinkami rieduliai su tirpstancio ledyno ledo mase Lietuva pasieke is Baltijos juros dugno is Suomijos Alandu salu ir net siaures Svedijos Lauko riedulius sudaro įvairus mineralai lauko spatas plagioklazas mikroklinas kvarcas granatas ir biotitas cirkonas apatitas ortitas labradoritas oligoklazas zerutis Perskelus is paziuros neisvaizdu lauku akmenį atsiveria itin gausi spalvu gama ir neįtiketina teksturu įvairove Is skaldytu lauko akmenu sukurti mozaikos kuriniai yra ypac ilgaamziai pritaikyti eksponuoti pastatu eksterjeruose atsiauraus klimato salygoms TechnikaMeno istorijoje zinomi du klasikiniai mozaikos dejimo ir komponavimo budai Pirmas tiesioginis Ravenos arba Bizantijos kuomet mozaikos akmenu gabaleliai dedami į stingstantį tvirtinimo skiedinį Antras atvirkscias florentietiskas kuomet mozaikos gabaleliai geraja puse į apacia dedami ant pagalbines medziagos popieriaus arba kartono surinktas piesinys uzliejamas betono skiediniu Mozaikai sustingus pagalbine medziaga nuimama Mozaikos blokas montuojamas į pastato dalį Mozaika Rupintojelis atlikta florentietiska technika akmens gabalelis yra atskeliamas ir forma slifuojama taip kad tiksliai atitiktu kiekviena piesinio gardele Si technika istobulinta Florencijoje 16 amziuje Ravenos arba Bizantijos mozaikos technika atliktuose kuriniuose visi naudojami akmenukai yra suskaldomi mazdaug vienodo dydzio ir formos kvadrateliais tuomet įspaudziami į slapio tinko sluoksnį toks sudeliojimo budas yra paprastesnis bet vizualiai monotoniskas Florentietiska technika atliktuose kuriniuose komponuojamos daug didesnes akmens poksteles supjaustytos ir pagal forma bei spalva pritaikytos konkreciai paveikslo kompozicijos vietai Toks akmens detaliu deliojimas kuriniui suteikia įtaigumo taciau sį technika reikalauja daugiau laiko pastangu ir didesnio meistriskumo Florentietiska mozaikos technika kuriamuose darbuose akmenu detales yra sudeliojamos geraja puse į apacia ir kruopsciai pritvirtinamos prie tikslaus veidrodiniu budu apversto kurinio piesinio Darbo proceso metu dailininkas mato tik tas briaunotas akmens dalis kurios darbo pabaigoje uzliejamos betono misiniu Visi tarpeliai tarp akmenu yra uzbarstomi kvarciniu smeliu taip sukuriami kompozicija formuojantys grioveliai Atkurimas1989 m vasara pagal islikusias archyvines nuotraukas ir detalius piesinius buvo pradeti akmens mozaikos Rupintojelis atkurimo darbai kurie uztruko 3 metus Atstatant mozaika dailininkui ypac talkino jo zmona Vilmante Matuliauskiene Siam kuriniui akmenys buvo renkami įvairiose Lietuvos vietose Florentietiska technika atlikta mozaika buvo sudalinta į dvi dalis kurios veliau perveztos į Klaipeda 1991 m liepos 31 d visi montavimo darbai buvo baigti Atkurta naturalaus akmens mozaika vel papuose baznycios apside SaltiniaiLietuvos dailininku zodynas T 4 1945 1990 Sudarytoja Milda Zvirblyte Lietuvos kulturos tyrimu institutas 2016 P 480 481 Neringa Markauskaite Religine daile anonimine ir autorine kuryba Pro uzdanga Lietuva 1009 2009 Sud Adomas Butrimas Ruta Janoniene Tojana Raciunaite Vilnius VDA leidykla 2009 P 611 617 Ivona Ziemyte Kam skambina taikos varpai Vakaru ekspresas Nr 270 6533 2013 m lapkricio 23 d Ieva Svarcaite Akmuo materialus gamtos kunas Acta humanitarica universitatis Saulensis Siauliu universitetas 2008 ISSN 1822 7309 T 6 Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu