Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Montevidėjo Fatimos Nekalčiausios Mergelės Marijos Širdies bažnyčia isp Iglesia de Nuestra Señora de Fátima 1954 m Urugv
Montevidėjo Fatimos Nekalčiausios Mergelės Marijos Širdies bažnyčia
Montevidėjo Fatimos Nekalčiausios Mergelės Marijos Širdies bažnyčia (isp. Iglesia de Nuestra Señora de Fátima) – 1954 m. Urugvajaus lietuvių bendruomenės iniciatyva pastatyta, iki šiol vienintelė Urugvajuje veikianti lietuvių bažnyčia.
Istorija
1949 m. aplankyti Urugvajaus tikinčiųjų iš Čikagos atvyko kunigas Jonas Kydikas. Sužinojęs, kad vietinė lietuvių tikinčiųjų bendruomenė neturi nei lietuviškai kalbančio kunigo nei savo parapijos, J. Kydikas nusprendė paskirti Urugvajaus lietuvių bendruomenei du jėzuitus: Joną Bružiką ir Vladą Mikalauską.
Kartu su abiem kunigais 1951 m. į Urugvajų atplaukė ir Adelė Gabalauskienė su sūnumi – jie buvo paskirti padėti organizuoti Urugvajaus lietuvių katalikų bendruomenę. Tais pačiais metais bendruomenė išrinko 15 atstovų į „Bažnyčios komitetą“ – jie buvo atsakingi už lėšų rinkimą naujos lietuvių bažnyčios statybai.
Paraginti Montevidėjaus arkivyskupo, J. Bružikas ir V. Mikalauskas pasiūlė bendruomenei steigti lietuvių parapiją bei statyti bažnyčią. Abu jėzuitai ėmė rūpintis bažnyčios statybos reikalais: tėvas J. Bružikas per spaudą bei laiškais paprašė lietuvių, gyvenančių JAV, Kanadoje, Australijoje padėti Urugvajaus lietuviams nusipirkti žemės sklypą. Per trumpą laiką buvo surinkta 40 000 argentinietiškų pesų (20 000 dolerių), už kuriuos nupirktas žemės sklypas bažnyčiai statyti.
1952 m. nupirkus sklypą, į Urugvajų vikaru paskirtas kunigas Jonas Giedrys (nuo 1961 m. – klebonas), kartu su savimi atsivežė ir pašventintą Fatimos Marijos skulptūrą. Ją atvežus vyko iškilminga eisena. Iki bažnyčios pastatymo, jis buvo saugomas „Santa Clara“ kolegijoje.
Tais pačiais metais parapija išrinko pastovų bažnytinį vyrų komitetą, kuris, bendradarbiaudamas su iki tol veikusia bei kitomis grupėmis, rengė Vasario 16 minėjimus, protestus dėl okupacijos ir pan.
1952 m. atvykus kun. J. Giedriui, sklypas aptvertas tvora, pastatytas kryžius (projektavo Alda Dorelytė, pastatė Juozas Dorelis, Alfonsas Goda ir Antanas Liudžius). Taip pat pastatytas sargo namelis.
1953 m. į Urugvajų atvyko Tėvas Juozas Venckus. Apsigyvenęs jėzuitų kolegijoje, dėstė biologiją. Tais pačiais metais į Šiaurės Ameriką išvykęs Tėvas Bružikas vesdamas rekolekcijas ir misijas lietuvių tikintiesiems, surinko apie 100 000 dolerių bažnyčios statybai. Greitai po pasaulio lietuvių bendruomenes pasklidęs gandas apie Urugvajaus lietuvių bendruomenės bažnyčiai renkamas lėšas, paragino lietuvius, gyvenančius JAV, Kanadoje, Australijoje, Belgijoje, Anglijoje, Danijoje, Brazilijoje, Argentinoje ir Vokietijoje aukoti bažnyčios statybai.
1953 m. viduryje atvykęs lietuvių jėzuitų provincijolas Tęvas Bronius Krištanavičius suteikė pradžią statyboms. Bažnyčios inžinierius – Soneira, darbus prižiūrėjo V. Mikalauskas.
1954 m. vasario 16 d. dar nebaigtos lietuvių bažnyčios rūsyje pirmą kartą laikytos Šv. Mišios.
1954 m. spalio 31 d. Montevidėjo arkivyskupas Antonijus Barbieris pašventino lietuvių bažnyčią ir altorių.
1956 m. balandžio 15 d. šalia bažnyčios atidaryta krepšinio aikštelė, kurioje ilgą laiką treniravosi Urugvajaus lietuvių krepšinio komanda „Vyčiai“.
Interjeras
1955 m. pašventintas Šiluvos Švč. Mergelės Marijos altorius, taip pat padaryti šoniniai Šv. Ignacijaus ir Šv. Teresės altoriai, Mergelės Marijos skulptūra virš įėjimo durų (freskų autorius Augustinas Pantocha). Kairėje navoje nupieštas Vilniaus Katedros ir Gedimino pilies vaizdas, dešinėje – Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika, Šiluvos miestelis ir Mergelės Marijos koplyčia. Bažnyčios viduryje kabo keturi bronziniai šviestuvai.
Bažnyčios navoje viršuje nupiešti septyni sakramentai. Virš durų prie įėjimo kabo marmurinė lenta su iškaltu įrašu liudijančiu, kad tai lietuvių bendruomenės bažnyčia. Bažnyčios bokšte pakabinti 4 vidutinio dydžio varpai. Ant jų parašyta: „O skambink per amžius vaikams Lietuvos, kad laisvės nevertas, kas negina jos“. Varpai pavadinti angelų Mykolo, Gabrieliaus, Rapolo ir Angelų Sargų vardais.
Kultūrinė veikla
A. Gabalauskienė, kartu su V. Mikalausku įsteigė pirmąją „Katalikių Moterų draugiją“, kurią sudarė 70 narių taip pat ir mišrų chorą „Aidas“ (jo vadovu vėliau tapo ). Šis choras giedodavo kiekvieną sekmadienį per lietuviškas pamaldas. Adelės sūnus Povilas, padedamas V. Mikalausko įkūrė „Lietuvos Vyčių draugiją“, kurią sudarė apie 40 narių.
1951 m. rugpjūčio 5 d. tėvo V. Mikalausko iniciatyva pradėjo veikti pirmoji lietuviška radijo laida, transliuojama valandą laiko kiekvieną sekmadienį.
1961 m. gegužės 7 d. Tėvas Bružikas su Gvidu Mačansku pradėjo leisti savaitinį, sekmadieninį Urugvajaus lietuvių bendruomenės laikraštį „Žinios“ (tiražas – 300 vnt.). Iki šiol leidžiamame laikraštyje spausdinamos naujienos apie Lietuvą, straipsniai mokslo ir meno temomis, bendruomenės narių pasisakymai, įvykių aptarimai ir kt.
Tėvo Jono Giedrio iniciatyva įkurtas jaunimo fondas, finansavęs Urugvajaus lietuvių bendruomenės narių keliones į lietuvių kongresus Argentinoje, Brazilijoje, JAV. Taip pat šio fondo dėka dalis bendruomenės narių studijavo Vokietijoje veikusioje Vasario 16-osios gimnazijoje.
Pastabos
- Informacija parengta remiantis Lietuvos literatūros ir meno archyve saugomu Urugvajaus lietuvių bendruomenės archyvu bei Berutės Žukas, Marielos Aleksiejūnas, Martos Cabreros, Genės Juzeliūnas sudaryta bažnyčios istorija
- Laikraščio „Žinios“ egzemplioriai saugomi Lietuvos literatūros ir meno archyve
Šaltiniai
- Urugvajus. Fatimos Mergelės lietuvių bažnyčia Archyvuota kopija 2022-01-20 iš Wayback Machine projekto.
- Pasaulio žmogus iš Dubingių Archyvuota kopija 2018-11-07 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Montevidėjo Fatimos Nekalčiausios Mergelės Marijos Širdies bažnyčia, Kas yra Montevidėjo Fatimos Nekalčiausios Mergelės Marijos Širdies bažnyčia? Ką reiškia Montevidėjo Fatimos Nekalčiausios Mergelės Marijos Širdies bažnyčia?
Montevidejo Fatimos Nekalciausios Mergeles Marijos Sirdies baznycia isp Iglesia de Nuestra Senora de Fatima 1954 m Urugvajaus lietuviu bendruomenes iniciatyva pastatyta iki siol vienintele Urugvajuje veikianti lietuviu baznycia Fatimos Nekalciausios Mergeles Marijos Sirdies baznycia 1956 m Lietuvos literaturos ir meno archyvo nuotr Istorija1949 m aplankyti Urugvajaus tikinciuju is Cikagos atvyko kunigas Jonas Kydikas Suzinojes kad vietine lietuviu tikinciuju bendruomene neturi nei lietuviskai kalbancio kunigo nei savo parapijos J Kydikas nusprende paskirti Urugvajaus lietuviu bendruomenei du jezuitus Jona Bruzika ir Vlada Mikalauska Kartu su abiem kunigais 1951 m į Urugvaju atplauke ir Adele Gabalauskiene su sunumi jie buvo paskirti padeti organizuoti Urugvajaus lietuviu kataliku bendruomene Tais paciais metais bendruomene isrinko 15 atstovu į Baznycios komiteta jie buvo atsakingi uz lesu rinkima naujos lietuviu baznycios statybai Paraginti Montevidejaus arkivyskupo J Bruzikas ir V Mikalauskas pasiule bendruomenei steigti lietuviu parapija bei statyti baznycia Abu jezuitai eme rupintis baznycios statybos reikalais tevas J Bruzikas per spauda bei laiskais paprase lietuviu gyvenanciu JAV Kanadoje Australijoje padeti Urugvajaus lietuviams nusipirkti zemes sklypa Per trumpa laika buvo surinkta 40 000 argentinietisku pesu 20 000 doleriu uz kuriuos nupirktas zemes sklypas baznyciai statyti Montevidejo Fatimos Nekalciausios Mergeles Marijos Sirdies varpu sventinimo ceremonija Lietuvos literaturos ir meno archyvo nuotr 1952 m nupirkus sklypa į Urugvaju vikaru paskirtas kunigas Jonas Giedrys nuo 1961 m klebonas kartu su savimi atsiveze ir pasventinta Fatimos Marijos skulptura Ja atvezus vyko iskilminga eisena Iki baznycios pastatymo jis buvo saugomas Santa Clara kolegijoje Tais paciais metais parapija isrinko pastovu baznytinį vyru komiteta kuris bendradarbiaudamas su iki tol veikusia bei kitomis grupemis renge Vasario 16 minejimus protestus del okupacijos ir pan 1952 m atvykus kun J Giedriui sklypas aptvertas tvora pastatytas kryzius projektavo Alda Dorelyte pastate Juozas Dorelis Alfonsas Goda ir Antanas Liudzius Taip pat pastatytas sargo namelis 1953 m į Urugvaju atvyko Tevas Juozas Venckus Apsigyvenes jezuitu kolegijoje deste biologija Tais paciais metais į Siaures Amerika isvykes Tevas Bruzikas vesdamas rekolekcijas ir misijas lietuviu tikintiesiems surinko apie 100 000 doleriu baznycios statybai Greitai po pasaulio lietuviu bendruomenes pasklides gandas apie Urugvajaus lietuviu bendruomenes baznyciai renkamas lesas paragino lietuvius gyvenancius JAV Kanadoje Australijoje Belgijoje Anglijoje Danijoje Brazilijoje Argentinoje ir Vokietijoje aukoti baznycios statybai Montevidejo Fatimos Nekalciausios Mergeles Marijos Sirdies baznycios vidus Nuotr Bertos Tilmantaites 1953 m viduryje atvykes lietuviu jezuitu provincijolas Tevas Bronius Kristanavicius suteike pradzia statyboms Baznycios inzinierius Soneira darbus priziurejo V Mikalauskas 1954 m vasario 16 d dar nebaigtos lietuviu baznycios rusyje pirma karta laikytos Sv Misios 1954 m spalio 31 d Montevidejo arkivyskupas Antonijus Barbieris pasventino lietuviu baznycia ir altoriu 1956 m balandzio 15 d salia baznycios atidaryta krepsinio aikstele kurioje ilga laika treniravosi Urugvajaus lietuviu krepsinio komanda Vyciai Interjeras1955 m pasventintas Siluvos Svc Mergeles Marijos altorius taip pat padaryti soniniai Sv Ignacijaus ir Sv Tereses altoriai Mergeles Marijos skulptura virs įejimo duru fresku autorius Augustinas Pantocha Kaireje navoje nupiestas Vilniaus Katedros ir Gedimino pilies vaizdas desineje Siluvos Svc Mergeles Marijos Gimimo bazilika Siluvos miestelis ir Mergeles Marijos koplycia Baznycios viduryje kabo keturi bronziniai sviestuvai Uzrasai ant baznycios suolu Bertos Tilmantaites nuotr Baznycios navoje virsuje nupiesti septyni sakramentai Virs duru prie įejimo kabo marmurine lenta su iskaltu įrasu liudijanciu kad tai lietuviu bendruomenes baznycia Baznycios bokste pakabinti 4 vidutinio dydzio varpai Ant ju parasyta O skambink per amzius vaikams Lietuvos kad laisves nevertas kas negina jos Varpai pavadinti angelu Mykolo Gabrieliaus Rapolo ir Angelu Sargu vardais Kulturine veiklaA Gabalauskiene kartu su V Mikalausku įsteige pirmaja Katalikiu Moteru draugija kuria sudare 70 nariu taip pat ir misru chora Aidas jo vadovu veliau tapo Sis choras giedodavo kiekviena sekmadienį per lietuviskas pamaldas Adeles sunus Povilas padedamas V Mikalausko įkure Lietuvos Vyciu draugija kuria sudare apie 40 nariu 1951 m rugpjucio 5 d tevo V Mikalausko iniciatyva pradejo veikti pirmoji lietuviska radijo laida transliuojama valanda laiko kiekviena sekmadienį 1961 m geguzes 7 d Tevas Bruzikas su Gvidu Macansku pradejo leisti savaitinį sekmadieninį Urugvajaus lietuviu bendruomenes laikrastį Zinios tirazas 300 vnt Iki siol leidziamame laikrastyje spausdinamos naujienos apie Lietuva straipsniai mokslo ir meno temomis bendruomenes nariu pasisakymai įvykiu aptarimai ir kt Tevo Jono Giedrio iniciatyva įkurtas jaunimo fondas finansaves Urugvajaus lietuviu bendruomenes nariu keliones į lietuviu kongresus Argentinoje Brazilijoje JAV Taip pat sio fondo deka dalis bendruomenes nariu studijavo Vokietijoje veikusioje Vasario 16 osios gimnazijoje PastabosInformacija parengta remiantis Lietuvos literaturos ir meno archyve saugomu Urugvajaus lietuviu bendruomenes archyvu bei Berutes Zukas Marielos Aleksiejunas Martos Cabreros Genes Juzeliunas sudaryta baznycios istorija Laikrascio Zinios egzemplioriai saugomi Lietuvos literaturos ir meno archyveSaltiniaiUrugvajus Fatimos Mergeles lietuviu baznycia Archyvuota kopija 2022 01 20 is Wayback Machine projekto Pasaulio zmogus is Dubingiu Archyvuota kopija 2018 11 07 is Wayback Machine projekto