Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Monmoransi pranc Montmorency Prancūzijos miestas Il de Franso regione Uazos slėnio departamento Monmoransio kantono sost
Monmoransi
Monmoransi (pranc. Montmorency) – Prancūzijos miestas Il de Franso regione. Uazos slėnio departamento Monmoransio kantono sostinė, miestas kartu yra ir komunos centras.
| Monmoransi pranc. Montmorency | |
|---|---|
| Miesto aikštė | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė | Prancūzija |
| Regionas | Il de Fransas |
| Departamentas | Uazos slėnis |
| Gyventojų | 20 796 |
| Plotas | 5,37 km² |
| Tankumas | 3 873 žm./km² |
| Vikiteka | Monmoransi |
| Kirčiavimas | Monmoransi` |
Geografija
Išsidėstęs 13 km į šiaurę nuo Paryžiaus žiedinio automobilių kelio ir 21 km nuo Šarlio de Golio tarptautinio oro uosto. Šalia telkšo d’Enghien ežeras. 20 866 gyventojai (2014 m. duomenys).
Iki XIX a. garsėjo plytų gamyba, vėliau ši pramonė sustojo, nes sumažėjo molio atsargos Champeaux plynaukštėje. Vėliau dar kiek buvo gaminamos čerpės. „BALT Extrusion“ produkcija – kateteriai ir venų implantantai – gerai žinoma šalyje ir užsienyje, įmonė šioje srityje pirmauja pasaulyje. Didžiausias darbdavys – vietinė klinikinė ligoninė, kartu su filialu Obono mieste įdarbina 1700 darbuotojų. Veikia dar dvi klinikos, vienuolika senelių namų ir kt. socialinės įstaigos.
Istorija
Apylinkėse jau gyventa neolito amžiuje. Gyvenvietės vardas kildinamas iš lot. Mons Maurentius 'Maurencijaus kalnas'. Kartu gyvuoja vietinė legenda, skelbianti, kad šis pavadinimas Karolio Martelio laikais atsirado vienam iš karių mūšio metu sušukus „Voilà mon Maure occis!“ (liet. Tai užmuštas mano Mauras!).
Strateginė aukštuma, ant kurios kūrėsi Monmoransi, dominavo virš romėnų kelio į Ruaną, todėl jau IX a. ten buvo suręsta medinė pilaitė. Nuo 997 m. pilis atiteko , vienos iš garsiausios prancūzų kilmingųjų giminės (nuo XII a. ji buvo vadinama de Montmorency) pradininkui. XII a. išmūryta akmeninė pilis ir gynybinė sienа aplink miestelį. Pamažu Monmoransi išaugo į stamboką amatų ir prekybos centrą, 1257 m. jame įsikūrė tamplieriai. Šimtametis karas miestiečiams atnešė mirtį ir ekonominį nuosmukį, griuvėsiais virto ir akmeninė pilis, vėliau ji jau niekada nebebuvo atstatyta.
XVI a. apylinkėse išplito vynuogininkystė ir sodininkystė. Krašte kilo religiniai karai, žuvo nemažai protestantų tikinčiųjų. 1632 m. užgeso de Montmorency giminė ir miestas perėjo į Burbonų rankas. XVII a. Monmoransi mieste jau buvo apie 1500 gyventojų, kurie specializavosi vietinės veislės trešnių auginimu. Miestas pamažu virto Paryžiaus bankininkų ir dvarų artistų poilsio vieta. Savo kūriniais vietovę išgarsino žinomi menininkai ir Šarlis Lebrenas, čia pasistatę vasarnamius (iki mūsų dienų neišliko). 1689 m., kunigaikščiui de Condé prašant, miestui suteiktas Angjeno (Enghien; Anguien) vardas.
1702 m. turtingas finansininkas Pierre Crozat le Jeune nupirko apleistą Šarlio Lebreno vilą ir jos vietoje pastatė naujus rūmus. Juose apsigyveno maršalas de Montmorency-Luxembourg, žinomas ir kaip pasaulinio garso filosofo ir rašytojo Žano Žako Ruso globėjas. Pastatas nebuvo prižiūrimas, pamažu nyko ir 1817 m. buvo nugriautas. 1788 m. netoliese iškilo kiti rūmai, kurie nuo 1906 m. miestui tarnauja kaip rotušė.
XVIII a. garsiausiu miesto svečiu buvo Žanas Žakas Ruso, gyvenęs Enghien’e 1756–1762 m.: pirmiau pas Louise d'Épinay, vėliau pas maršalą de Montmorency-Luxembourg. Pastarasis globėjas filosofui paskyrė atskirą nedidelį namelį, kuriame gimė žinomi veikalai: „Apie visuomenės sutartį, arba Politinės teisės principai“ (1762 m.); romanai „Julija, arba Naujoji Eloiza“ (1761 m.) ir „Emilis, arba Apie auklėjimų“ (1762 m.). Išspausdinus pastarąją knygą, dėl jos turinio šalyje kilo skandalas ir Ž. Ž. Ruso turėjo skubiai pasitraukti į Šveicariją.
Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metu Nacionalinis Konventas 1793 m. nusprendė pervadinti Angjeną į Emilį, taip pagerbiant Ž. Ž. Ruso ir jo skandalingąjį kūrinį „Emilis, arba Apie auklėjimų“. Kai didysis filosofas buvo perlaidojamas iš Ermenonville kapinių (Šveicarija) į Panteoną Paryžiuje, karstas su palaikais 1794 m. trumpam buvo iškilmingai pašarvotas miesto aikštėje.
XIX a. gyvenvietė išliko kurortiniu Paryžiaus priemiesčiu. 1866 m. geležinkelio linija sujungė jį su Angjen le Benu. Amžiaus bėgyje ir toliau buvo karštai diskutuojama dėl jo pavadinimo: 1813 m. Napoleono įsakymu grąžintas Monmoransi vardas; po metų pervadintas į pirminį Angjenas; vadinamojo metu – vėl Monmoransi; 1815 m. Burbonams grįžus į valdžią – vėl Angjenas; 1832 m. galutinai pavadintas Monmoransi (o šalia telkšančiam ežerui sutektas Angjeno vardas). Per Prancūzijos-Prūsijos karą miestą užėmė priešų kareiviai. 1870 m. išreikalavę iš miestiečių 400 000 frankų išpirką, jie pasitraukė.
XX amžiuje kone keturgubai išaugo gyventojų skaičius, išsiplėtė ir užimama teritorija. Senamiestis išlaikė savo viduramžišką charakterį, pats Monmoransi dvelkia provincialumu ir neskubiu gyvenimo tempu. Priešingai nei kitose Paryžiaus miestuose–palydovuose daugiaaukščių mažai, išliko daug XIX a. statytų vilų. Išimtį sudaro pietinis Champeaux rajonas, kur 1960–1970 m. išdygo daugybė šeimyninių ir daugiabučių namų. Skaitlingais parkais garsėjančiame mieste nekilnojamo turto kainos gana aukštos, nepaisant netolimo Šarlio de Golio oro uosto ir greta nutiestos automagistralės A 15 keliamo triukšmo.
Ryšiai su Lietuva ir Lenkija
Abiejų Tautų Respublikoje pralaimėjus 1831 m. sukilimą, daugybė jo dalyvių pasitraukė į Prancūziją. Kai kurie lenkų ir lietuvių sukilėliai apsigyveno Monmoransi. Miesto Šv. Martyno bažnyčioje buvo tuokiamasi ir krikštijami vaikai, o mirusieji laidojami Les Champeaux kapinėse. Mormoransi amžinam poilsiui atgulė: generolas Henrikas Dembinskis, poetas Adomas Mickevičius (palaikai 1890 m. perkelti į Vavelį) su žmona Celina, dvarininkas ir mecenatas Karolis Bžostovskis, poetas ir orientalistas Aleksandras Boreika Chodzka, pasakėtininkas , poetas , etnografas Bronislovas Pilsudskis, pirmoji moteris rašytoja istorinėje Lietuvoje Sofija Tyzenhauzaitė de Šuazel-Gufjė, poetas Aleksandras Boreika Chodzka ir kt. Keli iškilūs sukilėliai palaidoti aukščiau paminėtoje bažnyčioje.
Nuo 1843 m. organizuojama kelių tūkstančių palaidotų sukilėlių ir kitų emigrantų iš LDK ir Lenkijos teritorijų kasmetinė pagerbimo šventė. Po pamaldų ir giesmės „Boże, coś Polskę“ Šv. Martyno bažnyčioje iškilminga procesija keliauja į kapines, kur padedami atminimo vainikai.
Miestų partnerystė
Miestai, su kuriais Monmoransi yra užmezgęs partnerystės ryšius:
Išnašos
- http://pasaulio-vardai.vlkk.lt/vietovardis/monmoransi
- Linas Maknavičius. Prancūzijos Lietuvių Bendruomenės istorinė apžvalga
- Lietuviškojo Paryžiaus žemėlapis-lankstinukas // lietuviai.fr Archyvuota kopija 2020-10-26 iš Wayback Machine projekto.
- Polski cmentarz w Montmorency i polskie groby w Paryżu[neveikianti nuoroda]
- Cmentarz Les Champeaux w Montmorency
Literatūra
- R. Biais, G. et G. Dornier. Connaître et aimer Montmorency – Éditions du Valhermeil: Auvers-sur-Oise, 1993
- Michel Rival. Le Refoulons ou le chemin de fer d’Enghien à Montmorency – Éditions du Valhermeil: Auvers-sur-Oise, 1989
- Jean Aubert. Les Grandes Heures de Montmorency et ses environs – Éditions Horvath: Lyon, 1983
- Brigitte Bedos. Histoire de Montmorency – Le Moyen Âge, 1979
- Ch. Rowe. Montmorency en 1900 – Bibliothèque européenne, 1990
- Charles Lefeuve. Histoire de la vallée de Montmorency. Le tour de la vallée. 1984
- Jerzy Skowronek, Alicja Bochenek, Marek Cichowski, Krzysztof Filipow (red.). Cmentarz polski w Montmorency – Państwowy Instytut Wydawniczy, 1986
Nuorodos
- Miesto internetinė svetainė (fr.)
- Les Champeaux kapinių schema ir palaidotų išeivių iš ATR sąrašas
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Monmoransi, Kas yra Monmoransi? Ką reiškia Monmoransi?
Monmoransi pranc Montmorency Prancuzijos miestas Il de Franso regione Uazos slenio departamento Monmoransio kantono sostine miestas kartu yra ir komunos centras Monmoransi pranc Montmorency Miesto aiksteMonmoransi48 59 26 s pl 2 19 22 r ilg 48 99056 s pl 2 32278 r ilg 48 99056 2 32278 Monmoransi Laiko juosta UTC 1 vasaros UTC 2 Valstybe PrancuzijaRegionas Il de FransasDepartamentas Uazos slenisGyventoju 2013 20 796Plotas 5 37 km Tankumas 2013 3 873 zm km Vikiteka MonmoransiKirciavimas Monmoransi GeografijaMiesto pakrasty telksantis d Angjeno ezeras Issidestes 13 km į siaure nuo Paryziaus ziedinio automobiliu kelio ir 21 km nuo Sarlio de Golio tarptautinio oro uosto Salia telkso d Enghien ezeras 20 866 gyventojai 2014 m duomenys Iki XIX a garsejo plytu gamyba veliau si pramone sustojo nes sumazejo molio atsargos Champeaux plynauksteje Veliau dar kiek buvo gaminamos cerpes BALT Extrusion produkcija kateteriai ir venu implantantai gerai zinoma salyje ir uzsienyje įmone sioje srityje pirmauja pasaulyje Didziausias darbdavys vietine klinikine ligonine kartu su filialu Obono mieste įdarbina 1700 darbuotoju Veikia dar dvi klinikos vienuolika seneliu namu ir kt socialines įstaigos IstorijaApylinkese jau gyventa neolito amziuje Gyvenvietes vardas kildinamas is lot Mons Maurentius Maurencijaus kalnas Kartu gyvuoja vietine legenda skelbianti kad sis pavadinimas Karolio Martelio laikais atsirado vienam is kariu musio metu susukus Voila mon Maure occis liet Tai uzmustas mano Mauras Strategine aukstuma ant kurios kuresi Monmoransi dominavo virs romenu kelio į Ruana todel jau IX a ten buvo suresta medine pilaite Nuo 997 m pilis atiteko vienos is garsiausios prancuzu kilminguju gimines nuo XII a ji buvo vadinama de Montmorency pradininkui XII a ismuryta akmenine pilis ir gynybine siena aplink miestelį Pamazu Monmoransi isaugo į stamboka amatu ir prekybos centra 1257 m jame įsikure tamplieriai Simtametis karas miestieciams atnese mirtį ir ekonominį nuosmukį griuvesiais virto ir akmenine pilis veliau ji jau niekada nebebuvo atstatyta XVI a apylinkese isplito vynuogininkyste ir sodininkyste Kraste kilo religiniai karai zuvo nemazai protestantu tikinciuju 1632 m uzgeso de Montmorency gimine ir miestas perejo į Burbonu rankas XVII a Monmoransi mieste jau buvo apie 1500 gyventoju kurie specializavosi vietines veisles tresniu auginimu Miestas pamazu virto Paryziaus bankininku ir dvaru artistu poilsio vieta Savo kuriniais vietove isgarsino zinomi menininkai ir Sarlis Lebrenas cia pasistate vasarnamius iki musu dienu neisliko 1689 m kunigaiksciui de Conde prasant miestui suteiktas Angjeno Enghien Anguien vardas Paminklas Zanui Zakui Ruso 1702 m turtingas finansininkas Pierre Crozat le Jeune nupirko apleista Sarlio Lebreno vila ir jos vietoje pastate naujus rumus Juose apsigyveno marsalas de Montmorency Luxembourg zinomas ir kaip pasaulinio garso filosofo ir rasytojo Zano Zako Ruso globejas Pastatas nebuvo priziurimas pamazu nyko ir 1817 m buvo nugriautas 1788 m netoliese iskilo kiti rumai kurie nuo 1906 m miestui tarnauja kaip rotuse XVIII a garsiausiu miesto sveciu buvo Zanas Zakas Ruso gyvenes Enghien e 1756 1762 m pirmiau pas Louise d Epinay veliau pas marsala de Montmorency Luxembourg Pastarasis globejas filosofui paskyre atskira nedidelį namelį kuriame gime zinomi veikalai Apie visuomenes sutartį arba Politines teises principai 1762 m romanai Julija arba Naujoji Eloiza 1761 m ir Emilis arba Apie auklejimu 1762 m Isspausdinus pastaraja knyga del jos turinio salyje kilo skandalas ir Z Z Ruso turejo skubiai pasitraukti į Sveicarija Didziosios Prancuzijos revoliucijos metu Nacionalinis Konventas 1793 m nusprende pervadinti Angjena į Emilį taip pagerbiant Z Z Ruso ir jo skandalingajį kurinį Emilis arba Apie auklejimu Kai didysis filosofas buvo perlaidojamas is Ermenonville kapiniu Sveicarija į Panteona Paryziuje karstas su palaikais 1794 m trumpam buvo iskilmingai pasarvotas miesto aiksteje XIX a gyvenviete isliko kurortiniu Paryziaus priemiesciu 1866 m gelezinkelio linija sujunge jį su Angjen le Benu Amziaus begyje ir toliau buvo karstai diskutuojama del jo pavadinimo 1813 m Napoleono įsakymu grazintas Monmoransi vardas po metu pervadintas į pirminį Angjenas vadinamojo metu vel Monmoransi 1815 m Burbonams grįzus į valdzia vel Angjenas 1832 m galutinai pavadintas Monmoransi o salia telksanciam ezerui sutektas Angjeno vardas Per Prancuzijos Prusijos kara miesta uzeme priesu kareiviai 1870 m isreikalave is miestieciu 400 000 franku ispirka jie pasitrauke XX amziuje kone keturgubai isaugo gyventoju skaicius issiplete ir uzimama teritorija Senamiestis islaike savo viduramziska charakterį pats Monmoransi dvelkia provincialumu ir neskubiu gyvenimo tempu Priesingai nei kitose Paryziaus miestuose palydovuose daugiaauksciu mazai isliko daug XIX a statytu vilu Isimtį sudaro pietinis Champeaux rajonas kur 1960 1970 m isdygo daugybe seimyniniu ir daugiabuciu namu Skaitlingais parkais garsejanciame mieste nekilnojamo turto kainos gana aukstos nepaisant netolimo Sarlio de Golio oro uosto ir greta nutiestos automagistrales A 15 keliamo triuksmo LDK didiko Adomo Jurgio Cartoriskio antkapinis paminklas Sv Martyno baznycioje sonuose matosi Lietuvos Vytis ir Lenkijos Erelis Rysiai su Lietuva ir LenkijaAbieju Tautu Respublikoje pralaimejus 1831 m sukilima daugybe jo dalyviu pasitrauke į Prancuzija Kai kurie lenku ir lietuviu sukileliai apsigyveno Monmoransi Miesto Sv Martyno baznycioje buvo tuokiamasi ir krikstijami vaikai o mirusieji laidojami Les Champeaux kapinese Mormoransi amzinam poilsiui atgule generolas Henrikas Dembinskis poetas Adomas Mickevicius palaikai 1890 m perkelti į Vavelį su zmona Celina dvarininkas ir mecenatas Karolis Bzostovskis poetas ir orientalistas Aleksandras Boreika Chodzka pasaketininkas poetas etnografas Bronislovas Pilsudskis pirmoji moteris rasytoja istorineje Lietuvoje Sofija Tyzenhauzaite de Suazel Gufje poetas Aleksandras Boreika Chodzka ir kt Keli iskilus sukileliai palaidoti auksciau paminetoje baznycioje Nuo 1843 m organizuojama keliu tukstanciu palaidotu sukileliu ir kitu emigrantu is LDK ir Lenkijos teritoriju kasmetine pagerbimo svente Po pamaldu ir giesmes Boze cos Polske Sv Martyno baznycioje iskilminga procesija keliauja į kapines kur padedami atminimo vainikai Miestu partnerysteMiestai su kuriais Monmoransi yra uzmezges partnerystes rysius Vokietija nuo 1970 m Jungtine Karalyste nuo 1980 m Pultuskas LenkijaIsnasoshttp pasaulio vardai vlkk lt vietovardis monmoransi Linas Maknavicius Prancuzijos Lietuviu Bendruomenes istorine apzvalga Lietuviskojo Paryziaus zemelapis lankstinukas lietuviai fr Archyvuota kopija 2020 10 26 is Wayback Machine projekto Polski cmentarz w Montmorency i polskie groby w Paryzu neveikianti nuoroda Cmentarz Les Champeaux w MontmorencyLiteraturaR Biais G et G Dornier Connaitre et aimer Montmorency Editions du Valhermeil Auvers sur Oise 1993 Michel Rival Le Refoulons ou le chemin de fer d Enghien a Montmorency Editions du Valhermeil Auvers sur Oise 1989 Jean Aubert Les Grandes Heures de Montmorency et ses environs Editions Horvath Lyon 1983 Brigitte Bedos Histoire de Montmorency Le Moyen Age 1979 Ch Rowe Montmorency en 1900 Bibliotheque europeenne 1990 Charles Lefeuve Histoire de la vallee de Montmorency Le tour de la vallee 1984 Jerzy Skowronek Alicja Bochenek Marek Cichowski Krzysztof Filipow red Cmentarz polski w Montmorency Panstwowy Instytut Wydawniczy 1986NuorodosMiesto internetine svetaine fr Les Champeaux kapiniu schema ir palaidotu iseiviu is ATR sarasas Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu