Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Molis reikšmės Molis nuosėdinė uoliena sudaryta iš dalelių kurių skersmuo mažesnis nei 2 μm substancija i
Molis (uoliena)
- Kitos reikšmės – Molis (reikšmės).
Molis – nuosėdinė uoliena sudaryta iš dalelių, kurių skersmuo mažesnis nei 2 μm (substancija – iki 5 μm). Molį daugiausia sudaro hidrosilikatiniai mineralai. Pagrindinės cheminės medžiagos – silicio (IV) oksidas (SiO2) ir aliuminio oksidas (Al2O3). Molis susidaro iš kitų uolienų, kaip cheminio bei hidroterminio dūlėjimo produktas. Yra išskiriama daugiau kaip 30 įvairių molių, skirstomų į grupes:
- kaolinitinis molis – sudarytas iš kaolinito, Al2Si2O5(OH)4
- ilitinis molis – sudarytas iš , (K, H3O)(Al, Mg, Fe)2(Si, Al)4O10[ (OH)2,(H2O)]
- smektitinis molis – sudarytas iš , (Na, Ca)0.33(Al, Mg)2Si4O10(OH)2·nH2O
- chloritinis molis – įvairios cheminės sandaros su daug cheminių priemaišų
Varvinis molis (arba juostuotas molis), susidarė tarpledynmečiais, kai prieledyniniuose ežeruose sezoniškai sluoksniais nusėsdavo molio dalelės ir aleurito arba smulkaus smėlio dalelės. Šaltuoju metų laiku, kai ežerus padengdavo ledas, nusėsdavo molis, nes vandens maišymosi procesas sulėtėdavo. Šiltuoju metų laikotarpiu vandens maišymasis vyko sparčiau, todėl telkinio dugne nusėsdavo stambesnės dalelės. Pagal sluoksnių dydžius galima spręsti apie paleoklimatines teritorijos sąlygas. O taip pat pagal sluoksnių skaičių galima nustatyti prieledyninio ežero chronologiją (metų skaičių).
Jei nuosėdose vyrauja mineralų dalelės, didesnės, negu 5 μm, uoliena vadinama liosu.
Rūšys
5 pagrindinės molio rūšys – baltasis (gr. Argilla), raudonas, geltonas, rausvas, pilkas.
Molis Lietuvoje
Lietuvoje yra daug molio telkinių, didžiausi – Didžiasalio (Ignalinos r.), Šatijų ir Lapių (Kauno r.) ir Molupių. Daugiausia eksploatuojamų – kilmės (susidariusių prieledyniniuose ežeruose). Taip pat yra keletas telkinių, kur eksploatuojamas triaso periodo molis. Pastarojo kilmė kol kas neaiški. Lietuvoje 2004 m. išgauta 0,2671 mln. m³ molio.
Panaudojimas
Molis plačiai naudojamas keramikoje. Iš jo daromos plytos, porcelianas, gaminiai buičiai. Taip pat naudojamas cemento , popieriaus gamyboje, bei kaip filtruojanti medžiaga. Kadangi molyje yra daug cheminių medžiagų, molis naudojamas medicinoje ir kosmetikoje.
Molis statyboje
Nuo seno molis naudojamas plytoms, čerpėms, kokliams gaminti. Sauso klimato šalyse ir šalyse, kuriose trūksta medienos, molis naudojamas kaip pagrindinė statybinė medžiaga. Sumaišytas su šiaudais, žabais, spaliais, nendrėmis panaudojamas namų statybai. Statyboje molis taip pat naudojamas kaip rišamasis skiedinys. Dažnai molio skiedinys naudojamas įrengiant koklines ar plytines krosnis. Mūrinio iš plytų stiprumas priklausomai nuo skiedinio kokybės lygus 15-35 kg/m².
Savybės
Būdingas moliui savybes (plastiškumą, rišlumą) suteikia mažesnės kaip 0,005 mm dalelės (molingoji substancija). Tyrinėjant pro mikroskopą, pastebima jų kristalinė struktūra. Mažesnio grynumo, ypač plastiškesniuose, moliuose yra labai smulkių beformių dalelyčių, atsiradusių iš suirusių kristalų. Jos virto tokiomis, nes vanduo jas toli nunešė iš kilmės vietos iki klodų susidarymo vietos. Kaolinas, randamas arčiau kilmės vietos, yra aiškiai pastebimos kristalinės struktūros ir mažiau plastiškas. Molis sugeria vandenį ir dujas, todėl, būdamas drėgnas, turi specifinį kvapą. Sausas molis įgeria net iki 70 % vandens, dėl to padidėja jo tūris. Be vandens, jis sugeria ir kitokius skysčius, pavyzdžiui, alyvą, dažančias medžiagas ir t. t. Molio tankis apie 2,6 g/cm³. Plastiškas molis limpa palietus, blizga pabraukus. Nuo šalčio ir atodrėkio molis smulkėja. Molio dalelės pasižymi vidiniu sankabumu, todėl, jam išdžiūvus, gaminys pasidaro kietas ir stiprus. Keičiant formą, molio tešloje vyksta vidinis masės sluoksnių slydimas, dėl to ir nesusidaro plyšiai. Toks sluoksnių judėjimas, jiems nesutrūkinėjant, galimas tik tada, kai tarp dalelyčių yra pakankamas sankabumas. Kiekviena plastiškos molio tešlos dalelytė yra padengta vandens plėvele. Prarasdamas tarp dalelyčių esantį vandenį, molis netenka plastiškumo. Smulkesnis molis būna plastiškesnis, nes dalelyčių lietimosi paviršius ir sankabumas tarp jų yra didesni. Norint pagaminti iš tokio molio tešlą, reikia daugiau vandens. Didinant iki tam tikros ribos vandens kiekį tešloje, didėja ir jos plastiškumas. Peržengus šią ribą, tešla įgyja skysčio ypatybes, jos turi būti pašalinamas pamažu, kad nesideformuotų gaminys. Staigiai kaitinamas, molio gabalas subyra į trupinėlius. Degdamas molis įgyja galutinę spalvą. Išdegtas grynas molis esti baltas. Džiūdamas molis traukiasi, ir sumažėja jo tūris. Džiūstant molio gaminiui, likusios tuštumos užsipildo molio dalelytėmis tol, kol viena atsiremia į kitą. Nuo to momento molis nustoja traukęsis ir netenka plastiškumo. Ilgiau džiovinant molį, gaunama akyta masė. Kuo storesnės gaminio sienelės, tuo didesnis būna drėgnumo skirtumas tarp paviršinių ir vidinių gaminio sienelės sluoksnių. Jeigu, džiūstant gaminiui, jo sienelės paviršius greičiau sukietėja, negu vidinė masė (nespėja išdžiūti ir sumažinti tūrį), tai atsiranda vidiniai įtempimai, o tuo pačiu deformacijos ir plyšiai.
Molio skirstymas
Molius priimta skirstyti, atsižvelgiant į jų atsparumą ugniai.
- didesnis, negu 1580 °C – ugniai atsparūs;
- nuo 1350 iki 1580 °C – sunkiai besilydantys;
- mažesnis, negu 1350 °C – lengvai besilydantys.
Atsparumas ugniai parodo, kokioje temperatūroje kaitinamas molis suminkštėja tiek, kad jo bandinys deformuojasi, veikiamas savo masės.
Grynas molis lydosi tik labai aukštoje (apie 1800°) temperatūroje, negrynieji (paprastieji) moliai lydosi maždaug 1200 °C temperatūroje. Molio lydymosi temperatūrą sumažina (geležies, kalcio, kalio, natrio junginiai). Gryni moliai randami ypač retai, visuose gamtoje randamuose moliuose randama pašalinių medžiagų pėdsakų. Praktikoje grynaisiais moliais laikomi tie, kurių priemaišos ryškiau nepakeičia molio savybių.
Šaltiniai
- Kavoliūtė, Filomena (2012). Lietuvos gamtinis pamatas. I dalis. Gelmės ir paviršius (PDF). Vilnius: Vilniaus universitetas. p. 69. ISBN 978-609-459-046-7.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Molis (uoliena), Kas yra Molis (uoliena)? Ką reiškia Molis (uoliena)?
Kitos reiksmes Molis reiksmes Molis nuosedine uoliena sudaryta is daleliu kuriu skersmuo mazesnis nei 2 mm substancija iki 5 mm Molį daugiausia sudaro hidrosilikatiniai mineralai Pagrindines chemines medziagos silicio IV oksidas SiO2 ir aliuminio oksidas Al2O3 Molis susidaro is kitu uolienu kaip cheminio bei hidroterminio dulejimo produktas Yra isskiriama daugiau kaip 30 įvairiu moliu skirstomu į grupes kaolinitinis molis sudarytas is kaolinito Al2Si2O5 OH 4 ilitinis molis sudarytas is K H3O Al Mg Fe 2 Si Al 4O10 OH 2 H2O smektitinis molis sudarytas is Na Ca 0 33 Al Mg 2Si4O10 OH 2 nH2O chloritinis molis įvairios chemines sandaros su daug cheminiu priemaisuKvartero molis Estija Varvinis molis arba juostuotas molis susidare tarpledynmeciais kai prieledyniniuose ezeruose sezoniskai sluoksniais nusesdavo molio daleles ir aleurito arba smulkaus smelio daleles Saltuoju metu laiku kai ezerus padengdavo ledas nusesdavo molis nes vandens maisymosi procesas suletedavo Siltuoju metu laikotarpiu vandens maisymasis vyko sparciau todel telkinio dugne nusesdavo stambesnes daleles Pagal sluoksniu dydzius galima spresti apie paleoklimatines teritorijos salygas O taip pat pagal sluoksniu skaiciu galima nustatyti prieledyninio ezero chronologija metu skaiciu Jei nuosedose vyrauja mineralu daleles didesnes negu 5 mm uoliena vadinama liosu Rusys5 pagrindines molio rusys baltasis gr Argilla raudonas geltonas rausvas pilkas Molis LietuvojeLietuvoje yra daug molio telkiniu didziausi Didziasalio Ignalinos r Satiju ir Lapiu Kauno r ir Molupiu Daugiausia eksploatuojamu kilmes susidariusiu prieledyniniuose ezeruose Taip pat yra keletas telkiniu kur eksploatuojamas triaso periodo molis Pastarojo kilme kol kas neaiski Lietuvoje 2004 m isgauta 0 2671 mln m molio PanaudojimasMolis placiai naudojamas keramikoje Is jo daromos plytos porcelianas gaminiai buiciai Taip pat naudojamas cemento popieriaus gamyboje bei kaip filtruojanti medziaga Kadangi molyje yra daug cheminiu medziagu molis naudojamas medicinoje ir kosmetikoje Molis statyboje Molinis pastatas Sadoje Jemene Nuo seno molis naudojamas plytoms cerpems kokliams gaminti Sauso klimato salyse ir salyse kuriose truksta medienos molis naudojamas kaip pagrindine statybine medziaga Sumaisytas su siaudais zabais spaliais nendremis panaudojamas namu statybai Statyboje molis taip pat naudojamas kaip risamasis skiedinys Daznai molio skiedinys naudojamas įrengiant koklines ar plytines krosnis Murinio is plytu stiprumas priklausomai nuo skiedinio kokybes lygus 15 35 kg m SavybesBudingas moliui savybes plastiskuma risluma suteikia mazesnes kaip 0 005 mm daleles molingoji substancija Tyrinejant pro mikroskopa pastebima ju kristaline struktura Mazesnio grynumo ypac plastiskesniuose moliuose yra labai smulkiu beformiu dalelyciu atsiradusiu is suirusiu kristalu Jos virto tokiomis nes vanduo jas toli nunese is kilmes vietos iki klodu susidarymo vietos Kaolinas randamas arciau kilmes vietos yra aiskiai pastebimos kristalines strukturos ir maziau plastiskas Molis sugeria vandenį ir dujas todel budamas dregnas turi specifinį kvapa Sausas molis įgeria net iki 70 vandens del to padideja jo turis Be vandens jis sugeria ir kitokius skyscius pavyzdziui alyva dazancias medziagas ir t t Molio tankis apie 2 6 g cm Plastiskas molis limpa palietus blizga pabraukus Nuo salcio ir atodrekio molis smulkeja Molio daleles pasizymi vidiniu sankabumu todel jam isdziuvus gaminys pasidaro kietas ir stiprus Keiciant forma molio tesloje vyksta vidinis mases sluoksniu slydimas del to ir nesusidaro plysiai Toks sluoksniu judejimas jiems nesutrukinejant galimas tik tada kai tarp dalelyciu yra pakankamas sankabumas Kiekviena plastiskos molio teslos dalelyte yra padengta vandens plevele Prarasdamas tarp dalelyciu esantį vandenį molis netenka plastiskumo Smulkesnis molis buna plastiskesnis nes dalelyciu lietimosi pavirsius ir sankabumas tarp ju yra didesni Norint pagaminti is tokio molio tesla reikia daugiau vandens Didinant iki tam tikros ribos vandens kiekį tesloje dideja ir jos plastiskumas Perzengus sia riba tesla įgyja skyscio ypatybes jos turi buti pasalinamas pamazu kad nesideformuotu gaminys Staigiai kaitinamas molio gabalas subyra į trupinelius Degdamas molis įgyja galutine spalva Isdegtas grynas molis esti baltas Dziudamas molis traukiasi ir sumazeja jo turis Dziustant molio gaminiui likusios tustumos uzsipildo molio dalelytemis tol kol viena atsiremia į kita Nuo to momento molis nustoja traukesis ir netenka plastiskumo Ilgiau dziovinant molį gaunama akyta mase Kuo storesnes gaminio sieneles tuo didesnis buna dregnumo skirtumas tarp pavirsiniu ir vidiniu gaminio sieneles sluoksniu Jeigu dziustant gaminiui jo sieneles pavirsius greiciau sukieteja negu vidine mase nespeja isdziuti ir sumazinti turį tai atsiranda vidiniai įtempimai o tuo paciu deformacijos ir plysiai Molio skirstymasMolius priimta skirstyti atsizvelgiant į ju atsparuma ugniai didesnis negu 1580 C ugniai atsparus nuo 1350 iki 1580 C sunkiai besilydantys mazesnis negu 1350 C lengvai besilydantys Atsparumas ugniai parodo kokioje temperaturoje kaitinamas molis suminksteja tiek kad jo bandinys deformuojasi veikiamas savo mases Grynas molis lydosi tik labai aukstoje apie 1800 temperaturoje negrynieji paprastieji moliai lydosi mazdaug 1200 C temperaturoje Molio lydymosi temperatura sumazina gelezies kalcio kalio natrio junginiai Gryni moliai randami ypac retai visuose gamtoje randamuose moliuose randama pasaliniu medziagu pedsaku Praktikoje grynaisiais moliais laikomi tie kuriu priemaisos ryskiau nepakeicia molio savybiu SaltiniaiKavoliute Filomena 2012 Lietuvos gamtinis pamatas I dalis Gelmes ir pavirsius PDF Vilnius Vilniaus universitetas p 69 ISBN 978 609 459 046 7