Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Miško gaisras
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Miško gaisras – nekontroliuojamas degių medžiagų degimas mišku apaugusiuose ir neapaugusiuose miško plotuose. Skirstomi į antžeminius, kai dega miško paklotė, trakas, viršūninius, kai dega ir medžių lajos, bei požeminius, kai dega durpingas dirvožemio sluoksnis. Kyla dėl žaibo išlydžio, neatsargios žmogaus veiklos (pernykštės žolės, laužų deginimo, nuorūkų, šiukšlių, kibirkščių vykdant miškotvarkos darbus).
Miško gaisras sukelia miško želdinių žūtį. Buvusioje gaisravietėje pirmiausia suveši pionieriniai augalai – įvairūs krūmokšniai, piktžolės, vėliau pradeda augti smulkūs medžiai.
Nuo miško gaisrų ypač kenčia regionai, su ilgais sausringais laikotarpiais: Australija, Pietų Europa, Vakarų, vidurio JAV.
Susidarymas
Didžiausia tikimybė kilti miškų gaisrams susidaro dėl užsitęsusios sausros, kai atsiranda daugiausiai degiųjų medžiagų. Kilti gaisrams padeda aukšta aplinkos temperatūra, intensyvi saulės spinduliuotė, neatsargi žmonių veikla gamtoje (miškotvarka, poilsiavimas). Didelę įtaka miškų gaisringumui turi kritulių trūkumas, oro temperatūra ir drėgmė, vėjo stiprumas. Esant šioms palankioms sąlygoms, miškų gaisringumas yra gana didelis. Pievose, pamiškėse ir miškuose esanti žolė būna išdžiuvusi, spygliuočių jaunuolynai tampa palankūs degti. Nuo mažiausios kibirkšties gali užsiliepsnoti pievos, miško paklotė, o nuo jų ir miškas.
Skirstymas
Pagal ugnies plitimo pobūdį gaisrai skirstomi į požeminius, žemutinius ir viršūninius. Požeminis miško gaisras vyksta durpingame dirvožemyje arba susidariusiame gana dideliame (apie 20 cm) sudžiuvusių medžių lapų sluoksnyje. Požeminio gaisro plitimo greitis yra mažas, iki kelių metrų per parą. Degančios durpės paprastai išskiria labai didelį kiekį dūmų. Išdegus durpėms, degimas nutrūksta ties mineraliniu arba drėgmės prisotintu (drėgmė didesnė kaip 70 %) sluoksniu, kur degimas neįmanomas. Požeminį gaisrą sudėtinga likviduoti, nes susidaro daug atskirų gaisro židinių.
Žemutinio gaisro atveju ugnis plinta žemės paviršiumi, dega nukritusios šakos, lapai, spygliai, samanos. Žemutinių gaisrų greitis prieš vėją yra 6–10 kartų mažesnis negu pavėjui. Dažnai žemutinis gaisro tąsa būna viršūninis gaisras, ypač kai pučia stiprus vėjas (6 m/s). Žemutinė ugnis greičiau persimeta į lajas jaunuolynuose. Viršūniniai gaisrai būdingi kalnuotose vietovėse. Stiprus vėjas išnešioja degančias šakas, kitus smulkius degančius elementus ir , sukeliančius naujų gaisrų židinių dideliu atstumu nuo pagrindinio gaisro. Tokiu būdu ugnis gali persimesti per upes, kelius, nemiškingus plotus. Viršūninio gaisro metu išskiriama daug šilumos, aukštai kyla liepsnos. Susidarančioje konvekcinėje oro srautų kolonoje kyla gana stiprus vertikalus srautas, kuris gali pakelti degančias šakas ar net didesnius nuodėgulius.
Prevencija ir gesinimas
Kartais vienintelis būdas kovoti su miške arba stepėje įsiplieskusia ugnimi – padegti mišką ar stepę iš priešingos pusės. Naujoji liepsna eina priešais jau degančią ugnies jūrą ir, naikindama degamąją medžiagą, atima ugniai „maistą“; susitikusios, abi ugnies sienos tuojau gęsta, tartum surydamos viena kitą. Oras, įkaitęs virš ugnies jūros, darosi lengvesnis ir yra išstumiamas iš visų pusių plaukiančio gryno oro, kuris liepsnos dar nebuvo paliestas. Todėl, arti ugnies ribų nusistoja oro traukimas liepsnos kryptimi. Uždegti pasitinkančią ugnį reikia tuo momentu, kai gaisras priartėja tiek, jog yra juntamas oro traukimas.
Su miško gaisrais kovojama įrengiant gaisrų stebėjimo bokštus. Iš jų stebima didelė teritorija, be to, galima tiksliai nustatyti gaisrų kilimo vietą. Priešgaisrinio bokšto viršuje būna sumontuota stebėtojo kabina. Daugumos jų aukštis – 30–40 m. Tradiciniuose bokštuose ekstremalų stebėtojų darbą pakeičia įrengtos vaizdo kameros, daug kartų priartindamos stebimus vaizdus. Naudojamos vienos naujausių gaisrų sekimo sistemų, aplinkos stebėjimo jutikliai, valdomi iš vieno stebinčio operatoriaus darbo vietos, dūmai atpažįstami už 30–40 km, o iš vieno bokšto galima aprėpti iki 4–5 tūkst. kv. km teritoriją.
Lietuvoje
Lietuvoje miško gaisrai daugiausia kyla vėlyvą pavasarį ir vasarą, dažniausiai spygliuočių jaunuolynuose. Sausringu laikotarpiu hidrometeorologijos tarnybos skelbia gaisringumo prognozes. Esant aukščiausiai gaisringumo kategorijai uždraudžiamas lankymasis miškuose, iš stebėjimo bokštų stebimi miškai. Miškų urėdijose yra apie 120 gaisrų stebėjimo punktų (bokštų arba vaizdo kamerų). Kaip profilaktinės priemonės įrengiami priešgaisriniai barjerai, mineralizuotos juostos, išvalomos priešgaisrinės kvartalinės linijos, tiesiami priešgaisriniai keliai, valomi privažiavimai prie vandens telkinių.
Lietuvos miškams būdingas didelis gamtinis degumas. Jie skirstomi į tris degumo klases: I – aukšto (38 % visų miškų), II – vidutinio (22 % visų miškų) ir III – žemo (40 % visų miškų) gamtinio degumo miškus. Degiausi miškai yra I degumo klasės, juose gaisrams kilti ir išplisti sąlygos yra palankiausios. Šiems miškams priskiriami spygliuočių jaunuolynai iki 40 metų amžiaus, augantys sausose augavietėse, pušynai ir eglynai, augantys sausose nederlingose augavietėse. Per visą gaisrų pavojaus sezoną galimi žemutiniai ir viršūniniai gaisrai.
Spygliuočių jaunuolynai iki 40 metų amžiaus, augantys šlapiose augavietėse, pušynai ir eglynai, augantys sausose ir derlingose augavietėse, ir lapuočių medynai, augantys sausose nederlingose vietose, priskiriami II degumo klasei. Tokių miškų gaisringumas palyginti didelis, ypač susiklosčius palankioms gaisrams kilti sąlygoms, pvz. užsitęsus sausam sezonui. Dažniausiai kyla žemutiniai gaisrai. Spygliuočių miškuose galimi viršūniniai gaisrai, išdžiuvusiose vietose – požeminiai (durpynų) gaisrai.
Kiti medynai – lapuočių miškas, įvairių tipų augalai – priskiriami III degumo klasei. Tai įvairūs medynai, augantys užmirkusiuose ir pelkiniuose dirvožemiuose. Užsitęsusios sausros sąlygomis juose galimi žemutiniai ir durpiniai požeminiai gaisrai.
Taip pat skaityti
- Krūmynų gaisrai Australijoje
Šaltiniai
- Miško gaisras. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 122
Nuorodos
- Miško gaisras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
- Gaisro gesinimas miškuose Archyvuota kopija 2022-01-25 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Miško gaisras, Kas yra Miško gaisras? Ką reiškia Miško gaisras?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Misko gaisras nekontroliuojamas degiu medziagu degimas misku apaugusiuose ir neapaugusiuose misko plotuose Skirstomi į antzeminius kai dega misko paklote trakas virsuninius kai dega ir medziu lajos bei pozeminius kai dega durpingas dirvozemio sluoksnis Kyla del zaibo islydzio neatsargios zmogaus veiklos pernykstes zoles lauzu deginimo nuoruku siuksliu kibirksciu vykdant miskotvarkos darbus Misko gaisras Misko gaisras sukelia misko zeldiniu zutį Buvusioje gaisravieteje pirmiausia suvesi pionieriniai augalai įvairus krumoksniai piktzoles veliau pradeda augti smulkus medziai Nuo misko gaisru ypac kencia regionai su ilgais sausringais laikotarpiais Australija Pietu Europa Vakaru vidurio JAV SusidarymasZaibo islydzio sukeltas zoles gaisras Didziausia tikimybe kilti misku gaisrams susidaro del uzsitesusios sausros kai atsiranda daugiausiai degiuju medziagu Kilti gaisrams padeda auksta aplinkos temperatura intensyvi saules spinduliuote neatsargi zmoniu veikla gamtoje miskotvarka poilsiavimas Didele įtaka misku gaisringumui turi krituliu trukumas oro temperatura ir dregme vejo stiprumas Esant sioms palankioms salygoms misku gaisringumas yra gana didelis Pievose pamiskese ir miskuose esanti zole buna isdziuvusi spygliuociu jaunuolynai tampa palankus degti Nuo maziausios kibirksties gali uzsiliepsnoti pievos misko paklote o nuo ju ir miskas SkirstymasPagal ugnies plitimo pobudį gaisrai skirstomi į pozeminius zemutinius ir virsuninius Pozeminis misko gaisras vyksta durpingame dirvozemyje arba susidariusiame gana dideliame apie 20 cm sudziuvusiu medziu lapu sluoksnyje Pozeminio gaisro plitimo greitis yra mazas iki keliu metru per para Degancios durpes paprastai isskiria labai didelį kiekį dumu Isdegus durpems degimas nutruksta ties mineraliniu arba dregmes prisotintu dregme didesne kaip 70 sluoksniu kur degimas neįmanomas Pozeminį gaisra sudetinga likviduoti nes susidaro daug atskiru gaisro zidiniu Zemutinio gaisro atveju ugnis plinta zemes pavirsiumi dega nukritusios sakos lapai spygliai samanos Zemutiniu gaisru greitis pries veja yra 6 10 kartu mazesnis negu pavejui Daznai zemutinis gaisro tasa buna virsuninis gaisras ypac kai pucia stiprus vejas 6 m s Zemutine ugnis greiciau persimeta į lajas jaunuolynuose Virsuniniai gaisrai budingi kalnuotose vietovese Stiprus vejas isnesioja degancias sakas kitus smulkius degancius elementus ir sukeliancius nauju gaisru zidiniu dideliu atstumu nuo pagrindinio gaisro Tokiu budu ugnis gali persimesti per upes kelius nemiskingus plotus Virsuninio gaisro metu isskiriama daug silumos aukstai kyla liepsnos Susidarancioje konvekcineje oro srautu kolonoje kyla gana stiprus vertikalus srautas kuris gali pakelti degancias sakas ar net didesnius nuodegulius Prevencija ir gesinimasUgniagesys liejantis vandenį ant liepsnu Kartais vienintelis budas kovoti su miske arba stepeje įsiplieskusia ugnimi padegti miska ar stepe is priesingos puses Naujoji liepsna eina priesais jau degancia ugnies jura ir naikindama degamaja medziaga atima ugniai maista susitikusios abi ugnies sienos tuojau gesta tartum surydamos viena kita Oras įkaites virs ugnies juros darosi lengvesnis ir yra isstumiamas is visu pusiu plaukiancio gryno oro kuris liepsnos dar nebuvo paliestas Todel arti ugnies ribu nusistoja oro traukimas liepsnos kryptimi Uzdegti pasitinkancia ugnį reikia tuo momentu kai gaisras priarteja tiek jog yra juntamas oro traukimas Su misko gaisrais kovojama įrengiant gaisru stebejimo bokstus Is ju stebima didele teritorija be to galima tiksliai nustatyti gaisru kilimo vieta Priesgaisrinio boksto virsuje buna sumontuota stebetojo kabina Daugumos ju aukstis 30 40 m Tradiciniuose bokstuose ekstremalu stebetoju darba pakeicia įrengtos vaizdo kameros daug kartu priartindamos stebimus vaizdus Naudojamos vienos naujausiu gaisru sekimo sistemu aplinkos stebejimo jutikliai valdomi is vieno stebincio operatoriaus darbo vietos dumai atpazįstami uz 30 40 km o is vieno boksto galima aprepti iki 4 5 tukst kv km teritorija LietuvojeSmiltynes miskas po 2006 m gaisro Lietuvoje misko gaisrai daugiausia kyla velyva pavasarį ir vasara dazniausiai spygliuociu jaunuolynuose Sausringu laikotarpiu hidrometeorologijos tarnybos skelbia gaisringumo prognozes Esant auksciausiai gaisringumo kategorijai uzdraudziamas lankymasis miskuose is stebejimo bokstu stebimi miskai Misku uredijose yra apie 120 gaisru stebejimo punktu bokstu arba vaizdo kameru Kaip profilaktines priemones įrengiami priesgaisriniai barjerai mineralizuotos juostos isvalomos priesgaisrines kvartalines linijos tiesiami priesgaisriniai keliai valomi privaziavimai prie vandens telkiniu Lietuvos miskams budingas didelis gamtinis degumas Jie skirstomi į tris degumo klases I auksto 38 visu misku II vidutinio 22 visu misku ir III zemo 40 visu misku gamtinio degumo miskus Degiausi miskai yra I degumo klases juose gaisrams kilti ir isplisti salygos yra palankiausios Siems miskams priskiriami spygliuociu jaunuolynai iki 40 metu amziaus augantys sausose augavietese pusynai ir eglynai augantys sausose nederlingose augavietese Per visa gaisru pavojaus sezona galimi zemutiniai ir virsuniniai gaisrai Spygliuociu jaunuolynai iki 40 metu amziaus augantys slapiose augavietese pusynai ir eglynai augantys sausose ir derlingose augavietese ir lapuociu medynai augantys sausose nederlingose vietose priskiriami II degumo klasei Tokiu misku gaisringumas palyginti didelis ypac susikloscius palankioms gaisrams kilti salygoms pvz uzsitesus sausam sezonui Dazniausiai kyla zemutiniai gaisrai Spygliuociu miskuose galimi virsuniniai gaisrai isdziuvusiose vietose pozeminiai durpynu gaisrai Kiti medynai lapuociu miskas įvairiu tipu augalai priskiriami III degumo klasei Tai įvairus medynai augantys uzmirkusiuose ir pelkiniuose dirvozemiuose Uzsitesusios sausros salygomis juose galimi zemutiniai ir durpiniai pozeminiai gaisrai Taip pat skaitytiKrumynu gaisrai AustralijojeSaltiniaiMisko gaisras Tarybu Lietuvos enciklopedija T 3 Masaitis Simno Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1987 psl 122NuorodosVikiteka Misko gaisras vaizdine ir garsine medziagaMisko gaisras Visuotine lietuviu enciklopedija T XV Mezas Nagurskiai Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2009 Gaisro gesinimas miskuose Archyvuota kopija 2022 01 25 is Wayback Machine projekto