Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Mitanija istorinė Mesopotamijos ir Sirijos valstybė egzistavusi XV XIV a pr m e Jos branduolys buvo aukštutinis Chabūro
Mitanio karalystė
Mitanija – istorinė Mesopotamijos ir Sirijos valstybė, egzistavusi XV–XIV a. pr. m. e. Jos branduolys buvo aukštutinis Chabūro baseinas dabartinės Sirijos ir Turkijos teritorijoje, tačiau didžiausios ekspansijos metu valstybė taip pat valdė didesnę dalį dab. Sirijos, Turkijos, Irako.
| Mitanija | ||||
| nebėra | ||||
| ||||
| Sostinė | , | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| karaliai | ||||
| XV a. pr. m. e. | Parašatataras | |||
| XIV a. pr. m. e. | Šattivaza | |||
| Era | Senovė | |||
| - Ekspansijos pradžia | XV a. pr. m. e. m. | |||
| - Nukariauja hetitai | XIV a. pr. m. e. m. | |||
Pavadinimai
Apie Mitaniją daugiausia žinoma iš jų kaimynų – hetitų, asirų ir egiptiečių šaltinių. Mitanijos pavadinimas kildinamas iš hetitų įrašų, kur jis dantiraščiu užrašomas Mi-ta-an-ni arba Mi-it-ta-ni. Egiptiečių įrašuose taip pat aptinkamas užrašymas Me-ta-ni. Tačiau dažniau Egipte šalis buvo vadinama Naharin (nhrn), pavadinimu, kildinamu iš akadiško žodžio „upė“. Rytinėje kaimynėje Asirijoje ji buvo žinoma kaip Hanigalbat (Ḫa-ni-gal-bat).
Šie pavadinimai net po valstybės išnykimo išliko kaip istorinio regiono pavadinimai.
Istorija
Ikiimperinis laikotarpis
Huritai yra žinomi aukštutinio Chabūro baseine nuo III tūkst. pr. m. e. Jie kalbėjo kalba, skirtinga nuo kaimyninių semitų ir indoeuropiečių kalbų. Jų šalis Mesopotamijoje buvo žinoma kaip neapibrėžtas kraštas Subartu. Šiuo laikotarpiu jie sukūrė nemažai miestų-valstybių, tokių kaip Urkešas, Šechna, , . Chabūro upe jie prekiaudavo su Mariu.
Per II tūkst. pr. m. e. huritų teritorija ne kartą ėjo iš rankų į rankas. Daugiausia juos valdė Akado imperija, Asirija, Hetitų imperija. Tik pačioje XV a. pr. m. e. pradžioje nusilpo Babilonija, hetitai, o iki asirų įsitvirtinimo šiaurinėje Mesopotamijoje susidarė vakuumas, sudaręs prielaidas atsirasti vietinei imperijai. Taip huritų žemėje prasidėjo politinės konsolidacijos laikotarpis, kurio metu valdė pusiau legendiniai valdovai ir . Jiems priskiriamas Mitanijos sukūrimas.
Ekspansija
| Mesopotamijos istorija | |
| : | |
| > | Hasunos k., Chalafo k. |
| Šumeras | |
| Akado imperija | |
| Huritai | |
| III Ūro dinastija | |
| Amoritai | |
| Babilonija: | Asirija: |
| Isinas, Larsa, Ešnuna, I, din. | Senoji Asirija |
| Kasitai (III din.) | Mitanija |
| , , , , din. | |
| Naujoji Asirijos imperija (X din.) | |
| Naujoji Babilono karalystė (XI din.) | |
| Achemenidai > Seleukidai | |
| Partai > Sasanidai | |
| Irako istorija | |
Pirmasis Mitanijos valdovas, pradėjęs ekspansiją, buvo , Kirtos sūnus. Jis prijungė daug Sirijos miestų-valstybių, įskaitant Jamchadą, Alalachą. Tuo metu iki Mitanijos iš pietų atėjo Naujosios Egipto karalystės armijos, kurios buvo svarbus iššūkis jaunai imperijai. Armijos susidūrė keliuose svarbiuose mūšiuose, po kurių nusistovėjo pietinė Mitanijos siena, ties Nuhašše karalyste (Ugaritas liko Egiptui). Tuo metu Mitanija jau valdė , Alalachą, Jamchadą.
Kitas valdovas, Šauštataras, užėmė Asirijos sostinę Ašūrą ir laikinai pavertė Asiriją savo vasale. Nors Asirijos valdovų sąrašas nenutrūko, greičiausiai jie pripažino Mitanijos valdžią iki pat Ašur-Ubalito I (1365–1330). Tuo pačiu Mitanija nukariavo Tigro vidurupio valstybėles Nuzi, Arafą. Karalių Aratatama ir Šutarna laikais nusistovėjo taikūs prekybiniai santykiai su Egiptu, bet intensyvėjo hetitų grėsmė, kurie rengė karo žygius į Mitanijos vakarinį pasienį.
Valdant karaliams Artašumara ir Tušratta, Mitanija neteko daugybės savo teritorijų vakaruose, kurias nukariavo hetitų valdovas Šupiluliumas. Nors pastarasis teigė, kad nusiaubė ir visą Mitaniją, paėmė jos sostinę Vašukanį, tačiau atrodo, tai buvo netiesa. Vis dėlto, Mitanijoje prasidėjo vidaus įpėdinystės krizė. Jos metu rytuose atsiskyrė Asirija, kuri sustiprėjo ir užpuolė šalį. Mitanijos princas sudarė sutartį su hetitais ir atvedė armiją, vadovaujamą Pijaššilio, į savo šalį. Hetitai pasodino jį į sostą ir pavertė Mitaniją (susitraukusią iki savo branduolio teritorijų) savo vasaline karalyste.
Poimperinis laikotarpis
Po Mitanijos pavergimo, ją toliau valdė vietos karaliai Šattuara I, Vasašatta, Šattuara II, ir dėl šios karalystės toliau konkuravo hetitai su asirais. Mitaniai pasinaudodavo tai viena, tai kita kariaujančia puse, siekdami geresnių sąlygų. Galutinai pergalę šventė Asirijos Šalmaneseras I (1270–1240 m. pr. m. e.), kuris numalšino eilinį Mitanijos sukilimą, išžudė ir ištrėmė daugybę gyventojų ir galutinai pavertė Mitaniją Hanigalbato provincija.
Provincija buvo valdoma Asirijos vietininkų gana neilgai. Apie 1200 m. pr. m. e. regioną nusiaubė klajokliai, o šiek tiek vėliau – aramėjai, tuo metu įsitvirtinę visoje Sirijoje. Maždaug tuo metu išnyko huritų kalba, kadangi gyventojai buvo asirizuoti ir arameizuoti.
Valdovai
- Kirta (apie 1520 m. pr. m. e.)
- Šuttarna I
- Parrattarna (1500–1470 m. pr. m. e.)
- Paršatataras (1470–1450 m. pr. m. e.)
- Sauštataras (1450–1410 m. pr. m. e.)
- Artadama I (1410–1400 m. pr. m. e.)
- Šuttarna II (1400–1375 m. pr. m. e.)
- Artaššuvara (1375–1370 m. pr. m. e.)
- Tušratta (1370–1350 m. pr. m. e.)
- Artadama II
- Šuttarna III
- Šattivaza (1350–1320 m. pr. m. e.), hetitų vasalas
- Šattuara I (1320–1300 m. pr. m. e.), Asirijos vasalas
- Vasašatta (1300–1280 m. pr. m. e.)
- Šattuara II (1280–1267 m. pr. m. e.)
Nuorodos
- Apie Mitaniją livius.org svetainėje Archyvuota kopija 2011-06-29 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mitanio karalystė, Kas yra Mitanio karalystė? Ką reiškia Mitanio karalystė?
Mitanija istorine Mesopotamijos ir Sirijos valstybe egzistavusi XV XIV a pr m e Jos branduolys buvo aukstutinis Chaburo baseinas dabartines Sirijos ir Turkijos teritorijoje taciau didziausios ekspansijos metu valstybe taip pat valde didesne dalį dab Sirijos Turkijos Irako Mitanijanebera XV a pr m e XIV a pr m e Location of MitanijaSostine Valdymo forma monarchijakaraliai XV a pr m e Parasatataras XIV a pr m e SattivazaEra Senove Ekspansijos pradzia XV a pr m e m Nukariauja hetitai XIV a pr m e m PavadinimaiApie Mitanija daugiausia zinoma is ju kaimynu hetitu asiru ir egiptieciu saltiniu Mitanijos pavadinimas kildinamas is hetitu įrasu kur jis dantirasciu uzrasomas Mi ta an ni arba Mi it ta ni Egiptieciu įrasuose taip pat aptinkamas uzrasymas Me ta ni Taciau dazniau Egipte salis buvo vadinama Naharin nhrn pavadinimu kildinamu is akadisko zodzio upe Rytineje kaimyneje Asirijoje ji buvo zinoma kaip Hanigalbat Ḫa ni gal bat Sie pavadinimai net po valstybes isnykimo isliko kaip istorinio regiono pavadinimai IstorijaIkiimperinis laikotarpis Churitu ankstyvosios valstybes ir Mitanijos ekspansijaPagrindinis straipsnis Huritai Huritai yra zinomi aukstutinio Chaburo baseine nuo III tukst pr m e Jie kalbejo kalba skirtinga nuo kaimyniniu semitu ir indoeuropieciu kalbu Ju salis Mesopotamijoje buvo zinoma kaip neapibreztas krastas Subartu Siuo laikotarpiu jie sukure nemazai miestu valstybiu tokiu kaip Urkesas Sechna Chaburo upe jie prekiaudavo su Mariu Per II tukst pr m e huritu teritorija ne karta ejo is ranku į rankas Daugiausia juos valde Akado imperija Asirija Hetitu imperija Tik pacioje XV a pr m e pradzioje nusilpo Babilonija hetitai o iki asiru įsitvirtinimo siaurineje Mesopotamijoje susidare vakuumas sudares prielaidas atsirasti vietinei imperijai Taip huritu zemeje prasidejo politines konsolidacijos laikotarpis kurio metu valde pusiau legendiniai valdovai ir Jiems priskiriamas Mitanijos sukurimas Ekspansija Mesopotamijos istorija gt Hasunos k Chalafo k SumerasAkado imperijaHuritaiIII uro dinastijaAmoritaiBabilonija Asirija Isinas Larsa Esnuna I din Senoji AsirijaKasitai III din Mitanija din Naujoji Asirijos imperija X din Naujoji Babilono karalyste XI din Achemenidai gt SeleukidaiPartai gt SasanidaiIrako istorija Pirmasis Mitanijos valdovas pradejes ekspansija buvo Kirtos sunus Jis prijunge daug Sirijos miestu valstybiu įskaitant Jamchada Alalacha Tuo metu iki Mitanijos is pietu atejo Naujosios Egipto karalystes armijos kurios buvo svarbus issukis jaunai imperijai Armijos susidure keliuose svarbiuose musiuose po kuriu nusistovejo pietine Mitanijos siena ties Nuhasse karalyste Ugaritas liko Egiptui Tuo metu Mitanija jau valde Alalacha Jamchada Kitas valdovas Saustataras uzeme Asirijos sostine Asura ir laikinai paverte Asirija savo vasale Nors Asirijos valdovu sarasas nenutruko greiciausiai jie pripazino Mitanijos valdzia iki pat Asur Ubalito I 1365 1330 Tuo paciu Mitanija nukariavo Tigro vidurupio valstybeles Nuzi Arafa Karaliu Aratatama ir Sutarna laikais nusistovejo taikus prekybiniai santykiai su Egiptu bet intensyvejo hetitu gresme kurie renge karo zygius į Mitanijos vakarinį pasienį Valdant karaliams Artasumara ir Tusratta Mitanija neteko daugybes savo teritoriju vakaruose kurias nukariavo hetitu valdovas Supiluliumas Nors pastarasis teige kad nusiaube ir visa Mitanija paeme jos sostine Vasukanį taciau atrodo tai buvo netiesa Vis delto Mitanijoje prasidejo vidaus įpedinystes krize Jos metu rytuose atsiskyre Asirija kuri sustiprejo ir uzpuole salį Mitanijos princas sudare sutartį su hetitais ir atvede armija vadovaujama Pijassilio į savo salį Hetitai pasodino jį į sosta ir paverte Mitanija susitraukusia iki savo branduolio teritoriju savo vasaline karalyste Poimperinis laikotarpis Po Mitanijos pavergimo ja toliau valde vietos karaliai Sattuara I Vasasatta Sattuara II ir del sios karalystes toliau konkuravo hetitai su asirais Mitaniai pasinaudodavo tai viena tai kita kariaujancia puse siekdami geresniu salygu Galutinai pergale svente Asirijos Salmaneseras I 1270 1240 m pr m e kuris numalsino eilinį Mitanijos sukilima iszude ir istreme daugybe gyventoju ir galutinai paverte Mitanija Hanigalbato provincija Provincija buvo valdoma Asirijos vietininku gana neilgai Apie 1200 m pr m e regiona nusiaube klajokliai o siek tiek veliau aramejai tuo metu įsitvirtine visoje Sirijoje Mazdaug tuo metu isnyko huritu kalba kadangi gyventojai buvo asirizuoti ir arameizuoti ValdovaiKirta apie 1520 m pr m e Suttarna I Parrattarna 1500 1470 m pr m e Parsatataras 1470 1450 m pr m e Saustataras 1450 1410 m pr m e Artadama I 1410 1400 m pr m e Suttarna II 1400 1375 m pr m e Artassuvara 1375 1370 m pr m e Tusratta 1370 1350 m pr m e Artadama II Suttarna III Sattivaza 1350 1320 m pr m e hetitu vasalas Sattuara I 1320 1300 m pr m e Asirijos vasalas Vasasatta 1300 1280 m pr m e Sattuara II 1280 1267 m pr m e NuorodosVikiteka Mitanija vaizdine ir garsine medziagaApie Mitanija livius org svetaineje Archyvuota kopija 2011 06 29 is Wayback Machine projekto