Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Senoji Asirijos karalystė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Senoji Asirijos karalystė – sąlyginis pavadinimas, istorikų duodamas Artimųjų Rytų valstybei, egzistavusiai XX–XIV a. pr. m. e. Jos branduolys buvo istorinis Asirijos regionas (aukštutinis Tigro baseinas dabartinio Irako teritorijoje), tačiau didžiausios ekspansijos metu valstybė taip pat valdė didesnę dalį Sirijos.
| Senoji Asirijos karalystė | ||||
| Babilono vasalė 1750–1732 Mitanijos vasalė 1450–1393 | ||||
| ||||
| Asirija XVIII a. pr. m. e. | ||||
| Sostinė | Ašūras, Šubat-Enlilis | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| karaliai | ||||
| XXI a. pr. m. e. | Puzur-Ašuras I | |||
| 1400–1393 | Ašurnadinahė II | |||
| Era | Senovė | |||
| - Išsivaduoja iš Ūro | 2025 m. pr. m. e. m. | |||
| - Nepriklausomybė nuo Mitanijos | 1393 m. pr. m. e. m. | |||
Istorija
Puzur-Ašuro dinastija (2025–1809)
XXI a. pr. m. e. Ašūro miestas tapo nepriklausomas nuo III Ūro dinastijos ir čia buvo įkurta atskiras miestas valstybė. Apie 2025 m. pr. m. e. pradėjo mieste naują dinastiją, kuri ir žymi Senosios karalystės pradžią. Skirtingai nei kitų tuometinių Mesopotamijos karalysčių valdovai, Puzur Ašuras titulavosi ne karaliumi (t. y. šarum), o „Ašūro taurininku“.
Tolimesnieji valdovai konsolidavo valdžią regione, išplėsdami politinę įtaką į kitus Asirijos miestus. Kad užtikrintų pastovų metalų tiekimą į valstybę, Asirija Mažojoje Azijoje kūrė savo kolonijas, kurios tiekė varį ir alavą, už kurį buvo eksportuojami audiniai.
Amoritų dinastija (1809–1750)
XIX a. Asiriją vis dažniau puldinėjo amoritų gentys iš Chaburo upės deltos. Asirijos karalius Naram-Sinas sugebėjo atmušti jų bandymus įsitvirtinti šalies soste, tačiau jo įpėdinis pralaimėjo vietiniam amoritų karaliui , kuris paėmė valdžią šalyje. 1809 m. pr. m. e. jis įtvirtino amoritų dinastiją. Atrodo, Šamši-Adadas legitimavo savo valdžią, save kildindamas iš vieno priešistorinių Asirijos karalių, Ušpijos.
Šamši-Adadas vykdė Asirijos ekspansiją, trumpam paversdamas ją galinga imperija, išsiplėtusia iki pat Eufrato slėnio. Pasodinęs savo sūnų į sostą , jis nukariavo Mario karalystę ir ten įtvirtino savo sūnaus Jasmah-Adado valdžią. Paskui šalies sostinę perkėlė į Šubat-Enlilio miestą Chaburo slėnyje, pastatydintą ant senosios Šechnos.
Po Šamši-Adado mirties valdžią paveldėjo jo sūnus , tačiau jis susidūrė su augančia Mario ir Babilono galia. Išme-Daganui taip pat reikėjo atremti , Ešnunos ir Jamchado antpuolius. Galiausiai 1750 m. pr. m. e. Babilono Hamurabis nukariavo Asiriją ir pavertė ją savo vasale. Maždaug tuo metu sumenko Asirijos prekyba su Mažąja Azija ir kolonijos buvo apleistos.
Adasio dinastija (1732–1451)
1732 m. pr. m. e., pasinaudodami Babilono silpnumu, Asirijos valdovai vėl ėmė siekti nepriklausomybės. Tai sukėlė šalyje pilietinį karą, kuriame varžėsi keli lyderiai. Jo laimėtojas buvo vietinės (ne amoritų) kilmės valdovas , kuris įkūrė savo dinastiją. Jis sugebėjo pabaigti pilietinį karą ir sugrąžinti karalystei ramybę. Jam valdant Babilono ribos susitraukė.
Apie tolimesnius žinoma labai nedaug, tačiau Asirijai pavyko išlaikyti stabilumą ir išsaugoti nepriklausomybę. Netgi kai Babiloną nukariavo kasitai, jie nepuolė Asirijos, o sudarė sutartį su tuometiniu jos valdovu Erišumu III. Ašurniraris I ir Puzur-Ašuras III buvo energingi valdovai, kurie gerino šalies infrastruktūrą, stiprino sostinę Ašūrą ir statydino šventyklas.
Mitanijos valdymas (1451–1393)
XVI a. pr. m. e. Asirijos vakarinėje pašonėje, Chaburo baseine, susikūrė nauja huritų karalystė – Mitanija. Ši augdama kėlė vis didesnę grėsmę Asirijai. Siekdamas apsiginti nuo augančios Mitanijos, karalius bandė sudaryti sąjungą su Egiptu. Tuo pasinaudodamas, 1451 m. pr. m. e. Mitanijos karalius užpuolė Asiriją, užėmė sostinę Ašūrą, nuvertė karalių ir į jo vietą pasodino savo statytinį Enlilnasirį II. Taip Asirija tapo Mitanijos vasale.
Vietos dinastija buvo išsaugota ir Asirija Mitanijos valdžioje džiaugėsi nemaža autonomija. Ilgainiui jie atkūrė senąją valdymo sistemą, atstatė miestą ir netgi susirašinėjo užsienio politikos klausimais su aplinkinėmis valstybėmis. galiausiai sugebėjo gauti visišką nepriklausomybę nuo Mitanijos ir įkurti .
Valdovai
| Mesopotamijos istorija | |
| : | |
| > | Hasunos k., Chalafo k. |
| Šumeras | |
| Akado imperija | |
| Huritai | |
| III Ūro dinastija | |
| Amoritai | |
| Babilonija: | Asirija: |
| Isinas, Larsa, Ešnuna, I, din. | Senoji Asirija |
| Kasitai (III din.) | Mitanija |
| , , , , din. | |
| Naujoji Asirijos imperija (X din.) | |
| Naujoji Babilono karalystė (XI din.) | |
| Achemenidai > Seleukidai | |
| Partai > Sasanidai | |
| Irako istorija | |
Visos datos apytikslės ir prieš mūsų erą. Už pasvirojo brūkšnio rašomos datos pagal trumpąją chronologiją:
- XXI a.;
- XXI a.;
- 2008–1975;
- 1974–1935 / 1905–1867;
- 1934–1921 / 1867–1860;
- 1920–1881;
- 1881–1873;
- 1872–1818;
- 1818–1809;
- 1818–1809;
- 1774–1763;
- Babilono vasalai:
- 1750–1740;
- 1739–1733;
- 1732;
- Septyni uzurpatoriai: , , , , , , ;
- 1700–1691;
- 1690–1674;
- 1673–1662;
- 1661–1650;
- 1649–1622;
- 1621–1618;
- 1615–1602;
- 1601–1599;
- 1598–1586;
- 1585–1580;
- 1579–1562;
- 1562–1548;
- 1547–1522;
- 1521–1498;
- 1497–1483;
- 1482–1471;
- 1470;
- 1470–1451;
- Mitanijos vasalai:
- 1450–1431;
- 1430–1425 / 1420–1415;
- 1424–1418 / 1414–1408;
- 1417–1409 / 1407–1399;
- 1408–1401 / 1398–1391;
- 1400–1393 / 1390–1381.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Senoji Asirijos karalystė, Kas yra Senoji Asirijos karalystė? Ką reiškia Senoji Asirijos karalystė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Senoji Asirijos karalyste salyginis pavadinimas istoriku duodamas Artimuju Rytu valstybei egzistavusiai XX XIV a pr m e Jos branduolys buvo istorinis Asirijos regionas aukstutinis Tigro baseinas dabartinio Irako teritorijoje taciau didziausios ekspansijos metu valstybe taip pat valde didesne dalį Sirijos Senoji Asirijos karalysteBabilono vasale 1750 1732 Mitanijos vasale 1450 1393 2025 m pr m e 1393 m pr m e Location ofAsirija XVIII a pr m e Sostine Asuras Subat EnlilisValdymo forma monarchijakaraliai XXI a pr m e Puzur Asuras I 1400 1393 Asurnadinahe IIEra Senove Issivaduoja is uro 2025 m pr m e m Nepriklausomybe nuo Mitanijos 1393 m pr m e m IstorijaPuzur Asuro dinastija 2025 1809 XXI a pr m e Asuro miestas tapo nepriklausomas nuo III uro dinastijos ir cia buvo įkurta atskiras miestas valstybe Apie 2025 m pr m e pradejo mieste nauja dinastija kuri ir zymi Senosios karalystes pradzia Skirtingai nei kitu tuometiniu Mesopotamijos karalysciu valdovai Puzur Asuras titulavosi ne karaliumi t y sarum o Asuro taurininku Tolimesnieji valdovai konsolidavo valdzia regione isplesdami politine įtaka į kitus Asirijos miestus Kad uztikrintu pastovu metalu tiekima į valstybe Asirija Mazojoje Azijoje kure savo kolonijas kurios tieke varį ir alava uz kurį buvo eksportuojami audiniai Amoritu dinastija 1809 1750 XIX a Asirija vis dazniau puldinejo amoritu gentys is Chaburo upes deltos Asirijos karalius Naram Sinas sugebejo atmusti ju bandymus įsitvirtinti salies soste taciau jo įpedinis pralaimejo vietiniam amoritu karaliui kuris paeme valdzia salyje 1809 m pr m e jis įtvirtino amoritu dinastija Atrodo Samsi Adadas legitimavo savo valdzia save kildindamas is vieno priesistoriniu Asirijos karaliu Uspijos Samsi Adadas vykde Asirijos ekspansija trumpam paversdamas ja galinga imperija issipletusia iki pat Eufrato slenio Pasodines savo sunu į sosta jis nukariavo Mario karalyste ir ten įtvirtino savo sunaus Jasmah Adado valdzia Paskui salies sostine perkele į Subat Enlilio miesta Chaburo slenyje pastatydinta ant senosios Sechnos Po Samsi Adado mirties valdzia paveldejo jo sunus taciau jis susidure su augancia Mario ir Babilono galia Isme Daganui taip pat reikejo atremti Esnunos ir Jamchado antpuolius Galiausiai 1750 m pr m e Babilono Hamurabis nukariavo Asirija ir paverte ja savo vasale Mazdaug tuo metu sumenko Asirijos prekyba su Mazaja Azija ir kolonijos buvo apleistos Adasio dinastija 1732 1451 Asirija ir aplinkines karalystes apie XIV a pr m e 1732 m pr m e pasinaudodami Babilono silpnumu Asirijos valdovai vel eme siekti nepriklausomybes Tai sukele salyje pilietinį kara kuriame varzesi keli lyderiai Jo laimetojas buvo vietines ne amoritu kilmes valdovas kuris įkure savo dinastija Jis sugebejo pabaigti pilietinį kara ir sugrazinti karalystei ramybe Jam valdant Babilono ribos susitrauke Apie tolimesnius zinoma labai nedaug taciau Asirijai pavyko islaikyti stabiluma ir issaugoti nepriklausomybe Netgi kai Babilona nukariavo kasitai jie nepuole Asirijos o sudare sutartį su tuometiniu jos valdovu Erisumu III Asurniraris I ir Puzur Asuras III buvo energingi valdovai kurie gerino salies infrastruktura stiprino sostine Asura ir statydino sventyklas Mitanijos valdymas 1451 1393 XVI a pr m e Asirijos vakarineje pasoneje Chaburo baseine susikure nauja huritu karalyste Mitanija Si augdama kele vis didesne gresme Asirijai Siekdamas apsiginti nuo augancios Mitanijos karalius bande sudaryti sajunga su Egiptu Tuo pasinaudodamas 1451 m pr m e Mitanijos karalius uzpuole Asirija uzeme sostine Asura nuverte karaliu ir į jo vieta pasodino savo statytinį Enlilnasirį II Taip Asirija tapo Mitanijos vasale Vietos dinastija buvo issaugota ir Asirija Mitanijos valdzioje dziaugesi nemaza autonomija Ilgainiui jie atkure senaja valdymo sistema atstate miesta ir netgi susirasinejo uzsienio politikos klausimais su aplinkinemis valstybemis galiausiai sugebejo gauti visiska nepriklausomybe nuo Mitanijos ir įkurti ValdovaiMesopotamijos istorija gt Hasunos k Chalafo k SumerasAkado imperijaHuritaiIII uro dinastijaAmoritaiBabilonija Asirija Isinas Larsa Esnuna I din Senoji AsirijaKasitai III din Mitanija din Naujoji Asirijos imperija X din Naujoji Babilono karalyste XI din Achemenidai gt SeleukidaiPartai gt SasanidaiIrako istorija Visos datos apytiksles ir pries musu era Uz pasvirojo bruksnio rasomos datos pagal trumpaja chronologija XXI a XXI a 2008 1975 1974 1935 1905 1867 1934 1921 1867 1860 1920 1881 1881 1873 1872 1818 1818 1809 1818 1809 1774 1763 Babilono vasalai 1750 1740 1739 1733 1732 Septyni uzurpatoriai 1700 1691 1690 1674 1673 1662 1661 1650 1649 1622 1621 1618 1615 1602 1601 1599 1598 1586 1585 1580 1579 1562 1562 1548 1547 1522 1521 1498 1497 1483 1482 1471 1470 1470 1451 Mitanijos vasalai 1450 1431 1430 1425 1420 1415 1424 1418 1414 1408 1417 1409 1407 1399 1408 1401 1398 1391 1400 1393 1390 1381