Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Mirštantis galasMenininkas nežinomaMetai II a Meno kryptis AntikaMedžiagos technika marmurasMatmenys aukštis 93 cmMiesta

Mirštantis galas

  • Pagrindinis puslapis
  • Mirštantis galas
Mirštantis galas
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Mirštantis galas
Menininkas nežinoma
Metai II a.
Meno kryptis Antika
Medžiagos, technika marmuras
Matmenys aukštis 93 cm
Miestas (vieta) Roma
Muziejus Kapitolijaus muziejai

Mirštantis galas (kitaip Kapitolijaus galas) – antikinė skulptūra, esanti Kapitolijaus muziejuose Romoje.

Apie skulptūrą

Skulptūra „Mirštantis galas“ vaizduoja kovoje sužeistą nuogą galų karį, parkritusį prieš mirtį. Jo veide atsispindi kančia nuo skausmo. Skulptūroje atvirai vaizduojama kario patirta žaizda. „Mirštantis galas“ yra viena iš nedaugelio antikinių skulptūrų, kurios meninės vertės autoritetas nesumenko.

Skulptūra tikriausiai buvo rasta 1621–1623 m. Villa Ludovisi sodų kasinėjimuose kartu su kita skulptūra „Galas, nusižudantis kartu su žmona“ ir priklausė kardinolui Ludovico Ludovisi. Abi skulptūros yra II a. romėnų marmurinės kopijos nuo III a. pr. m. e. graikų sukurtų bronzinių skulptūrų, skirtų Pergamono karaliaus pergalei prieš Galatijos galus. Skulptūrą karalius dovanojo Atėnės Nikeforos šventyklai ir ji buvo šventyklos terasoje. Spėjama, kad jos autoriumi galėjo būti skulptorius Epigonas. 1638 m. prancūzas François Perrier publikavo graviūrą su „Mirštančio galo“ atvaizdu, tokiu būdu skulptūra tapo žinoma Europoje. Ispanijos karalius Pilypas IV ir Prancūzijos karalius Liudvikas IV užsakė skulptūros pilno dydžio kopijas. Statulos herojaus motyvą panaudojo dailininkai Diegas Velaskesas, Žakas Lui Davidas, Giovanni Paolo Panini.

Ankstyviausia minima versija, buvo manoma, kad skulptūroje vaizduojamas mirštantis gladiatorius, atitinkamai taip pavadinta statula. 1738 m. skulptūra buvo įsigyta iš Ludovisi giminės. Vokiečių tyrinėtojas Johann Joachim Winckelmann (1717–1768) iškėlė mintį, kad statula yra kopija nuo graikiškos kilmės skulptūros. Vėlesni menotyrininkai nustatė, kad skulptūroje vaizduojamas galas. 1798–1815 m. laikotarpiu skulptūra buvo pagrobta Napoleono ir eksponuojama Luvre. Šiuo metu „Mirštantis galas“ yra viena garsiausių, jei ne pati garsiausia, Kapitolijaus muziejų skulptūra.

Taip pat skaitykite

Vikiteka: Mirštantis galas – vaizdinė ir garsinė medžiaga
  • Belvederio Apolonas
  • Belvederio torsas
  • Laokoonas ir jo sūnūs

Išnašos

  1. Oxford index Archyvuota kopija 2013-12-03 iš Wayback Machine projekto.
  2. Nacionalinės Vašingtono meno galerijos informacija
  3. Kapitolijaus muziejų informacija Archyvuota kopija 2017-09-03 iš Wayback Machine projekto.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 16 Lie, 2025 / 01:29

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mirštantis galas, Kas yra Mirštantis galas? Ką reiškia Mirštantis galas?

Mirstantis galasMenininkas nezinomaMetai II a Meno kryptis AntikaMedziagos technika marmurasMatmenys aukstis 93 cmMiestas vieta RomaMuziejus Kapitolijaus muziejai Mirstantis galas kitaip Kapitolijaus galas antikine skulptura esanti Kapitolijaus muziejuose Romoje Apie skulpturaSkulptura Mirstantis galas vaizduoja kovoje suzeista nuoga galu karį parkritusį pries mirtį Jo veide atsispindi kancia nuo skausmo Skulpturoje atvirai vaizduojama kario patirta zaizda Mirstantis galas yra viena is nedaugelio antikiniu skulpturu kurios menines vertes autoritetas nesumenko Skulptura tikriausiai buvo rasta 1621 1623 m Villa Ludovisi sodu kasinejimuose kartu su kita skulptura Galas nusizudantis kartu su zmona ir priklause kardinolui Ludovico Ludovisi Abi skulpturos yra II a romenu marmurines kopijos nuo III a pr m e graiku sukurtu bronziniu skulpturu skirtu Pergamono karaliaus pergalei pries Galatijos galus Skulptura karalius dovanojo Atenes Nikeforos sventyklai ir ji buvo sventyklos terasoje Spejama kad jos autoriumi galejo buti skulptorius Epigonas 1638 m prancuzas Francois Perrier publikavo graviura su Mirstancio galo atvaizdu tokiu budu skulptura tapo zinoma Europoje Ispanijos karalius Pilypas IV ir Prancuzijos karalius Liudvikas IV uzsake skulpturos pilno dydzio kopijas Statulos herojaus motyva panaudojo dailininkai Diegas Velaskesas Zakas Lui Davidas Giovanni Paolo Panini Ankstyviausia minima versija buvo manoma kad skulpturoje vaizduojamas mirstantis gladiatorius atitinkamai taip pavadinta statula 1738 m skulptura buvo įsigyta is Ludovisi gimines Vokieciu tyrinetojas Johann Joachim Winckelmann 1717 1768 iskele mintį kad statula yra kopija nuo graikiskos kilmes skulpturos Velesni menotyrininkai nustate kad skulpturoje vaizduojamas galas 1798 1815 m laikotarpiu skulptura buvo pagrobta Napoleono ir eksponuojama Luvre Siuo metu Mirstantis galas yra viena garsiausiu jei ne pati garsiausia Kapitolijaus muzieju skulptura Taip pat skaitykiteVikiteka Mirstantis galas vaizdine ir garsine medziagaBelvederio Apolonas Belvederio torsas Laokoonas ir jo sunusIsnasosOxford index Archyvuota kopija 2013 12 03 is Wayback Machine projekto Nacionalines Vasingtono meno galerijos informacija Kapitolijaus muzieju informacija Archyvuota kopija 2017 09 03 is Wayback Machine projekto

Naujausi straipsniai
  • Liepa 09, 2025

    Volomino apskritis

  • Liepa 12, 2025

    Volfenbiutelio postilė

  • Liepa 09, 2025

    Volgos Bulgarija

  • Liepa 09, 2025

    Volgos-Dono laivybos kanalas

  • Liepa 13, 2025

    Volchovo upė

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje